Dėl pirmojo vėjo parko jūroje konkurso sąlygų atkrito dalis dalyvių
Papildyta Energetikos ministerijos komentaru
Pasak rinkos dalyvių, tokį sprendimą lėmė pakeistas dviejų konkursų – be valstybės pagalbos ir su ja – eiliškumas, dideli reikalavimai dalyviams bei per trumpi terminai pateikti dokumentus ir gauti parko statybai reikalingus leidimus.
Pasak Energetikos ministerijos, konkursų eiliškumą lėmė siekis kuo greičiau vystyti vietinę elektros gamybą, atsižvelgiant į tai, kad pirmojo aukciono nugalėtojas dar turės pats atlikti daug parengiamųjų darbų.
„Pagrindinė priežastis – kuo spartesnė vietinės elektros energijos generacijos plėtra, kas leistų mažinti priklausomybę nuo importo ir užtikrinti mažesnes elektros kainas gyventojams ir verslams“, – komentare BNS teigė ministerija
Aukcione neketina dalyvauti „Green Genius“, „Enefit Green“
Nedalyvauti kovo 30 d. prasidedančiame aukcione nusprendė bendrovė „Green Genius“, jame, tikėtina, taip pat nedalyvaus Estijos energetikos grupės „Eesti Energia“ atsinaujinančios energijos įmonė „Enefit Green“. Abi įmonės domėjosi konkursu ir svarstė jame dalyvauti.
Pasak Dariaus Biekšos, „Green Genius“ vėjo ir žaliojo vandeninio verslo linijos vadovo, toks sprendimas priimtas dėl nepalankių konkurso sąlygų.
„Svarstėme kurį laiką ir su partneriais (didžiausia privačia Lenkijos energetikos bendrove „Polenergia“ – BNS) kalbėjome, bet iš tikrųjų nepavyko partnerių įtikinti, ir jie kelia tuos pačius klausimus, ką ir mes. Kadangi neturime atsakymo, kaip uždengti tas rizikas, nusprendėme, kad nedalyvausime“, – BNS teigė D. Biekša.
„Trumpas terminas ir matome, kad Energetikos ministerija nori kuo greičiau turėti tą projektą. Tas projektas, iš to, ką mes matome, rinkoje yra labai sunkiai įgyvendinamas – yra įsipareigojimai per tris metus turėti statybos leidimą, tai yra labai sudėtinga. Čia turbūt eis tokios įmonės, kurios gali tas rizikas toleruoti ir iš kitų veiklų dengti galimus nuostolius“, – aiškino „Green Genius“ atstovas.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme skelbiama, kad vėjo parko jūroje be valstybės paramos konkurso nugalėtojas leidimą statybai turės gauti per trejus, o leidimą gaminti elektrą – per šešerius metus.
Be to, skirtingai nei antrojo – su valstybės pagalba – planuojamo vystyti parko atveju, pirmojo konkurso nugalėtojas turės pats atlikti teritorijos jūroje tyrimus ir kitus infrastruktūros plėtrai bei statybai reikalingus veiksmus, taip pat savarankiškai parengti poveikio aplinkai vertinimą (PAV).
„Green Genius“ atstovas teigė, jog įmonė planuoja dalyvauti antrojo parko aukcione rudenį – tai ji ketina daryti kartu su „Polenergia“.
Jūrinių vėjo parkų aukcionais domėjosi ir „Enefit Green“, tačiau, pasak Donato Celešiaus, įmonės direktoriaus, bendrovė ketvirtadienį planuojamame skelbti konkurse taip pat, tikėtina, nedalyvaus.
„Mes diskutavome ir pakankamai intensyviai buvome įsigilinę, bet matote, kas čia įvyko. Tas konkursas buvo perkeltas iš kitų metų, padarytas pirmoje vietoje, vietoj pirmo numatyto konkurso. Viskas pasikeitė taip smarkiai ir taip greitai. Kad sudalyvautume, čia neužtenka pateikti kažkokią pseudoparaišką. Čia reikia atlikti krūvą namų darbų, skaičiavimų, dėl to tiesiog nespėsime“, – BNS sakė D. Celešius.
„Matome, kad nesame pasiruošę, nesame 100% pasitikintys jame dalyvauti. Tai turbūt jame ir nedalyvausime. Aišku, dviejų mėnesių dokumentų pateikimo terminas yra, bet, kiek dabar tą informaciją valdome, tai, tikėtina, nespėsime“, – pridūrė jis.
Pasak D. Celešiaus, „Enefit Green“ dar svarsto, ar dalyvaus rudenį planuojamame surengti aukcione.
Nedalyvaus ir daugiau potencialių plėtotojų
Linas Sabaliauskas, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius, anksčiau BNS tvirtinęs apie rinkos dalyvių susidomėjimą pirmuoju konkursu, teigė, kad dėl trumpų terminų jame nusprendė nedalyvauti bent kelios juo anksčiau susidomėjimą rodžiusios užsienio kompanijos.
„Faktiškai laikas pasiruošimo. Per tą laiką negali nei įrengimų gamintojų apsiklausti, kad gautum pasiūlymus vėjo elektrinėms, nei pasiruošti verslo planui“, – BNS teigė L. Sabaliauskas.
„Elektrinių konkurso apklausos turi trukti jūrinėms vėjo elektrinėms bent jau penkis mėnesius, kad gamintojai pateiktų kažkokius pasiūlymus. Per du mėnesius apsiklausti kompanijas faktiškai nerealu, nes čia elektrinių gamintojai, statybininkai, transformatorių rangovai“, – pridūrė jis.
