2018-02-13 07:00

Į laimę – per vikresnį valdžios aparatą ir investicijas

Investuotojai į Lietuvą atėjo ir dėl tinkamos infrastruktūros: „Dovista“ nebūtų atėjusi, jei ne Marijampolės LEZ atsiradimas, o „Hellos“ ir „Continental“ investicijoms kritinę reikšmę turėjo Kauno LEZ pranašumai. Juditos Grigelytės Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Investuotojai į Lietuvą atėjo ir dėl tinkamos infrastruktūros: „Dovista“ nebūtų atėjusi, jei ne Marijampolės LEZ atsiradimas, o „Hellos“ ir „Continental“ investicijoms kritinę reikšmę turėjo Kauno LEZ pranašumai. Juditos Grigelytės Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Nepriklausomybę 1990 m. atkūrusiai Lietuvai pavyko pasiekti įspūdingą pažangą – įveikti beveik visi slenksčiai integruojantis į tarptautines Vakarų organizacijas. Visgi lygybės ženklo tarp ekonominių pasiekimų ir laimės pojūčio dėti negalima.

Kaimynės Lenkijos, kuri atsilieka verslo sąlygų indeksuose nuo visų Baltijos valstybių, gyventojai yra laimingesni, jei tikėsime Jungtinių Tautų skelbiama pasauline laimės ataskaita. O konkurencingumo reitingo priekyje esančios Estijos piliečiai pasitenkinimo gyvenimu pavydėti gali ne tik lenkams, bet ir mums, lietuviams, bei latviams.

Ekonomistų teigimu, Lietuvos gerovė ir ekonominiai pasiekimai ateityje neįsivaizduojami be investicijų į naujausias technologijas ir gabių žmonių simbiozės. O jai pasiekti reikalingi bent keli svarbūs elementai. Tarp jų – valdžios aparato ir darbuotojų lankstumas, orientacija į gerai mokamas darbo vietas kuriančias bendroves, bene patraukliausia Europoje verslo aplinka investuotojams ir startuoliams. Valdžios koridoriuose neoficialiai girdėti siekis dar iki 2020 m. įsitvirtinti Pasaulio banko verslo sąlygų reitingo dešimtuke – tai sveikintina siekiamybė.

52795
130817
52791