Kenksmingas efektyvumas: kai nedirbantys darbuotojai yra gerai

Ne visą laiką dirbantys darbininkai kartais būna naudingi gamybai. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Prieš vasaros atostogas skaitytojams pasakojau apie kilimų fabriką Moldovos Respublikoje, kuris turėjo tiek užsakymų, kad net nespėdavo jų vykdyti. Kainų pakėlimas klientų neatbaidė, todėl teko gilintis į gamybos planavimą bei valdymą ir pažiūrėti, ar galima dar atrasti vidinių „rezervų“, kaip pagerinti rezultatus.

Jau pirmąją gamybos procesų analizės dieną pavyko atrasti kertinę problemą, kuri lėmė daugelį gamybos problemų. Kitas dvi dienas skyriau savo hipotezei patikrinti, reikiamiems įrodymams surinkti, pagerinimų potencialui įvertinti, taip pat ruošiausi pristatyti rekomendacijas bei diskusijai su vadovų komanda.

Ketvirtosios dienos ryte kartu su gamyklos vadovu, gamybos planuotoju ir dar keliais gamyklos darbuotojais nuvažiavome į įmonei priklausančią „poilsio bazę“, kurioje ir turėjo įvykti mūsų „strategavimo sesija“. Kol sutvarkiau ir prijungiau prezentavimo įrangą, atvyko ir žmonės „iš centro“: prezidentas, finansų direktorius, tiekimo, pardavimo vadovai. Gerdami rytinę kavą dar pajuokavome, kad laukia labai nelygi kova: aš vienas, o jų – penkiolika.