Estijoje gali iškilti naujos kartos branduolinė jėgainė

Estų bendrovė „Fermi Energia“, kurios stebėtojų tarybai pirmininkauja buvęs ilgametis valstybinės energetikos kompanijos „Eesti Energia“ vadovas p. Liive, 2030 m. ar kiek vėliau tikisi Estijoje pastatyti mažąją atominę jėgainę.

„Fermi Energia“ 2019 m. kovą pasirašė ketinimų protokolą su Kanados kompanija „Moltex Energy“, kuriančia naujos kartos branduolinius reaktorius. Partneriai atliks galimybių studiją, o vėliau planuoja pradėti licencijavimo procedūras, rašo portalas „news.err.ee“. Tai būtų ketvirtos kartos skystos druskos branduolinis reaktorius, kurį plėtoja „Moltex Energy“.

Dalyvauti naujos atominės elektrinės projekte pageidauja Viru Nigulos rajonas Šiaurės rytų Estijoje.

„Mes kiek galėdami bendradarbiausime, nes atominės elektrinės statyba yra labai svarbi Estijai“, – „Eesti Paevaleht“ cituoja rajono Viru Nigulos seniūną

Kaip galimą vietą jėgainės statybai Viru Nigulos rajonas siūlo Letipea pusiasalį, tačiau ten yra ornitologinis draustinis. Bendrovės „Fermi Energia“ planuojamai atominei elektrinei taip pat yra pasiūlytas Sillamae miestas ir jo apylinkės.

Ponas Liive taip pat įsitikinęs, kad nedidelė ketvirtos kartos atominė elektrinė Estijai būtų itin naudinga.

„Visas pasaulis ieško galimybių (gaminti elektrą) be anglies dvideginio. Problema ta, kad atominių elektrinių didelė galia, didžiulė kaina ir ilgi statybos terminai“, – p. Liive, remdamasi televizijai ETV duoti interviu, cituoja portalas „dv.ee“.

Didžiųjų atominių elektrinių alternatyva, jo nuomone, gali būti mažos atominės jėgainės, pastatytos pagal naujas technologijas. Jos labiau kompaktiškos, o jų statybos terminai žymiai trumpesni. „Jeigu atominės elektrinės Suomijoje (Olkiluoto 3 – red.) galia sieks 1.600 megavatų (MW), tai ketvirtos kartos jėgainės galia bus 200-300 MW. Be to, jas praktiškai galima pagaminti gamykloje, o vietoje būtų atliekami tik įrengimo darbai“, – nurodo p. Liive.

Tokių elektrinių kaina, anot jo, siekia mažiau nei 1 mlrd. Eur. Jos ir žymiai saugesnės.

„Jos turi skystos druskos branduolinius reaktorius. Čia branduolinė reakcija vyksta, iš esmės druskos terpėje 600°C temperatūroje. Ten yra skysta druska ir nėra aukšto slėgio, todėl niekas negali susprogti ar išlėkti į orą. Ir net jei atsitiktų kas nors negero ir įvyktų nuotėkis, druska, liesdamasi su oru, iškart kristalizuotųsi. Ji negalėtų toli išgaruoti. Todėl skystos druskos reaktoriai yra saugūs vien dėl savo konstrukcijos. Iš esmės, visiškai saugūs, jei lyginsime su šiuo metu naudojamomis branduolinėmis technologijomis“, – aiškina p. Liive.