„Inter IKEA Group“ vadovas: žemų kainų strategija tikrai veikia

„Inter IKEA Group“ iš bendrovės „Hof ehf“ įsigijo IKEA mažmeninės prekybos įmones Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Ką šis įsigijimas reiškia vienai „Hof ehf“ priklausiusių įmonių „Felit“, kuri valdo parduotuves Lietuvoje, o kartu – ir visam šios įmonės kolektyvui?

Įsigiję IKEA mažmeninės prekybos verslą Baltijos šalyse, galime kaupti žinias ir dalytis patirtimi tiesiogiai visoje vertės grandinėje. Šis žingsnis padės mums toliau plėtoti IKEA koncepciją ir stiprinti franšizės sistemą. Globaliai turime 12 franšizės partnerių, kurie valdo parduotuves 63 skirtingose rinkose.

Taigi, visi kartu turėsime dar daugiau duomenų, žinių, kurias galėsime panaudoti kurdami naujus produktus, taip pat – atnaujindami parduotuvių koncepcijas.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad Baltijos šalyse turime ne tik parduotuvių, bet ir gamyklų, kuriose gaminami produktai keliauja į viso pasaulio IKEA parduotuves. Pavyzdžiui, lietuviškais virtuvės baldais prekiaujama visame pasaulyje.

Ar ketinate palikti įmonę „Felit“, kuri valdo IKEA parduotuves Lietuvoje, o gal ką nors keisite valdymo struktūroje?

Jei ir bus kokių nors struktūrinių pakeitimų, tai jie bus minimalūs ir įgyvendinsime juos tik jei matysime poreikį. Tačiau pats juridinis asmuo tęs veiklą, kaip ir buvo iki šiol. Komanda turės tiek pat daug laisvės, kaip ir dabar. Vertiname Ingos (Inga Filipova yra „Felit“ vadovė – VŽ) su komanda padarytą fantastišką darbą visose Baltijos šalyse ir ketiname leisti jiems tęsti tai, ką puikiai išmano.

Tikrai neplanuojame jiems vadovauti daugiau, nei tai buvo iki šiol. „Felit“ regime kaip dar vieną žinių šaltinį, padėsiantį mums sklandžiau plėtoti savo tiekimo grandinę ir pasaulinę prekybos koncepciją. Iš esmės tai ir buvo pagrindinė priežastis, lėmusi mūsų sprendimą įsigyti verslą Baltijos šalyse. Išties visose 63 rinkose, kuriose dirbame, turime atskiras įmones. 

Manau, kad Vilnius geografiškai yra puiki vieta IKEA parduotuvei, ir džiugu, kad ji čia sėkmingai veikia jau daug metų, o užbaigus sandorį Vilniaus komanda turės dar daugiau kolegų, su kuriais galės dalintis patirtimi, komanda daugiau bendraus su produktų kūrėjais, užsakymų ir strateginės plėtros skyriais. Kartu mums tai yra galimybė geriau suprasti būtent šios įmonės poreikius. 

Ar komanda Vilniuje yra optimalaus dydžio, gal kai kurios funkcijos dubliuosis?

Lietuvos įmonė yra vienas geriausiai veikiančių mūsų padalinių. Norime, kad jie tęstų savo veiklą tokioje komandoje, kokią yra suformavę.

Pasaulinės IKEA bendrovės pardavimo pajamos praėjusiais finansiniais metais, kurie baigėsi šį rugpjūtį, mažėjo 5,3%, iki 45,1 mlrd. Eur. Kokios buvo pagrindinės priežastys?

Be abejonės, pats svarbiausias veiksnys, lėmęs mūsų apyvartos susitraukimą, yra sprendimas mažinti visų prekių kainas 10%. Tai buvo neišvengiama tokio sprendimo pasekmė. Tačiau, nepaisant to, prekių, kurias parduodame, kiekiai ėmė augti. Žinote, IKEA neturi niekam atsiskaityti, jos akcijomis neprekiaujama akcijų biržoje, todėl esame laisvi priimti net ir tokius sprendimus. Sprendimas mažinti kainas vienareikšmiškai buvo teisingas. 

O kokie jūsų planai šiems finansiniams metams?

Toliau laikysimės savo strateginio tikslo – mažinti kainas, kad iš tikrųjų IKEA baldai žmonėms būtų prieinami. Tokia strategija padeda mums pritraukti klientų į parduotuves. Žmonėms reikia prieinamų sprendimų, ir tam esame mes.

