Lietuvos ir Lenkijos jungtis šalims leis jūroje įrengti papildomus vėjo parkus
Projektų, dėl kurių gegužę sutarė Baltijos šalys ir Lenkija, kaštai siekia beveik 1,22 mlrd. Eur. Užsibrėžti įgyvendinti projektai ne tik paruoš Baltijos šalių elektros sistemą prisijungimui prie kontinentinės Europos tinklų. Jie taip pat padės prie elektros sistemų prijungti ir valdyti atsinaujinančios energetikos išteklius bei apsaugos šalies žaliosios energetikos gamintojus nuo nesąžiningos konkurencijos iš Rusijos ir Baltarusijos.
„Harmony Link“ ir vėjo jėgainės
Vienas pagrindinių sinchronizacijos projektų – Lietuvą ir Lenkiją jungiantis jūrinis kabelis „Harmony Link“ – reikšmingai prisidės prie vėjo energetikos potencialo abiejose šalyse.
Ši jungtis ir stiprinamas elektros tinklas Lietuvos šiaurės vakaruose – nuo Bitėnų iki Jurbarko – į Lietuvos energetikos sistemą leis integruoti pirmuosius 700 MW galios jūrinio vėjo. Palyginti, šiuo metu visa Lietuvos vėjo elektrinių galia sausumoje siekia 539 MW. Nauji jūriniai pajėgumai planuojami apie 30 km nuo kranto, ties Palanga. Tiesa, jie nebus prie „Harmony Link“ jungties jungiami fiziškai. Kabelis eis nuo Klaipėdos iki Lenkijos be jokių sustojimų ar atšakų.
Lenkija taip pat gaus analogišką naudą – nutiesus „Harmony Link“ ir keturias naujas elektros linijas šalies šiaurėje, prie šalies elektros sistemos bus galima prijungti papildomą 1000 MW jūrinio vėjo.
Sinchroniniai kompensatoriai
Ruošiantis prisijungti prie kontinentinės Europos tinklų, trijų Baltijos šalių elektros sistemose taip pat atsiras po tris sinchroninius kompensatorius, iš viso jų bus devyni. Tai – iki šiol čia nenaudotų technologijų įrenginiai, užtikrinantys sistemos patikimumą ir elektros energijos kokybę. Jie leis sklandžiai integruoti vėjo elektrines bei užtikrinti elektros tinklui būtinus parametrus.
Moderniame elektros tinkle, kuriame mažėja nuolatinių elektros gamintojų, tokių kaip šiluminės elektrinės, žaliosios energijos gamintojai privalo prisidėti prie įtampų valdymo. Anksčiau tai buvo įprasta daryti per jungtis arba sistemoje esančių tradicinių generatorių pagalba. Tačiau kuo arčiau esame prie 2050 m. numatyto 100% žaliosios energijos sistemoje tikslo, tuo sunkiau tai daryti senaisiais metodais.
Tad investuodami į sinchroninius kompensatorius užtikriname ir tinkamus tinklo parametrus sinchroniniam prisijungimui prie kontinentinės Europos tinklų, ir kuriame geresnes sąlygas ateities energetikai.
Astravo klausimo finišas
Jau kurį laiką siekiame sulyginti konkurencines sąlygas elektros gamintojams mūsų rinkoje, Lietuvoje esame nusprendę nepirkti elektros energijos iš Baltarusijos atominės elektrinės Astrave. Tačiau šiuo metu Lietuvą vis dar pasiekia nesąžiningai konkuruojančiuose įrenginiuose pagaminta elektra.
Šie gamintojai – tai ir už gerokai mažesnę nei europinę kainą gamtines dujas perkančios ir taršos mokesčių nemokančios jėgainės Kaliningrade, tai ir visų saugumo priemonių nediegianti baltarusių atominė elektrinė. Šių gamintojų patekimas į rinką iškreipia konkurenciją ir kuria kliūtis skaidriai atsinaujinančios energetikos plėtrai.
2025 m. atjungę linijas su Baltarusija ir Kaliningradu Lietuvoje, su Rusija - Latvijoje ir Estijoje, iš Europos rinkos fiziškai eliminuosime šiuos trečiųjų šalių elektros gamintojus. Manau, kad taip sinchronizacija sukuria savotišką teisingumą, kurio dešimtmečius siekėme.
Komentaro autorius - Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas
