Transportininkai išvairavo iš embargo pančių

Vaidotas Šileika, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas: „Galime susidurti su nelygiomis konkurencinėmis sąlygomis, nes Klaipėdos „Rail Balticos“ vėžė nepasieks, bet užsuks į kitas sostines – tiek į Rygą, tiek į Taliną.“ Algimanto Kalvaičio nuotr.

Po Rusijos įvesto embargo, svarbių kaimynių ekonomikos smukimo Lietuvos transporto sektorius pademonstravo lankstumą ir nekrito į duobę. Tad ir kitais metais laukiama pozityvių tendencijų, nors geopolitinė įtampa, didėjanti konkurencija slopina optimizmą.

Lietuvos vežėjai kelių transportu pirmiausia ir rimčiausiai pajuto 2014 m. vasaros pabaigoje rusų įvestą embargą, o šie metai turėjo parodyti, kaip pavyks įmonėms pertvarkyti veiklą. Nors būta nuogąstavimų, kad pasipils bankrotai, vežėjai rado naujų klientų – daugiausia Vakarų Europoje – ir kompensavo praradimus, nors daliai bendrovių, ypač mažesnėms, embargas tapo gana rimtu išbandymu.

Erlandas Mikėnas, Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas, pabrėžia, kad labiausiai baugino pirmasis pusmetis po embargo, kai beveik visi sausumos transporto vežėjai tikėjosi, jog padėtis greitai susitvarkys, atsigaus, nes sankcijos bus atšauktos. „Tuomet buvo sąstingis. Tačiau vežėjai, 2015-aisiais pamatę, kad ribojimai užtruks, ėmėsi iniciatyvos persiorientuoti, ir dabar nuotaika nebloga, nes jie rado nišų Europoje. Lietuvos transportininkai sugeba tai padaryti, ir tai kelia optimizmą“, – sako E. Mikėnas.