O apyvartos šį finansinį laikotarpį augs?

Augant klientų skaičiui, parduotų prekių kiekiui, atitinkamai turi didėti ir apyvarta. Beje, nors globaliai praeiti finansiniai metai buvo kupini iššūkių, visgi Baltijos šalyse pardavimai išliko panašiame lygyje kaip ankstesniais metais. Sumažinus kainas apsilanko daugiau žmonių. Šie finansiniai metai (nuo rugsėjo 1 d. – VŽ) prasidėjo labai optimistiškai. Turime 10% daugiau klientų ir jie perka. Žemų kainų strategija tikrai veikia. Kalėdinės prekybos rezultatai irgi puikūs. Jau parduota daugiau prekių nei praėjusiais metais, o kai kurių gaminių likučiai eina į pabaigą.

Ar pastebite vartojimo tendencijų pokyčių? Infliacija atslūgo, perkamoji galia didėja.

Globaliai visose rinkose matome labai panašią situaciją – vartotojų pasitikėjimas buvo sumenkęs, natūraliai jiems teko daugiau pinigų išleisti būtiniausioms prekėms. Todėl namų sprendimams, baldams buvo skiriami kuklesni biudžetai. Ir negaliu pasakyti, kad visi iššūkiai jau praeityje. Vis dėlto infliacijai slūgstant, mažėjant palūkanoms, žmonės vėl pradeda jaustis laisviau, daugiau investuoja į savo namus ir tai mus nuteikia optimistiškai. 

Esate skelbę, kad IKEA bando naudotų baldų platformą, kurioje klientai gali parduoti gaminius vieni kitiems. Kokie šių bandymų rezultatai?

Tai lokaliai įgyvendinami bandymai, ir mes tikrai žinome, kad IKEA baldai labai ilgai laiko, žmonės turi baldų ir juos gali perleisti kitiems. Net jeigu to ir nedarytume, tai jau vyksta – įvairių IKEA sofų, kitų baldų parduodama tokiose platformose kaip „eBay“, ir tai vyksta jau daug metų. Bandymai vyko ir Latvijoje, kur žmonės galėjo atvežti savo jau surinktus, bet nebenaudojamus baldus. Tačiau kol kas dar galvojame, kaip tai galėtų būti tvariai organizuojama ateityje. 

Kokia yra jūsų e. prekybos strategija, kaip keičiasi pardavimai internetu?

2019 finansiniais metais mūsų pardavimai internete nesiekė 5%. Pandemijos laikotarpiu situacija pasikeitė, žengėme didelį žingsnį į priekį, daug ko išmokome. 2024 finansiniais metais e. prekybai teko 24%, o šiandien – jau 26% visų pardavimų. Natūralu, kad pastaraisiais metais didelių augimo šuolių nestebėjome, tačiau pirkti internetu išlieka populiaru. Manau, pardavimų apimtis internete augs, tačiau nebe tokiais dideliais šuoliais, kaip buvo anksčiau.

Tačiau norėčiau pabrėžti patį svarbiausią dalyką, kurį pastebime, – tik nedidelė dalis žmonių renkasi kurį nors vieną pirkimo kanalą. Mūsų vertinimu, 92% visų klientų perka ir fizinėse parduotuvėse, ir internetu. Numanome, kad namuose jie pradeda galvoti apie prekę, kurią reikėtų įsigyti, pavyzdžiui, sofą. Naršydami internete pamato, kad IKEA yra geras pasirinkimas, atvyksta į parduotuvę, išbando produktą, nes priimant visus su namais susijusius sprendimus labai svarbu paliesti daiktą, jį gyvai pamatyti, galbūt pasikonsultuoti su darbuotoju. Tuomet jie arba sumoka už prekę parduotuvėje, arba grįžę namo užsisako ją internetu.

Kalbant apie Baltijos šalis, čia e. prekybai tenka 21% apyvartos. Lietuvoje ir Latvijoje santykis labai panašus, o Estijoje internetu perkama šiek tiek daugiau.

Ar pirkinių krepšelio vertė auga?

Vienoks krepšelis yra kliento, perkančio fizinėje parduotuvėje, ir kitoks jis perkančio internete. Internetu perkama mažiau smulkių prekių ir daugiau stambesnių.

Juodojo penktadienio prekybos duomenys rodė, kad vieno pirkinio krepšelio vertė buvo mažesnė nei pernai. Kaip tai pakomentuotumėte?

