Pažanga keičia žemės ūkį: įspūdingi tiksliosios žemdirbystės pavyzdžiai – ir Lietuvoje

Tikslai ir strategijos – dar ne viskas, galiausiai kokie bebūtų rezultatai, juos pajus žmonės. Prognozuojama, kad iki 2050-ųjų dėl gyventojų skaičiaus augimo pasaulyje reikės pagaminti 70% daugiau maisto nei dabar, norint patenkinti padidėjusią paklausą. Tai – rimta užduotis žemės ūkiui, kurio veikla turi būti efektyvi ir tvari.  Ūkininkai privalo mažinti atliekų kiekį ir poveikį aplinkai, t. y. išauginti daugiau maisto mažesniuose žemės plotuose. Tuo pačiu metu – saugoti vandens kokybę ir kiekį, rūpintis dirvožemio gyvybingumu ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo tikslų.   

Daugiau su mažiau – ir „Agrovizijoje“

„Toks išsamus reikalavimų sąrašas  sunkiai įgyvendinamas tradiciniais metodais. Tik einant pažangios žemdirbystės keliu ir taikant inovatyvius sprendimus įmanoma judėti keliamų tikslų link. „More with less“ koncepcija, kuria nubrėžiama pagrindinė kryptis plėtojant žemės ūkį, orientuota į racionalų išteklių panaudojimą“, – pažymi Zita Varanavičienė, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė.

Pasak Z. Varanavičienės, Lietuvoje su žemės ūkio naujovėmis galima susipažinti parodoje „Agrovizija“, kuri įprastai vyksta beveik 30 hektarų teritorijoje po atviru dangumi. Nors paroda vyks tik 2021 m. birželio mėnesį, jai intensyviai ruošiamasi dabar – ruošiami pavyzdiniai kultūrų laukeliai.

Pasak LAAA direktorės, parodos organizatoriai puikiai suvokia, kad net ir kitais metais renginių organizavimas gali išlikti apsunkintas COVID-19 pandemijos. Tačiau tikimasi geriausio, juolab paroda vyksta dideliame plote ir atvirame ore, yra visos sąlygos išlaikyti saugius atstumus.

„Viliamės, kad iki 2021-ųjų vasaros pandemija bus suvaldyta“, – sako Z. Varanavičienė.

2021 m. „Agrovizijoje“ bus pristatomas visas spektras žemės ūkio inovacijų, technikos ir tiksliosios žemdirbystės metodai.

„Neseniai teko išklausyti Nyderlandų ūkininko paskaitą apie tiksliuosius metodus jo ūkyje. Jis augina bulves 500 ha ūkyje, tačiau visi sklypeliai yra mažesni nei pusantro hektaro. Vien tai, kad kompiuterinė programa parenka vagų kryptį laukeliuose, leidžia derlių padidinti 7 procentais“, – naujoviško ūkininkavimo pavyzdį pateikia Z. Varanavičienė.

„Agrovizija“, pasak jos – tai technologijų paroda, skirta pristatyti gerą žemės ūkio praktiką, naudojant naujausius augalų apsaugos sprendimus, perspektyviausias veisles ir modernią techniką. Kiekvienam ūkiui tinkamiausias sprendimas randamas, pasitelkiant mokslininkų ir konsultavimo specialistų rekomendacijas. Išmanieji maistmedžiagų nustatymo metodai ir tręšimas kintamomis normomis, blokų grandinių technologijos (block chain), satelitų, tokių kaip Copernicus, atvirų duomenų naudojimas – tai nėra  žinutės iš fantastikos srities.  

„Naujovės ir parodos tradicijos – tokį balansą siekiame išlaikyti. Jau tradicija tapo  parodos metu vykstančios žemės ūkio technikos demonstracijos ir pasirodymai. Paroda, šalia gilesnio technologijų pažinimo, tampa ir pramoga, ypač kai lankytojams suteikiama   proga pamatyti technikos galimybes įveikiant specialiai tam paruoštą trasą“, – pasakoja Z. Varanavičienė.

Inovatyvūs sprendimai: tikslu, tausoja, įdomu

Šakių rajone ūkininkaujančiam Justui Galginaičiui išmanioji žemdirbystė – ne naujiena. Robotai po laukus nevaikšto ir praeivių negąsdina, tačiau jaunas ūkininkas, tiek pasinaudodamas ES parama, tiek tikslingai naudodamas savas lėšas ir banko paskolas, jau įdiegė nemažai inovatyvių sprendimų, kurie, J. Galginaičio teigimu, gerokai didina ūkio konkurencingumą ir jo veiklą priartina prie bendrųjų tvarumo tikslų.

„Esame atlikę žemės tyrimus dėl pagrindinių elementų – fosforo ir kalio. Šias medžiagas mūsų išmanus tręštuvas išberia ant lauko kintama norma, tiek, kiek reikia konkrečiai vietai. Traktorius valdomas automatinio vairavimo sistema. Turime ir azoto sensorių, kuris realiuoju laiku, važiuojant per pasėlį, stebi chlorofilo kiekį augale, parodo augalo žalumą. Pagal tai nustatoma, kiek tuo metu augalui reikia azoto. Tuomet tręštuvas ar purkštuvas išberia ar išpurškia kintamą normą azoto“, – pasakoja J. Galginaitis.

