Uždrausti glifosatą nusprendė ir Vokietija

Sebastian Salom-Gomis (AFP / „Scanpix“) nuotr.

Kol agrochemijos bendrovė „Bayer“ tvarkosi su tūkstančiais ieškinių dėl glifosato „Roundup“ sukeltų vėžinių susirgimų, Europoje daugėja šalių, nusprendusių riboti ar visiškai uždrausti šio herbicido naudojimą žemės ūkyje.

Nors Europos Sąjungos (ES) lygiu leidimas naudoti glifosatą patvirtintas iki 2022 m., liepą pirmąją valstybe ES, nacionaliniu lygmeniu visiškai uždraudusia glifosatą, tapo Austrija. Kaip rašo „Agro pages“, prie šios šalies jungiasi ir Vokietija.

Nuo kitų metų šalis pradės riboti glifosato naudojimą agroversle, o nuo 2023 m. jį naudoti bus draudžiama.

Vyriausybės patvirtintame veiksmų plane numatyta skirti 100 mln. Eur kitiems augalų apsaugos produktams vystyti. Plane numatyta parengti naujas taisykles, kurios reglamentuotų jų naudojimą.

Vokietijos ūkininkai kasmet sunaudoja apie 5.000 militonų (mt) glifosato. Daugiau Europoje naudoja tik Prancūzijos, kur šis skaičius siekia 7.000 mt.

Kaip rašo „Agro pages“, tai dar vienas smūgis Vokietijos agrochemijos bendrovei „Bayer“, praėjusiais metais už 63 mlrd. įsigijusiai konkurentę iš JAV „Monsanto“, kuri ir gamina vieną plačiausiai naudojamų herbicidų „Roundup“.

„Bayer“ įsigijo gavo ne tik kompaniją, bet ir 18.400 teismo ieškinių, iškeltų kaltinant dėl „Roundup“ sukeltų susirgimų.

VŽ jau rašė, kad pirkinys „Bayer“ apkarto - bendrovės rinkos vertė nuo praėjusių metų rugpjūčio, teismui pirmą kartą bendrovę paskelbus kalta dėl „Roundup“ sukeltų vėžinių susirgimų, jau nukrito daugiau kaip 30 mlrd. Eur, o Wolfgangas Nicklas, bendrovės vykdomasis finansų direktorius, informavo, kad „Bayer“ antrojo ketvirčio pelnas – 49% mažesnis nei ankstesniais metais.

Komentarai