Tai nestebina ir net, sakyčiau, nesusiję su šia išpardavimų akcija. Turbūt apskritai dabar žmonės turi mažiau pinigų, kuriuos gali skirti pirkiniams.

Matyti, kad kai kuriose Europos sostinėse atidarote mažesnio formato parduotuvių. Ar galime to tikėtis ir Lietuvoje? O gal pagrindinė parduotuvė per arti Vilniaus centro?

Ateitis parodys, bet dabar turime šią parduotuvę, taip pat padalinius Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose.

Tai nesakote ne?

Pirmiausia turime įvertinti situaciją. Jei būtų priimtas toks sprendimas, įgyvendintume mažos parduotuvės koncepciją. Iš tiesų kitąmet bandysime tai Estijoje, Parnu mieste. Tai bus pirmas toks bandymas Baltijos šalyse.

Kaip IKEA geba gaminti prieinamus gaminius nedarydama kompromisų dėl kokybės?

Tai nulemia ne vienas veiksnys. Pirmiausia, vadovaudamiesi aiškia metodologija, kiekvieną produktą kuriame patys. Gaminys turi atrodyti ir jaustis kaip IKEA, jis turi atitikti mūsų kokybės standartą, funkcionalumo kriterijus. Taip pat gaminys turi būti tvarus, tinkamos kainos, kad daugelis žmonių jį įpirktų.

Tai, kad kuriame dizainą, gaminame, platiname ir parduodame patys, mums leidžia optimizuoti procesus. IKEA nėra tik prekybos bendrovė, mūsų verslo modelis kitoks nei daugelio kitų prekybos įmonių, kurios turi erdvę ir joje parduoda kitų pagamintus produktus. Mes esame kaip „Apple“ ar „Nike“, kurie irgi patys kuria produktų dizainą. Tai suteikia mums fantastinių galimybių optimizuoti procesus.

IKEA – didelė organizacija. Turite tiekėjų ir Lietuvoje. Galbūt ieškote ir naujų?

Taip, milžiniška. Pati IKEA turi 217.000 darbuotojų, o dar 800.000 dirba mūsų tiekėjų įmonėse, tai arti 1 mln. žmonių. Tiekėjai mums yra nepaprastai svarbūs, jų turime kiek mažiau nei 1.000 visame pasaulyje. Su daugeliu jų dirbame labai ilgai, nesidairome vienkartinių įsigijimų, nekeičiame partnerių.

Su tiekėjais augame kartu ir turime puikių bendro darbo pavyzdžių ir Lietuvoje. Lietuvos gamintojai yra tapę pasauliniais tiekėjais. Kai kuriuos jų produktus parduodame visose IKEA parduotuvėse visame pasaulyje. Pavyzdžiui, lietuviški virtuvės komplektai yra itin populiarus produktas visur. 

Baltarusija irgi buvo svarbi IKEA‘ai tiek žaliavų, tiek gamybos prasme. Tačiau tuo metu, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, priėmėte sprendimą nutraukti bendradarbiavimą tiek su partneriais Rusijoje, tiek ir Baltarusijoje. Ar dar ką nors veikiate šiose šalyse?

Ne, nieko.

Ar jau nusprendėte, kada atidarysite parduotuvės Ukrainoje?

Vertiname situaciją, turime viziją ir norime vėl dirbti Ukrainoje. Mums svarbu, kad tai būtų saugu ir darbuotojams, ir klientams, kad galėtume užtikrinti nepertraukiamą tiekimo grandinę.

IKEA yra viena didžiausių miško savininkių Lietuvoje. Viena grupės įmonių „IRI Investments Lietuva“ prieš kelerius metus turėjo 27.000 ha miško. Koks šios nuosavybės tikslas?

Turime skirtingų IKEA padalinių, iš viso dvylika jų. Su IKEA susijusi įmonė „IRI Investments Lietuva“ Lietuvoje turi miškų.

Iš esmės mediena yra labai svarbi žaliava IKEA, 60% visko, ką parduodame, yra pagaminta iš medžio. Turime skirtingų būdų užsitikrinti šios svarbios žaliavos tiekimą ir miško nuosavybė yra vienas jų. Vis dėlto kol kas nedaug medienos iš Lietuvos keliauja į mūsų produktus. Ši nuosavybė daugiau yra ilgalaikė mūsų investicija. 

Tačiau esate skelbę, kad dėl karo Ukrainoje medienos tiekimas IKEA iš Švedijos, Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos išaugo. Kiek tiksliai didėjo lietuviškos medienos tiekimas?

