„Vilniaus prekyba“: po NSGK išvadų patiriame didžiulę reputacijos žalą

 „Kai aukščiausio lygio pareigūnai viešai painioja įmones – tai mažų mažiausiai atrodo nesolidu. Atkreipiu dėmesį, kad „Vilniaus prekyba“ niekada nebuvo investavusi į energetiką ir nedalyvavo „Leo Lt“ projekte. Todėl tokiame kontekste, kai kalba eina apie dešimties metų senumo įvykius, „Vilniaus prekyba“ patiria didžiulę reputacijos žalą“, – VŽ atsiųstame komentare teigia Vaidotas Cucėnas, pagrindinio „Vilniaus prekybos“ investuotojo Nerijaus Numavičiaus šeimos biuro „Talka LT“ komunikacijos vadovas.

Išvadose teigiama, jog 2015 m. „VP Market“ grupės vadovai siekė užsitikrinti „MG Baltic“ vadovų palaikymą ir tarpininkavimą, kai VMI (Valstybinėje mokesčių inspekcijoje - red. past.) būtų tvarkomi mokestiniai VP reikalai. NSGK išvadose teigiama, kad „MG Baltic“, pasinaudodama savo ryšiais VMI, padėjo „Vilniaus prekybai“ išvengti  mokesčių, kurių suma gali siekti milijonus eurų.

„Ne tik 2015 m., bet apskritai niekada nebuvome prašę „MG Baltic“ ar ko nors kito padėti ar tarpininkauti santykiuose su VMI. Svarbu tai, kad nei iki 2015 m., nei šiuo metu, nei VMI, nei prokuratūra, nei FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba - red. past.), nei kitos institucijos, kurios tyrė mūsų mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą, nenustatė esminių mokesčių nesumokėjimų“, – argumentuoja p. Cucėnas.

Išvadose teigiama, kad „VP grupė“ per „MG Baltic“ koncerno žiniasklaidą skleidė neigiamo pobūdžio informaciją apie buvusį prokuroro pavaduotoją Darių Raulušaitį, kuris, prasidėjus minėtam tyrimui, laikinai vadovavo Generalinei prokuratūrai.

„VP grupė“ nedisponuoja ir niekada nedisponavo jokia informacija apie Darių Raulušaitį. Pažymėtina, kad tuo metu vyko konfliktas su Mindaugu Marcinkevičiumi, kai jis tikslingai viešai paskleidė nepagrįstą informaciją apie Nerijų Numavičių ir jo įmones. Konkrečiame straipsnyje, kuris minimas išvadose, mums rūpėjo ne p. Raulušaičio, o p. Marcinkevičiaus aplinkybės, kurias išsiaiškino žurnalistai. Beje, tik p. Raulušaičiui prisijungus prie p. Marcinkevičiaus interesus gynusių advokatų kontoros „Sorainen“, mes sužinojome, kad buvęs prokuroras p. Raulušaitis kuravo p. Marcinkevičiaus inicijuotą prokuratūros tyrimą“, – teigia p. Cucėnas.

NSGK išvadose teigiama, kad gauta STT (Specialiųjų tyrimų tarnybos - VŽ) informacija apie tai, kad „Leo Lt“ projektas buvo įgyvendintas neskaidriai. Komitetas siūlo kreiptis į generalinę prokuratūrą, kuri galėtų įvertinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika. Be to, siūloma imtis priemonių, kad ši žala būtų atlyginta.

„Nesutinkame, kad dėl „Leo Lt“ projekto valstybei buvo padaryta žala. Vyriausybė tiek kurdama, tiek jį išardydama buvo pasisamdžiusi kvalifikuotus patarėjus, teisininkus ir  vertintojus. Jie preciziškai įvertino tiek likviduojamo, tiek ir įnešamojo turto vertes bei visą su tuo susijusią riziką ir pasekmes. Būtų naivu galvoti, kad mes kaip nors galėjome padaryti įtaką tiek jiems, tiek vyriausybei tokio dydžio projekte. Tai akivaizdžiai liudija faktas, kad prieš VST investavimą į „Leo Lt“, VST jau buvo sukaupusi per 700 mln. Lt nepaskirstyto pelno, kurį „NDX Energija” be jokių trukdžių galėjo išsimokėti dividendais, jei būtų to siekusi. Dėl to mums nereikėjo kurti „Leo Lt“. Po „Leo Lt“ panaikinimo mums ir tebuvo išmokėta tik 680 mln. Lt, o „NDX Energija“ neteko savo valdomos įmonės („Leo Lt“) akcijų paketo dalies. Jeigu „Leo Lt“ projekto nebūtų buvę, „NDX Energija“ būtų išsimokėjusi tuos pačius 680 mln. Lt kaip dividendus ir tebeturėtų VST, kuri ir toliau būtų generavusi pelną. Taigi, iš „Leo Lt“ projekto mes nieko neuždirbome, o praradome įmonę“, – VŽ atsiųstame komentare teigia p. Cucėnas.

Visas NSGK parlamentinio tyrimo išvadas skaitykite ČIA.