Žemaitiškas vaikystės skonis

Publikuota: 2016-05-28
Nesvarbu, kuriame regione gyventų – cepelinus Lietuvoje verda visi. Žemaitijoje jie patiekiami su kastiniu. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Nesvarbu, kuriame regione gyventų – cepelinus Lietuvoje verda visi. Žemaitijoje jie patiekiami su kastiniu. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Kai tenka pasakoti apie gimtąjį kraštą – Žemaitiją, kartais girdžiu, kaip žmonės po nosimi ima burbėti apie iš apyvartos išimtą vieno lito banknotą su Žemaite, stipriausios barzdos savininką Antaną Kontrimą ar pėsčiomis į Vilnių atkeliavusį Simoną Daukantą. Žemaitija turi daug kuo didžiuotis. Šįkart – apie maistą.    

Patiekalų mūsų krašte – pačių įvairiausių. Vyrai ir moterys, kurių antrosios pusės kilę iš Žemaitijos, žino: iš kiaulės galvos verdama šaltiena, kepintos silkės yra cibulynės sudėtinė dalis, o paršelio uodega dedama į šiupinį. Tie, kurie užaugo senajame Žemaitijos kaime, žino dar daugiau: galėtų išvardyti bent pusšimtį receptų.

Kaip pažinti

Už ilgiausią pasaulio gyvatę baisesnė tik žmonių eilė prekybos centre kur nors Fabijoniškėse. Kiekvieną kartą, kai snūduriuodama laukiu galimybės susimokėti už produktus, mintimis grįžtu į kaimelį Skuodo rajone, kur augau ir nežinojau, ką reiškia buitis, o vienintelis mano dienos rūpestis buvo nenusibalnoti kelių ar nepraryti musės lakstant po nupjautą žolę.

Prezidentas Aleksandras Stulginskis ir rašytojas Romualdas Granauskas tuo laiku man neturėjo nieko bendro su gimtuoju kraštu, o Žemaitijos iliustracijomis tapo specifiniai valgiai, kurių pavadinimus išgirdusi dvylikametė pusseserė iš Biržų imdavo purtyti galvą ir raukyti nosį. Kraujiniai kleckai, smegenų kotletai, bulviniai blynai su mielėmis, kaštonų kava ir taip be galo.

„Centrinis valstybės archyvas, istoriko Adomo Butrimo mintys, giminaitis, kuris gyvena kažkur Žemaitijoje, – tiesiausi keliai į šio krašto kultūrinio identiteto suvokimą. Žinoma, pastarasis būdas paprasčiausias. Praleidus vos porą valandų tikro žemaičio troboje, nesvarbu, kur ji, Varniuose, Plungės rajone ar Mažeikiuose, jautiesi, tartum būtum perskaitęs krūvą knygų apie šio regiono etninę savimonę“, – kalba kulinarinio paveldo ekspertas Rimvydas Laužikas.

Seneliai

Remiantis istoriniais šaltiniais, Žemaitijos ir likusios Lietuvos dalies skirtumai atsirado pačioje baltų etnogenezės pradžioje, kai II–III a. pr. Kr. išsiskyrė Vakarų ir Rytų baltų grupės. Visais istoriniais laikotarpiais žemaičių gyvensena smarkiai skyrėsi nuo kitų etnografinių Lietuvos sričių gyventojų kultūros. Skiriasi ir dabar. Maistas – ne išimtis.

Ryškiausias senosios žemaičių kartos pavyzdys, kaip ir kiekvienam „dounininkų“ krašte augusiam vaikui, man yra seneliai. Jie išgyveno Pirmojo pasaulinio karo padarinius ir patį Antrąjį pasaulinį karą. Toks politinio, ekonominio ir socialinio sukrėtimo laikotarpis jiems, paprastiems kaimo žmonėms, leido suvokti save kaip natūralią buvusios ir būsimos žmonių kartos grandį, kuri privalo suprasti savo istoriškumą ir prisiimti atsakomybę už Žemaitijos etnokultūrinio regiono autentiškumo išsaugojimą.

Anot p. Laužiko, maistas šioje papročių tęstinumo ir įskiepijimo misijoje visada užėmė svarbiausią vietą, nes, priešingai nei šiandien, žmonėms net nekildavo minties duoną, mėsą, daržoves ar pieno produktus pirkti parduotuvėje. Tiesa, nebuvo kur ir už ką pirkti.

„Žemaičiai nebuvo turtingi, o ir negalėjo girtis derlingiausiomis žemėmis Lietuvoje, bet savo darbštumu ir išradingumu sugebėdavo iš kirvio koto išvirti sriubą“, – kalba p. Laužikas.

Maisto ruoša

Kol tėvas su pasikviestais į pagalbą kaimo vyrais skersdavo kiaulę, mudu su vyresniu broliu sėdėdavome senos laukinės vyšnios viršūnėje ir spjaudydavome neprisirpusių uogų kauliukus į vištas. Puikiai žinojome, kodėl miršta kiekvienas tvarto gyvulys ar paukštis ir ką mes iš jų darysime. Nuolat girdėdavome, kad maisto negalima be reikalo išmesti. Iš visos kiaulės nepanaudodavome tik jos žarnų turinio. Lygiai tą patį darydavome ir su silkėmis bei paukščiais. Nevalgydavome tik žuvies ašakų ir vištos snapo.