Dėl Rusijos karo Ukrainoje ne tik IKEA, bet ir daugeliui kitų bendrovių teko peržiūrėti medienos žaliavos tiekimą, o mes paminėtose šalyse išties padidinome medienos įsigijimus. Tačiau nors Lietuvoje perkame daug medienos, ne tiek daug jos keliauja specifiškai iš nuosavo miško. Perkame per aukcionus, pastaraisiais metais apytikriai dukart daugiau. Apskritai laikomės nuostatos, kad miškas turi būti prižiūrimas.

Ar geopolitinė situacija daro įtaką jūsų investavimo politikai? Ar jaučiatės ramūs šalyse, kurios yra arti Rusijos?

Pirmiausia mes turime ilgalaikį požiūrį į viską, ką darome, taip pat – ir į investicijas, sprendimus. Būna stabilesnių periodų, būna ir mažiau ramių laikų. Daug ko atsitiko jau ir mūsų gyvenimo metais, buvo įvairių pokyčių, permainų, o IKEA, nepaisant visko, sugebėjo stabiliai dirbti, toliau investuoti, išlaikyti tą patį verslo modelį. Mes ką tik šventėme 81-us veiklos metus. Ir, ko gero, ateinančius 81 metus principinė nuostata liks ta pati – toliau gaminsime namų baldus, tai darysime savo būdu, kursime žmonėms vertę.

Žinoma, svarbu matyti tai, kas vyksta, pastebėti galimybes, įveikti iššūkius. Dabar žvelgiame į savo pasaulinę tiekimo grandinę ir matome tiek galimybių, tiek ir iššūkių. Europoje didžioji dalis visko, ką parduodame, atkeliauja iš Europos, Azijoje – iš Azijos, o Pietų Amerikoje to dar nėra ir matome galimybių.  

Tai reiškia, kad geopolitinė situacija nedaro įtakos jūsų investicijų politikai Baltijos šalyse?

Dabar daugiau investuojame ten, kur matome galimybių, pavyzdžiui, Meksikoje, Kanadoje.

Turite nemažai vadovavimo patirties. Kokį patarimą galite duoti naujam vadovui?

Kai sulaukiu šio klausimo, atsakau, kad daug lengviau ir smagiau dirbti, kai tiki tuo, ką darai. Jeigu kuo nors tiki, tai bus ir smagiau, ir daug labiau tikėtina, kad pasiseks. Tai svarbus patarimas, kurio kažkada esu sulaukęs ir pats. Antra, svarbu apsupti save fantastiškais žmonėmis, kurie žino daugiau nei pats vadovas. 

Ar jau teko priimti kokį nors sunkų sprendimą ar viskas kol kas klostosi gana gerai?

Taip, teko. Pastarieji penkeri metai buvo labai dramatiški, buvo sunkių sprendimų, o pats sunkiausias, kurį teko priimti, labai skausmingas, kai prieš kelerius metus teko padidinti kainas. Tuo metu nebegalėjome išlaikyti jų lygio. Todėl dabar esu labai laimingas, kad galėjome priimti kitą sprendimą – sumažinome kainas.

Kokią įtaką šis sprendimas turės pelnui?

Mes turime toliaregišką viziją ir ilgalaikius tikslus. Trumpais laikotarpiais pelnas gali kilti ir leistis, bet kadangi nesame akcijų biržoje, pelno pokyčiai nėra mūsų rūpestis. Tęsiame savo veiklą, norime gaminti dar geresnius produktus, mažinti kainas ir taip pritraukti daugiau klientų. 

Dosjė

• Jonas Abrahamssonas Ringas savo karjerą IKEA pradėjo 1998 m. Jam teko eiti įvairias pareigas, tarp jų – ir IKEA Kanados, IKEA Kinijos mažmeninės prekybos organizacijose. Ketverius metus jis buvo IKEA įkūrėjo Ingvaro Kamprado asistentas.
• 2008 m. J. Abrahamssonas Ringas paliko IKEA ir tapo mados prekių ženklo „Filippa K“ generaliniu direktoriumi, o vėliau – sodininkystės prekių ženklo „Plantagen“ generaliniu direktoriumi.
• 2020 m. jis buvo paskirtas „Inter IKEA Group“ generaliniu direktoriumi, prieš tai ėjo bendrovė padalinio „Inter IKEA Systems“, prie kurio prisijungė 2017 m., generalinio direktoriaus pareigas.
• J. Abrahamssonas Ringas Umeo universitete įgijo verslo administravimo magistro laipsnį.