Alytaus įmonė laimėjo konkursą ir įrengė 152 kambarių viešbutį šalia Stokholmo

Pasak Pauliaus Žemaičio, „Arpolio“ vadovo, 152 kambarių interjero baldų gamyba ir dekoras buvo ne tik didžiausias per daugiau nei dešimt įmonės gyvavimo metų darbų užsakymas, bet ir iššūkis. Už kiekvieną pavėluotą dieną buvo numatyta 15.000 Eur bauda.

„Bendravimas su danais nebuvo sudėtingas, kadangi įmonės profilyje dominuoja skandinaviškas dizainas, kurio vis dažniau pageidauja ir lietuviai“, – pranešime spaudai cituojamas įmonės vadovas.

Viešbučio įrengimo konkurse, be lietuvių įmonės, dalyvavo septynios švedų ir danų baldų gamybos bendrovės, kurios turi ilgametę patirtį dirbant su viešbučiais ir jų projektavimu, tačiau p. Žemaitis teigia, kad jo įmonės pagrindinis pranašumas – gamybos sparta ir, žinoma, aukštus standartus atitikę projektiniai sprendimai.

„Kaina tokiuose dalykuose lemia daug, tačiau danai mus pasirinko dėl kokybės, lankstumo bei todėl, kad gebame greitai pagaminti visus reikalingus baldus. Viešbučio įrengimo darbai vyko dideliu tempu ir džiaugiuosi, kad sugebėjome atlikti darbus greičiau nei buvome numatę“, – teigia p. Žemaitis.

„Zleep hotel“ grupė iš viso valdo devynis viešbučius Švedijoje ir Danijoje, o 2020 m. metais planuoja atidaryti dar keturis viešbučius – du Kopenhagoje, po vieną Hillerod ir Lyngby miestuose. Šalia Stokholmo Arlandos oro uosto verslo rajone pastatytas „Zleep Upplands Vasby“ viešbutis – pirmasis tinklo viešbutis už Danijos ribų.

Įgyvendinant projektą buvo dirbama su viešbučių tinklo architektais – „Arpolio“ specialistai su jais derino dizainą, gamybinius brėžinius ir sprendimus.

„Nors su skandinavais dirbame jau keletą metų, esame įrengę per 700 verslo ir privačių interjerų, tačiau ši patirtis išsiskyrė tuo, kad jautėme, jog dirbame su itin aukštos klasės profesionalais. Darbas buvo sklandus, nes atitiko abiejų pusių suvokimas, kad koncepcijos išpildymas ir projektavimas yra ne mažiau vertingas nei gamyba. Mes, lietuviai, dažnai iššvaistome resursus dėl nepakankamo dėmesio projektinei daliai, o paskui tenka spręsti eigoje iškilusius klausimus, dėl kurių išauga ir kaštai“, – aiškina verslininkas.

Anot jo, yra ir daugiau, ko galėtume pasimokyti iš skandinavų: kai mes svarstome, kaip sukurti prabangą, skandinavai galvoja apie kokybę ir funkcionalumą. Ir nors kokybė dažnai kainuoja nemažai, tačiau neretai funkcionalumas atperka.

Jis pateikia tokį pavyzdį: nebuvo sprendžiama, kur statyti spintą, tačiau buvo keliamas klausimas, kur žmonės kabins drabužius. Taip gimė idėja – atviras vamzdis vietoj spintos. Viešbutis sutaupė tūkstančius, o klientas gavo funkciją ir daugiau erdvės kambaryje.

Skaičiuojama, kad 70% Lietuvos baldų sektoriaus pajamų uždirbama eksporto rinkose. Švedija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija – didžiausios eksporto rinkos mūsų šalies baldų gamybos sektoriui.

UAB „Arpolis“ pardavimo pajamos pernai išaugo du kartus nuo 0,8 iki 1,8 mln. Eur, grynasis pelnas – nuo 5.000 Eur 2017 m. iki 0,24 mln. Eur 2018 m.