J. J. Komaras. Nacionalistai Lenkijos politikoje

Tendencijas geriausiai galima pamatyti per Nepriklausomybės maršą lapkričio 11-ąją. „Reuters“ nuotr.

„O mes nenorime būti panašūs į Vakarus. Mes norime, kad Lenkija išliktų Lenkija. Ir tam, kad išlaikytų savo prigimtį, ji negali tapti daugianacionaline, daugiacivilizacine, daugiakultūre šalimi, nes tai numurkdys mus į begalinius ginčus dėl to, kas Vakaruose vadinama „tapatybės politika“, – nesenai interviu dienraščiui „Rzeczpospolita“ sakė Krzysztofas Bosakas, „Konfederacijos“, jungiančios radikalias nacionalistines organizacijas, kandidatas į Lenkijos prezidentus. Rinkimai vyks gegužę.

„Konfederacija“ buvo sukurta artėjant Europos Parlamento rinkimams. 2018 m. gruodį nacionalistai, iki tol veikę keliose partijose ar organizacijose, nusprendė susivienyti ir veikti kaip tautininkų terpės atstovai. Į Europos Parlamentą nepateko, bet surinko 4,6 proc. balsų. Tai tik sustiprino jų norą savarankiškai eiti į Seimą. Rinkimai įvyko 2019 m. spalį. Jie gavo 6,8 proc. balsų ir padvigubino Seimo narių skaičių – iki 11 (ankščiau ėjo į rinkimus su kitomis partijomis).

Iškart po rinkimų žiniasklaidoje iškilo klausimas, kaip kraštutiniams dešiniesiems, išpažįstantiems ksenofobines, rasistines ir antidemokratines pažiūras, pavyko surinkti tiek daug balsų.