Sprendimai, kurie praturtintų gyventojus ir papildytų valstybės biudžetą

D. Dundulis primena, kad yra trys pagrindiniai mokesčiai, kurie verslo mokami valstybės biudžetui: pridėtinės vertės mokestis (PVM), akcizai ir susiję su darbo užmokesčiu. Beje, anot jo, verslo savininkams nėra svarbu, pavyzdžiui, kaip skaičiuojami ir dalinami darbo užmokesčio mokesčiai.

Mokėti mokesčius galima racionaliau

„Tiems, kurie kuria įstatymus, esu ne kartą sakęs ir siūlęs, kad verslui nereikėtų užkrauti naštos skaičiuoti ir pervedinėti skirtingų mokesčių į atskiras valstybės sąskaitas, tarkim, Sodros ir gyventojų pajamų mokesčio. Jie juk vis tiek patenka į valstybės biudžetą, todėl pati valstybė iš šios sąskaitos mokesčius galėtų paskirstyti kaip tinkama. Tai verslui sudarytų galimybę suskaičiuoti ir sumokėti vieną mokestį. Galite tik įsivaizduoti, kiek darbo sumažėtų vedantiems apskaitą ir, atitinkamai, kiek sutaupytume darbo valandų ir sumažintume sąnaudas“, – pataria paskaičiuoti verslo įkūrėjas ir vadovas.

Anot jo, taip būtų ne tik sumažinta darbo buhalterinės apskaitos specialistams, bet ir suteiktume daugiau aiškumo dirbantiesiems dėl mokesčių mokėjimo. „Įsivaizduokite, kad nuo gręžinio iki pat kiekvieno daugiaaukščio buto atvedame atskirus vamzdžius, o ne kaip dabar – magistralinį vamzdį iki gyvenamojo rajono, kur jis skirstomas namams, o toliau – kiekvienam butui. Kas yra racionaliau? – retoriškai klausia D. Dundulis. – O mokesčiai šiuo metu mokami nelogiškai, per daugybę vamzdelių.“

Kodėl augo sumokėtų mokesčių sumos

„PVM mokestis labiausia augo dėl padidėjusios gamybos visose „Rivonai“ priklausančiose įmonėse, nes šį mokestį sumoka tas, kas sukuria pridėtinę vertę. O pernai „Norfos“ tinkle gerokai daugiau pardavėme mūsų įmonėse pagamintų mėsos, pieno, miltinių ir kitų gaminių“, – aiškina „Rivonos“ vadovas.

Akcizo mokesčio už parduotą alkoholį ir tabako gaminius, anot jo, daugiau sumokėta tik todėl, kad jis kilo.

„Mokesčių nuo darbo užmokesčio sumokėta gerokai daugiau todėl, kad kėlėme atlyginimus. „Rivonoje“ 2023 m. gruodį visą kalendorinį mėnesį išdirbusių darbuotojų bendras vidurkis pasiekė 1.908 Eur, o „Norfos mažmenos“ – 1.714 Eur. Per dvylika mėnesių, palyginti pernai sausį su šių metų sausiu, visą mėnesį dirbusių darbuotojo atlyginimai didėjo apie 15%“, – pasakoja „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos bendrovės „Rivona“ vadovas.

Jis akcentuoja, kad valstybės biudžetui didžiausia suma nuo parduoto produkto sumokama tuomet, kai jis pagaminamas Lietuvoje, o ne importuojamas. Ir mūsų šalyje yra prekybos tinklas, kuris didesnę dalį prekių importuoja ir dėl to, skaičiuojant mokesčius nuo prekių, kurios pagamintos Lietuvoje,– jie ypač menki. Tokia prekyba šalies ekonomikai ir biudžetui, įvertinus visus galimus mokesčius, nėra gera.

Didesnis biudžeto surinkimas: didinti mokesčius ar...?

„Tiesa, į valstybės biudžetą sumokamo akcizo ir PVM mokesčio dydžiui neturi reikšmės, ar parduotas produktas pagamintas Lietuvoje, ar importuotas. Tačiau labai svarbu, kad už importuotą produktą valstybė negauna visų mokesčių, kurie susiję su jo gamyba, jį pagaminusių darbuotojų darbo užmokesčiu, nes jie sumokėti valstybėje, kur produktas buvo sukurtas, – akcentuoja D. Dundulis. – Tas pats ir su pervežimu: jei produktą atvežė užsienio logistikos kompanijos vairuotojas, mokesčiai už jo darbą Lietuvos biudžeto nepasiekia. Taigi, už importuotus produktus Lietuvoje mokesčius sumoka tik jį pardavę prekybininkai. Valstybė turi būti suinteresuota ir dėti maksimalias pastangas, kad gamyba būtų kuo labiau plėtojama ir vyktų Lietuvoje. Tai padėtų gerokai papildyti biudžetą.“

Todėl, aiškina „Norfos“ vadovas, siekiant surinkti daugiau mokesčių į biudžetą tiesiog mokesčių didinimas – toli gražu nėra vienintelis kelias. Mokesčių būtų surenkama daugiau ir tuomet, jei būtų skatinama gamyba ir apskritai verslas, kad didėtų jo apyvartos.

„Valstybę valdantys sprendimų priėmėjai ne visuomet vadovaujasi teisinga logika, kuri skatintų verslo plėtrą ir augimą. Dažnai kaip toje pasakoje su auksine žuvele: kai didinami mokesčiai siekiant surinkti didesnį biudžetą liekama prie suskilusios geldos“, – primena D. Dundulis.

Kaip įsukti biudžeto augimą nedidinat mokesčių

Įvertinęs pirmųjų šių metų mėnesių tendencijas „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos bendrovės „Rivona“ vadovas prognozuoja, kad šiemet abi bendrovės mokesčių sumokės gerokai daugiau palyginti su 2023 m.

„Jau vien dėl to, kad, kaip ir pernai, šiemet, matyt, atlyginimai vidutiniškai vėl kils dviženkliu skaičiumi. Tiesa, mokesčiai nuo darbo užmokesčio kils mažesniu dydžiu, nes nuo sausio didėjo ir minimalioji mėnesinė alga (MMA), ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), – skaičiuoja D. Dundulis. – Tačiau didėjant žmonių pajamoms didės vartojimas ir didesni mokesčiai į biudžetą bus surenkami per vartojimą. Beje, nuolat deklaruoju, kad NPD reikia sulyginti su MMA, tuomet žmonių pajamos dar padidėtų, o tai lemtų dar labiau išaugusį vartojimą ir automatiškai išaugusius mokesčius į valstybės biudžetą. Išaugus vartojimui verslas gaus daugiau pajamų ir sieks daugiau gaminti, kad patenkintų išaugusią paklausą, o taip pat turės daugiau samdyti darbuotojų ir dėl išaugusios konkurencijos didinti jiems darbo užmokestį. Visa tai toliau suktų valstybės biudžetui palankias tendencijas.“

Jis siūlo įvertinti pasaulinę praktiką, kuri liudija, kad didelė dalis valstybių suklestėjo tuomet, kai jose mokesčiai buvo ne padidinti, o sumažinti.

„Valstybę, kaip ir verslą, būtina valdyti sumaniai. Jei „Norfa“ pajamų didinimo būtų siekusi tik didindama kainas, mūsų jau seniai nebebūtų. Augimo siekiame didindami apyvartą ir uždirbdami vos kiek daugiau nei 2% pelno“, – teigia „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos bendrovės „Rivona“ vadovas.