„Maisto ruoša buvo ilgas ir atsakingas procesas, kuris įtraukia visus šeimos narius“, – pritaria p. Laužikas.

Kas pietums

Mano prosenelė nelankė mokyklos, o senelis buvo baigęs dvi klases. Tarpukario kaimo žmonės neturėjo sąlygų mokytis. Daugelis nemokėjo rašyti, taigi receptai eidavo iš lūpų į lūpas. Taip ir aš sužinojau, kaip daromi tie makabriški kiaulės smegenų kotletai. Žemaitiškų valgių receptai yra tokie paprasti kaip britų aktorės Tildos Swinton trumpų plaukų šukuosena, kuri amžiais nesikeičia.

„Sukapodavo kaulus, susūdydavo lašinius ir išlėkdavo į laukus, o man tekdavo nudirbti darbus, kurių nespėjo ar nenorėjo daryt bočius. Pamatydavau, kad paršo smegenys numestos guli, tai ir žinodavau, kad kepsim kotletus, o tai ims smirdėt kaip šulinys, kuriame ant nugarų plaukioja varlės“, – pasakojo močiutė.

Prieš pradėdamos daryti smegenų kotletus, mudvi su ja imdavome ruošti svarbiausią dalį – smegenis. Tai niekada nekėlė jokių nemalonių organizmo reakcijų. Kaimo žmonės nejautrūs. Prapjaudavo kiaulei pilvą ir žiūrėdavo, kaip išvirsta visas turinys ant žemės. Mes, vaikai, su puodais, didesniais už save, pribėgdavome ir surinkdavome turinį. Kalbant ne apie vidurius, smegenys visada kėlė didžiausią susidomėjimą, net nebūčiau pamaniusi, kad jos gali būti tokios skanios.

Smegenų kotletai

Su močiute puode pasišildydavome vandens ir kruopščiai nuplaudavome nuo smegenų sukrešėjusį kraują, nurinkdavome prilipusius šiaudus, žvyro kruopeles. Plėvelė, kurią privalu nulupti nuo smegenų, – tokia pati, kaip ir vištienos krūtinėlės.

Dvi valandas smegenys mirkomos išrūgose, paskui dedamos į puodą, kur burbuliuoja vanduo su šlakeliu acto. Per tas dešimt minučių, kol išverda smegenys, svieste kepinamas smulkiai pjaustytas svogūnas, o piene mirkoma balta duona. Išvirtas smegenis dedame į puodą aukštais kraštais ir sutriname su šaukštu iki tąsios masės. Beriame druskos, pipirų, kepintus svogūnus, mušame kiaušinį. Suminkome rankelėmis, suformuojame ovalius kotletus ir dėliojame į taukais išteptą keptuvę. Viskas!

Kraujiniai vėdarai

Sekmadieniais šeimoje buvo guvi tradicija valgyti kraujinius kruopų vėdarus. Pastangų reikalaujantis patiekalas. Kruopos per naktį mirkomos šaltame vandenyje, o ryte nusausinamos. Kepinami lašinukai, tarkuojamos bulvės. Šių privalo būti koks penkiasdešimt. Maži juokai. Iš tarkuotų bulvių per marlę išsunkiamos sultys, o likę tarkiai naudojami vėdarams kimšti. Į dubenį sudedamos kruopos, spirgai, tarkiai ir pilamas pasūdytas kraujas. Viskas minkoma, kol atsibosta.

Sunkiausia dalis yra visą šį „gėrį“ kimšti į kiaulės žarnas, nes šios ima trūkinėti. Jei pavyksta, žarnų galai surišami kaip balionai ir dedama į riebalais išteptą skardą. Per miglą, bet prisimenu, kad per beveik dvi valandas tikrai iškepdavo. Be abejonės, tada tokių orkaičių, kurios dabar stovi virtuvėse, niekas nė nesapnavo. Vėdarus valgydavome su riebiausia pasaulyje namine grietine.

Šalta sriuba

Vešputrė! Šį patiekalą ruošdavau savo studentavimo laikais. Močiutė išmoko iš prosenelės, o ši – iš savo mamos. Kaip ir aprašytieji, tai puikus valgis, padaromas labai mažomis sąnaudomis.

Reikia užvirinti po dvi stiklines vandens ir pieno. Kol verda, išplakti miltus šaltame vandenyje ar piene iki skystos tyrelės. Šią po truputį pilti į puodą su verdančiu skystimu ir nuolat maišyti, kad neprisviltų. Po penkių minučių nuimti nuo kaitlentės ir laukti, kol atauš.

Vos atvės – pagardinti druska, kmynais, stambiai maltais pipirais ir valgyti su juoda duona. Skanaus.