Jis juokiasi, kad ūkyje tikrai nesėdi gausi programuotojų komanda, vis dėlto kai kurie sprendimai jau primena dirbtinį intelektą. Ateityje ūkininkas svarsto ir apie dronų panaudojimą, domisi naujais metodais, kuomet atrankiniu būdu naikinamos piktžolės.

nuotrauka::2 right

Ūkininkas sako, kad pažangiųjų technologijų nauda ūkiui pasimato labai greit – azoto sensorius atsipirko per metus, kadangi vien dėl šio sprendimo panaudojimo azoto sunaudojimo kiekis visame ūkyje sumažėjo 30%.

„Visa tai leidžia prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Nors ir be šių įrankių ūkininkai be reikalo nenaudoja nei augalų apsaugos produktų,  nei trąšų,    tačiau tiksliosios technologijos leidžia dar efektyviau paskirstyti medžiagas, jų sunaudojama mažiau, saugoma dirvožemio kokybė“, – pasakoja J. Galginaitis.

Informacijos apie aktualiausias pažangias technologijas ūkininkas sako randantis gamintojų pasiūlymuose, internete, taip pat lankydamasis parodose – Lietuvoje rengiamoje „Agrovizijoje“ ir Vokietijoje vykstančioje parodoje „DLG Feldtage“

Keturiuose beveik  900 ha ūkiuose, kuriuose tvarkosi J. Galginaitis, – salykliniai miežiai, žieminiai kviečiai, žieminiai rapsai, pupos. Į klausimą, ar dabar, turint inovatyvių įrankių ūkininkauti lengviau, J. Galginaitis atsako atsargiai: „Dirbti ūkyje su inovacijomis yra paprasčiau, įdomiau, bet ar lengviau – sunku pasakyti. Anksčiau buvo pastovesni orai, o dabar, šiltėjant klimatui, daug anomalijų. Taigi šiuo atžvilgiu mums net sunkiau. Tiesa, tos priemonės, kurias paminėjau, ir padeda prisitaikyti prie šių gamtinių permainų.“  

Ambicingos EK iniciatyvos   

Siekti ambicingų tikslų Europos žemės ūkyje ragina neseniai patvirtintos iniciatyvos – Europos „Žaliasis susitarimas“ (Green Deal) ir ypač strategija „Nuo lauko iki stalo“.  

„Tai neišvengiamai pareikalaus naujų technologijų, kurios kol kas nėra plačiai naudojamos, o kai kurios net ir ribojamos ES įstatymais“, – pabrėžia Gintaras Brazauskas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) direktorius.

Pasak jo, tikslioji žemdirbystė vis drąsiau skverbiasi tiek į ES, tiek ir Lietuvos ūkius. Tai nėra pigi technologija, be to, ji lengviau pritaikoma didesniuose ūkiuose.

„Vis tik manau, kad tai tiesiausias kelias Europos žaliojo kurso tikslams pasiekti. Kol kas ūkiuose dažniau matome tiksliuosius purkštuvus bei tręštuvus, tačiau netolimoje ateityje turėsime visa apimančias sistemas, tokias kaip integruotoji kenksmingųjų organizmų kontrolės ar integruotoji maisto medžiagų valdymo sistema. Šios sistemos remsis ne vien subjektyviais žmogaus vertinimais, bet ir įvairiais jutikliais, kurie ypatingai tiksliai diagnozuos augalų, gyvūnų ar dirvožemio būklę bei siūlys racionaliausius sprendimus vartotojui. Intensyviai kuriamos ir testuojamos technologijos, kurios cheminę kenksmingųjų organizmų kontrolę keičia fizine kontrole panaudojant elektros srovę, lazerius ar UV spinduliuotę“, – apie naujoves, kurios dar tik ateis į rinką, pasakoja G. Brazauskas.

Jis priduria, kad svarbu ir tinkamai panaudoti ir tradicines agronomijos žinias, ypač įvairinant pasėlių struktūrą. Būtina ieškoti naujų augalų, kurie galėtų konkuruoti rentabilumu su dabar vyraujančiais kviečiais ir rapsais. Čia, pasak LAMMC direktoriaus, svarbus vaidmuo tenka Bendrajai žemės ūkio politikai, kurios pagalba galima kompensuoti už ūkių ekopaslaugas, pvz. už organinės anglies kaupimą dirvožemyje (carbon farming).

„Europos žaliasis kursas ne veltui lyginamas su Apolo misija – šiems tikslams pasiekti bus reikalinga pasitelkti visas įmanomas technologijas, įskaitant genų redagavimo technologiją, kuri galėtų ženkliai prisidėti kuriant naujus augalus. Naudojant šią technologiją jau yra sukurta nemažai augalų, atsparių kenksmingiesiems organizmams (mažinamas cheminių pesticidų naudojimas) ar veiksmingiau įsisavinančių maisto medžiagas (mažinamas sintetinių trąšų naudojimas). Manoma, kad ateityje padedami šių technologijų galėsime auginti javus, kurie patys galės pasigaminti azotines trąšas simbiozėje su bakterijomis, kaip tai geba daryti pupiniai augalai. Tokios inovacijos iš esmės transformuotų žemės ūkį, kuris taptų žymiai palankesniu klimatui“, – apibendrina G. Brazauskas.

nuotrauka::1 nocrop