Numatytas pirmojo aukciono dalyvių registracijos ir dokumentų pateikimo terminas – 60 dienų.
Apie dalyvavimą kovo 30 d. planuojamame skelbti aukcione viešai kol kas paskelbė tik „Ignitis grupė“.
BNS žiniomis, dalyvauti jame šiuo metu vis dar svarsto ir viena tarp galimų dalyvių anksčiau minėta užsienio kompanija, tačiau, pasak viešai skelbti pavardės nenorėjusio jos atstovo, galutinis sprendimas dar nėra priimtas.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvoje verda diskusijos dėl valstybės planų išpirkti likusias „Ignitis grupės“ akcijas ir grįžti prie visiško valstybės valdymo. Koks tai procesas, ką tai reiškia valstybei ir akcininkams, „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Klaipėdoje veikianti „Švyturys Brewery“ alaus darykla nuo šiol visą savo veiklai reikalingą elektros energiją užtikrins iš Radviliškio rajone esančios vėjo jėgainės, priklausančios bendrovei „Saulė vėjas“. Pagal sutartį jėgainė daryklai tieks 554 MWh žaliosios energijos – metinius poreikius atitinkantį kiekį. Šis žingsnis leis iki minimumo sumažinti anglies dvideginio emisijas ir dar labiau sustiprinti tvarios gamybos principus.
Besibaigiant dosniems valstybiniams įsipareigojimams supirkti žaliąją energiją, gamintojai dairosi vertę kuriančių elektros supirkimo kontraktų. Turintiems saulės elektrines ryškėja ir dar viena dilema: kaip išlaikyti pelningą veiklą, supirkimo kainoms vis dažniau balansuojant ant nulinės ar net neigiamos ribos.
Netrukus rugsėjis – mėnuo, kai komerciniai dujų vartotojai turi pranešti dujų tiekėjui savo didžiausią planuojamą suvartoti dienos dujų kiekį. To nepadarius arba suprognozavus netiksliai, gresia ženkliai permokėti, perspėja energetikos bendrovės „Enefit“ ekspertai.
Be „Ignitis grupės“, „Enefit Green“ bei „Green Genius“, aukcionu su valstybės parama anksčiau domėjosi Lenkijos „Orlen“ ir „Orlen Lietuva“, Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“, „Achemos grupė“, Vokietijos RWE kompanija „RWE Renewables“, Nyderlandų įmonė „Van Oord“ ir jos iš dalies valdomas Estijos vėjo parko jūroje vystytojas „Saare Wind Energy“.
2021 m. Energetikos ministerija skelbė, jog jūros vėjo parku taip pat domisi Prancūzijos kompanija „TotalEnergies Renewables“, Kanados „Northland Power“ ir kitų šalių vystytojai.
Konkurso sąlygos
Pirmojo 700 MW galios jūrinio vėjo parko vystymo be valstybės paramos konkursą VERT skelbs ketvirtadienį, o trečiadienį planuojamose patvirtinti konkurso sąlygose nurodoma reguliuotojo apskaičiuota projekto vertė, pagal kurią bus nustatomi reikalavimai dalyvių kapitalui – 1,8 mlrd. Eur. Konkursas būtų laikomas įvykusiu, jei paraiškas pateiktų bent du dalyviai.
Parkas bus statomas beveik 36 km atstumu nuo kranto ties Palanga, į šiaurės vakarus nuo kito tokios pat galios parko, kurį planuojama vystyti su valstybės parama.
Be valstybės pagalbos planuojamas vėjo parkas 1 km atstumu bus nutolęs nuo iki šiol neratifikuotos jūrinės sienos su Latvija. Projekte numatoma, kad didžiausia leistina generuoti parko galia siektų 700 MW, mažiausia – 580 MW.
Konkurse galės dalyvauti bendrovės, kurių vidutinės paskutinių trejų metų pajamos sieks bent 250 mln. Eur, o nuosavas kapitalas – bent 20% projekto vertės. Konkurse dalyvaujant įmonių konsorciumui bus vertinamos bendros jų metinės pajamos bei kapitalas.
Aukcioną laimėtų dalyvis, pateikęs finansiškai geriausią pasiūlymą ir sumokėjęs vystymo mokestį į valstybės biudžetą. Pradinis pasiūlymas turėtų būti ne mažesnis nei 5 mln. Eur. Tuo metu rudenį numatomo skelbti konkurso dalyviai galės prašyti valstybės finansinio skatinimo.
Be to, konkurso dalyviai turi būti išvystę bent vieną didesnę nei 150 MW galios jūrinę elektrinę arba turėti leidimą joje gaminti elektrą. Vystytojai taip pat turės remti su parko jūrine teritorija besiribojančių savivaldybių vietos bendruomenes, skirti bent 5 mln. Eur aplinkos apsaugai.
Konkurso dalyvis turės nurodyti, kada planuoja pasirašyti sutartis dėl įrangos įsigijimo ir jos įrengimo, o pagrindinius komponentus turės pirkti iš europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių tiekėjų.
Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjų parkus. Antrąjį 700 MW galios su valstybės parama statomo parko vystytojo aukcioną numatoma paskelbti rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 m. pradžioje.
Abu jūrinio vėjo parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio, juos Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 m. Tačiau tokiu terminu abejoja dalis rinkos dalyvių. Pasak jų, tokias galimybes komplikuoja augantys jūrinių vėjo jėgainių statybų mastai bei kartu didėjanti jų komponentų paklausa, ribota jų gamyba, taip pat su tiekimo grandinėmis susiję iššūkiai.