Tęsti tradicijas

Nesvarbu, kokiame Lietuvos regione esame užaugę, kiekvienas jų turi savitus papročius ir tradicijas. Ir mažiausiai, ką galime padaryti juos saugodami, – šeštadienio vakarą pasiruošti tradicinį patiekalą.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

 Vakarienė Helsinkyje: kur pasukti Premium

Suomių virtuvės meistrai gerokai vėliau nei švedai ar danai prisijungė prie vadinamosios Šiaurės šalių...

Laisvalaikis
2019.11.17
Kruvinoji automobilizmo istorijos pusė

Pirmą kartą užvedę automobilį, amerikiečiai laikė jį neįprastu stebuklu. Naujoji transporto priemonė suteikė...

Laisvalaikis
2019.11.17
Šveicarai ir toliau kaups kavos atsargas karui

Šveicarai nebūtų šveicarai, jei nepasirengtų bet kuriam gyvenimo atvejui. Tai šalis, kurioje kiekviena šeima...

Laisvalaikis
2019.11.16
Neringa švenčia gimtadienį ir atidaro atnaujintą prieplauką

Lapkričio 15–17 d. Neringa švenčia savo 58-ąjį gimtadienį. Bene laukiamiausias šventinio savaitgalio įvykis –...

Laisvalaikis
2019.11.15
EK vadovės patarėja tapusi M. Tuskienė: niekada nesilaužiau pro uždaras duris Premium 2

Finansų viceministrės Miglės Tuskienės „skrydį“ į paskirtosios Europos Komisijos (EK) pirmininkės kabinetą...

Laisvalaikis
2019.11.15
Dėl kelialapio į olimpiadą Lietuvos krepšininkai rungsis Kaune

Pasaulio krepšinio asociacijos FIBA vykdomasis komitetas penktadienį nusprendė, kad vienas atrankos į Tokijo...

Laisvalaikis
2019.11.15
VŽ rekomenduoja: 10 renginių savaitgalį

Šį savaitgalį kino festivalis „Scanorama“ baigiasi Vilniuje ir veža gerus filmus į kitus šalies miestus. Be...

Laisvalaikis
2019.11.15
Nuomonė: gydant vėžį žolelių papildai labiau kenkia nei padeda

Sergantieji vėžiu savo gydytojui turėtų pranešti apie visus vartojamus medikamentus ir natūralius papildus,...

Laisvalaikis
2019.11.14
Festivalyje – džiazo legendų intriga

Įsisiūbuojančio „Vilnius Mama jazz“ festivalio rengėjai viena iš galimų kulminacijų vadina šeštadienį,...

Laisvalaikis
2019.11.14
Veneciją užliejo didžiausias potvynis

Lapkričio 12-osios vakarą Venecijoje vanduo pakilo aukščiausiai per pastaruosius 50 metų – beveik du metrus.

Laisvalaikis
2019.11.13
Norvegai stato įspūdingą banginių stebėjimo centrą 

2022 m. Andojos (Andoya) saloje Šiaurės Norvegijoje iškilsiantis banginių stebėjimo centras, panašu, taps...

Laisvalaikis
2019.11.12
„Vilnius Mama Jazz“ – nuo pašėlusių belgų iki lietuvių legendų

Lapkričio 13 d. Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre (ŠMC), prasideda 18-asis tarptautinis festivalis „Vilnius...

Laisvalaikis
2019.11.12
Vyrų krepšinio rinktinei vadovaus D. Maskoliūnas 1

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei vadovaus Darius Maskoliūnas, pakeisiantis atsistatydinusį Dainių Adomaitį.

Laisvalaikis
2019.11.12
Didžiausias Vilniaus bunkeris bus išsaugotas

Po nugriautais „Profsąjungų rūmais“ rastas bunkeris bus išsaugotas, nes jo griovimas grėstų paties Tauro...

Laisvalaikis
2019.11.12
Kinijos tikslas – pralenkti Holivudą

JAV mažėjant pajamoms už Holivudo filmus – dėl piratavimo ir tokių turinio platformų kaip „Netflix“ arba...

Laisvalaikis
2019.11.11
Ką daryti, kai stresas tampa pagrindiniu patiekalu Premium

Visi žinome, kad stresas kenkia svei­katai, bet ne mažiau kenksmingi gali būti ir būdai, kaip su juo...

Laisvalaikis
2019.11.11
Išrinkti geriausi šių metų pasaulio laikrodžiai

Savaitgalis pažėrė naujienų besidomintiems laikrodžių industrija. Šveicarijoje, Ženevoje, paskelbi laikrodžių...

Laisvalaikis
2019.11.11
Graikijos masalas investuotojams – mokesčių rojus

Graikija, bandydama išbristi iš užsitęsusios ekonominės krizės, meta iššūkį Londonui, Monakui ir...

Laisvalaikis
2019.11.10
Iliustruotoji istorija: aferos baigėsi bankrotu 2

Apie greitą praturtėjimą nepajudinus nė piršto svajoja ir aukštuomenė, ir prastuomenė. Ankstesniais laikais...

Laisvalaikis
2019.11.10
Kelionių atradimai: Kjodža – žvejų miestas šalia Venecijos Premium

Ilgo savaitgalio kelionių maršrutus dažnai diktuoja tiesioginių skrydžių kryptys. Patogu, taupai laiką,...

Laisvalaikis
2019.11.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau