Kaziuko mugė: verslininkų atsiliepimai ir istorijos
Daugiausia darbo pirmąją mugės dieną, penktadienį perpiet, turėjo maisto prekeiviai, tačiau smulkieji sako, kad prie prekystalių nusidriekusios eilės dar nereiškia, kad mugė bus pelninga.
„Pernai trijų dienų mugės apyvarta buvo 1.500 Eur“, – sakė nedidelės mėsos perdirbimo įmonės gaminius siūlantis prekeivis. Pastarąją įmonę, kai kurie lankytojai jau atpažįsta, todėl prašė lašinių „sena kaina“, tačiau pardavėjas paaiškino, kad per metus brango daug gamyboje naudojamų produktų, taip pat ir kiauliena.
Maisto zonoje pasirodė ir naujos produkcijos. Gamtinės žemdirbystės principais ūkininkaujantys augintojai ir gamintojai, susibūrę į Jungtinio gamtinio ūkio asociaciją, šiemet Kaziuko mugėje dalyvauja pirmą kartą. Marius Verbaitis, Varėnos rajono ūkininkas, paaiškina, kad užtruko, kol pasiruošė didesnei prekybai, tačiau šiemet maždaug 10 ūkininkų vienijanti asociacija pradės intensyvią veiklą.
„Daugiausia prekiaujame internetu. Feisbuke paskelbiame, ko tą mėnesį turime, žmonės išsirenka ir nuvežame tiesiai į namus. Mūsų produktai priklauso nuo sezono. Pavyzdžiui, ančių kiaušinių bet kada negausi, jų būna pavasarį, o žiemą turime tik paukštienos. Mes juk ne ferma, kurioje visko yra ištisus metus. Nesame tokie ūkininkai, kurie nusiperka karvę ir iškart gali dirbti. Turėjome atrasti veisles, jas padauginti, nes siekiame grąžinti lietuvišką senovę, kuri dingsta nuo mūsų stalų“, – sako p. Verbaitis.
Gamtinės žemdirbystės principais dirbantys ūkininkai bendradarbiauja ir su restoranais. Vienam iš jų net specialiai augina iš Gruzijos kilusios veislės morkas, nes lietuviškos – per saldžios restorano virtuvėje gaminamam uzbekiškam plovui. Trumpų, geltonų, ropes primenančių morkų pirkėjai mugėje neatpažįsta, ponas Verbaitis sako, kad prireiks laiko, kol pirkėjai galės įvertinti jų ūkių produkcijos kokybę, kurios kol kas nėra su kuo palyginti. Tiesa, šioje palapinėje produktai skiriasi ne tik išvaizda, bet ir kaina. Pavyzdžiui, 10 skirtingų spalvų, skirtingų veislių vištų kiaušinių kainuoja 5 Eur.
Gintautas Kunčiūnas, aludaris iš Jurbarko, UAB „Armeniukas“ direktorius į Kaziuko mugę atvyksta penkerius metus iš eilės, tačiau sako, kad pokyčių mugėje yra tik šiemet.
„Naujienos man nepatiko ir žmonės skundžiasi, kad turi eiti ilgiausią kelią iki maisto zonos, ieškoti, kur yra puodai. Mes anksčiau būdavome tik Gedimino prospekte, o dabar turime 6 palapines, visos jos skirtingose maisto zonose, todėl ir nuvažiuoti iki kiekvienos prekybos vietos yra sudėtinga“, – sako p. Kunčiūnas.
Prieš kelias dienas įsigaliojus didesniems alkoholio akcizo tarifams, 1 l p. Kunčiūno verdamo Klausučių alaus pabrango 20–30 ct. Nors mugės lankytojai tokiu kainos skirtumu nesipiktina, p. Kunčiūnas sako, kad barų, į kuriuos tiekia gyvą alų, savininkams turi pasiaiškinti.
Aludarių apyvarta mugėje, kaip ir visada, priklausys nuo oro. Tad nors daugeliui smulkiųjų Kaziuko mugė yra pelningiausia, p. Kunčiūnas sako, kad jam šis renginys vienas iš didžiausių, tačiau pelningumu prilygsta kitoms didesnėms Lietuvos miestų mugėms.
O štai kuprinių siuvėjai „JK Wardrobe“ į kitų miestų muges nevažiuoja – prekiauja tik Vilniaus mugėse, nes regionuose mažiau žmonių už dirbtinės odos kuprinę galinčių sumokėti 30 Eur. „JK Wardrobe“ Kaziuko mugėje dalyvauja šeštus metus, kasmet pelningumas didėja.
„Tai lemia mūsų tobulėjimas. Keičiasi gaminiai, geriau suprantame, kas patinka pirkėjams, todėl plečiamės – šiemet pirmą kartą turime dvi prekybos vietas“, – sako Edgaras Rogoža, mugėje pardavinėjantis šeimos verslo gaminius.
Prekybos vietų kaina šiemet Kaziuko mugėje šiek tiek mažesnė, tačiau, p. Rogoža sako pasigendantis skaidrumo, nes matęs, kaip didesni prekybininkai ranka pamoja, kurioje mugės vietoje norėtų kelių prekybos vietų.
Kai kurie skaidrumu suabejoję prekybininkai pirmąją Kaziuko mugės dieną pradėjo kalbėti ir apie „rėmėjo mokestį“. Tokio „Kaziuko mugė 2017“ organizatoriai neskelbia, tačiau jį sumokėjusiems esą galima išsirinkti geresnes prekybos vietas.
Vienos iš „Kaziuko mugė 2017“ organizatorių atstovės teigimu, tokio mokesčio nėra, o prekybininkų pasipiktinimas kilo dėl jų padalijimo pagal produkciją, kuria prekiauja. Be to, pirmumo teisę prekiauti Gedimino prospekte turėjo tautinio ir kulinarinio paveldo sertifikatus turintys dalyviai.
Vis dėlto Jolanta Grigaitienė, „Prieskonių namų“ bendraturtė, sako, iš kaimynų mugėje apie tokį mokestį girdėjusi ir anksčiau, o šiemet, pasirašydama sutartį su organizatoriais, net apie jį pasiteiravo, nes mugę suskirsčius zonomis, prarado anksčiau turėtą prekybos vietą.
Tačiau didelių priekaištų mugės organizatoriams ponia Grigaitienė neturi, bet pastebi, kad dalis prekeivių gali ignoruoti keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, šiemet visos palapinės turėjo būti baltos spalvos, tačiau mugėje matyti daug ryškiaspalvių palapinių.
„Pavyzdžiui, Palangos vasaros sezono atidarymo šventės mugėje iš ne baltos palapinės net nepradėsi prekiauti, organizatoriai tikrina ir to neleidžia“, – sako p. Grigaitienė.
