Apeliacinis teismas V. Šiliauskui skiria laisvės atėmimo bausmę
Papildyta bausmės atlikimo aplinkybėmis
Kita nuosprendžio dalis liko nepakeista – jam uždrausta septynerius metus dirbti valstybės tarnyboje.
Taip pat iš V. Šiliausko konfiskuoti kratos metu rasti 240.930 Eur ir nuspręsta išieškoti dar 19.070 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
„Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatė lengvinančią atsakomybę, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailėjosi. Paskirta bausmė nėra teisinga, nepagrįstai taikytos Baudžiamojo kodekso nuostatos, jis nubaustas per švelnia bausme. Paskirta bausmė individualizuota nepakankamai įsigilinus į V. Šiliausko padaryto nusikaltimo pavojingumą, bausmės paskirtį, jos prevencinius tikslus, todėl nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės“, – sakė Virginija Liudvinavičienė, teisėja.
Viso teismas jam skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, visgi, atsižvelgęs į prokuroro prašymą, sumažino ją trečdaliu, iki trejų metų ir keturių mėnesių.
Turės prisistatyti į Kauno kalėjimą
Lietuvos kalėjimų tarnyba naujienų agentūrai BNS nurodė, kad V. Šiliauskas bus įkalintas Kauno kalėjime.
„Per savaitę jūsų minimą asmenį policiją pristatys į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, esantį Technikos gatvėje, kur jis ir atliks laisvės atėmimo bausmę“, – nurodoma Kalėjimų tarnybos trečiadienį BNS pateiktame komentare.
Kauno kalėjime bausmę atlieka buvę ir esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, pirmąjį kartą atliekantys laisvės atėmimo bausmę.
Kauno policija sprendimą įkalinti V. Šiliauskui žada įvykdyti per 10 d., oficialiai gavusi raštą iš teismo. Kaip BNS nurodė Odeta Vaitkevičienė, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė, policija teismo sprendimo dar negavo.
„Kai gausime sprendimą, jis bus vykdomas, tam yra numatytas 10 d. terminas. Jis turi teisę atvykti į policijos įstaigą pats. Asmuo turi teisę tiek prisistatyti į policijos įstaigą, tiek į įkalinimo“, – informavo policijos atstovė.
Ruslanas Boiko, V. Šiliausko advokatas, atsisakė BNS komentuoti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą jo klientui skirti trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Dirbo teisėtai
Valentinas Alekna, prokuroras, siekė, kad teismas buvusiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui vietoj baudos skirtų šešerių metų laisvės atėmimą ir 30.000 Eur baudą.
Teisėjų kolegija netenkino prokuroro prašymo pripažinti imtus kyšius kaip aštuonias atskiras nusikalstamas veikas ir pripažino visą paimtą sumą kaip vieną kyšį. Anot teismo, atskirus kyšio paėmimo atvejus jungė bendras sumanymas ir vienodas elgesio modelis.
Tuo metu V. Šiliauskas teisme neneigė savo kaltės, bet R. Boiko, jo advokatas, prašė konstatuoti, kad 2022 m. kovą kratos buvo atliktos neteisėtai, tad negali būti laikomos įrodymais byloje, taip pat siekė, kad atsakomybėn būtų patraukta statybos bendrovė „Autokausta“ ir jos vadovas Juozas Kriaučiūnas.
V. Liudvinavičienė sakė, kad, teisėjų kolegijos nuomone, atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą gauta daug duomenų, kurie leido nustatyti nusikaltimo aplinkybes.
„Įprastiniais kriminalinės žvalgybos tyrimo metodais užfiksuoti nusikalstamų veiksmų nebuvo galimybės, kadangi asmenys laikėsi konspiracijos. Taigi, nekyla abejonių, kad faktinis pagrindas (pasirinkti tokius kriminalinės žvalgybos metodus – VŽ) buvo“, – teigė teisėja.
Teismas nustatė, kad kratos buvo atliktos pagal teisės aktus, nepažeidžiant reikalavimų. Jos užtruko (vyko kovo 9–10 d.), nes V. Šiliauskas „apgalvotai“ slėpė pinigus, t. y., šviestuvuose.
Kaip skelbta, vien 2022 m. kovą, sulaikius V. Šiliauską, jo namuose rasta 140.000 Eur, kaip manoma, gautų kaip kyšis. Tai, pasak prokuratūros, iki šiol didžiausia Lietuvoje rasta kyšio suma.
Bylos duomenimis, V. Šiliauskui „Autokaustos“ vadovas kyšius veždavo į jo namus ir palikdavo pašto dėžutėje, pinigus perduodavo įmonės patalpose. Užfiksuoti aštuoni kyšių perdavimo epizodai.
Skaičiuojama, kad 2021–2022 m. V. Šiliauskas, eidamas Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, savo naudai pats tiesiogiai reikalavo ir priėmė iš J. Kriaučiūno 260.000 Eur.
Kyšiais, bylos duomenimis, siekta, kad statant „Mokslo salą“ ir įrenginėjant S. Dariaus ir S. Girėno stadioną, kur „Autokausta“ atliko rangą, būtų numatyti papildomi darbai.
VERSLO TRIBŪNA
Rygoje kylančio verslo kvartalo „Preses Nama Kvartāls“ vystytojas AS „PN Project“, valdomas Lietuvos investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“, sėkmingai užbaigė ketvirtąją obligacijų emisijos dalį. Šiame etape pritraukta 3,85 mln. eurų ir tai gerokai viršijo pradinį 2,5 mln. eurų tikslą. Tokia didelė paklausa dar kartą parodo stiprų investuotojų pasitikėjimą ir stabilų visų Baltijos šalių susidomėjimą Rygoje plėtojamu projektu.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija suteikė leidimą vykdyti gyvenamųjų namų statybas sostinės Bokšto g. 21A. Projektą vykdanti NT bendrovė „Rewo“ čia restauruos ir rekonstruos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą įtrauktą saugomą pastatą, atliks kito pastato sienos likučių, tvoros tvarkybą taip pat bus statomi trys nedideli dviaukščiai pastatai su mansardomis. Bendras suprojektuotų antžeminių statinių plotas - 900 kv. metrų.
Viena iš didžiausių NT plėtros bendrovių Lietuvoje „KAITA Group“ išpirko dvejų metų laikotarpio 2,5 mln. eurų vertės obligacijas. Ši emisija bendrovei užtikrino plėtrą sostinės Naujamiestyje bei Žirmūnuose statomuose projektuose.
Turto bankas, valstybės administracinį turtą valdanti valstybės įmonė, imasi naujo vaidmens viešųjų įstaigų segmente ir startuoja bendradarbiavimu su Klaipėdos valstybine kolegija. Turto banko viešuosiuose aukcionuose atsidurs net 25 kolegijos objektai, kurių bendra vertė sieks ne mažiau kaip 10 mln. Eur. Tai svarbaus etapo pradžia – naujas teisinis reglamentavimas leido Turto bankui tarpininkauti viešosioms įstaigoms parduodant jų turtą. Šia galimybe jau domisi ir kitos įstaigos, turinčios nebenaudojamo turto.
Tuo metu V. Šiliauskas teisme teigė, kad prasidėjus karui Ukrainoje, susirūpinęs dėl savo šeimos saugumo, ieškojo, kur užsienyje įsigyti būstą ir nusprendė įsikurti Tenerifėje, todėl ir nusprendė „paspausti“ J. Kriaučiūną, kad iš jo gautų tam reikiamų lėšų.
Kaltę pripažino, bet ne iškart
V. Šiliauskas teisme visiškai pripažino savo kaltę.
Apeliacinio teismo teisėjai nustatė, kad V. Šiliauskas ne iš karto pripažino savo kaltę, o tik verčiamas surinktų įrodymų. Be to, nustatyta, kad V. Šiliauskas viso proceso metu siekė kuo labiau sumenkinti savo vaidmenį, vengė išsamiai atskleisti faktines nusikaltimo aplinkybes.
„Jis kurį laiką nepripažino, kad buvo kyšių iniciatorius, jog jis reikalaudavo pinigų iš J. Kriaučiūno, nurodydavo, kur juos pristatyti. Todėl teisėjų kolegija to nelaikė lengvinančia aplinkybe“, – teigė V. Liudvinavičienė.
Anksčiau įtarimai šiame tyrime buvo pareikšti ir J. Kriaučiūnui, tačiau jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Anot prokuratūros, toks sprendimas priimtas remiantis Baudžiamojo kodekso nuostata, numatančia, kad žmogus, pranešęs apie kyšio davimą, gali būti atleistas nuo atsakomybės, jei tai padarė iki įtarimų pareiškimo. Taip pat tais atvejais, jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.
Kauno apygardos teismas pernai lapkritį V. Šiliauską už korupcinius nusikaltimus nubaudė 70.000 Eur bauda, jam septynerius metus uždrausta dirbti valstybės tarnyboje. Įskaičius sulaikyme praleistą laiką, jam reikia sumokėti 65.000 Eur.
Prokuroras sako, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas V. Šiliauskui tik baudą, nepagrįstai sureikšmino nuteistojo asmenybę ir neatkreipė dėmesio į nusikaltimo pavojingumą. Prokuroras mano, kad apygardos teismas skyrė pernelyg švelnią bausmės rūšį ir jos dydį, nepagrįstai dukart mažino bausmę.
Kauno apygardos teismas kaltės pripažinimą ir V. Šiliausko asmenybę ir gailėjimąsi pripažino lengvinančiomis aplinkybėmis. Bausmę skirdamas teismas atsižvelgė ir į tai, kad jo išsamių parodymų pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sisteminės korupcijos Kauno miesto savivaldybėje.
Prokuroras ir Kauno apygardos teismui siūlė V. Šiliauskui skirti 30.000 Eur baudą bei šešerius metus nelaisvės, tačiau, teismo vertinimu, tai nebūtų teisinga bausmė vedusiam, dirbančiam, vaikų turinčiam asmeniui, kuris iki tol nebuvo teistas ir nekelia pavojaus visuomenei.
Tuo metu Apeliacinis teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas daug dėmesio skyrė išimtinai teigiamai nuteistojo charakteristikai, tačiau nepakankamai įvertino didelį padaryto nusikaltimo pavojingumą.
„Jo nusikaltimą lėmė tiek įžūlūs, didelio masto, ilgalaikiai korupcinio pobūdžio nusikalstami veiksmai, tiek ir nusikalstamą veiką padariusio asmens statusas bei aukštos pareigos Kauno miesto savivaldybėje. V. Šiliausko nusikalstamas elgesys buvo ne atsitiktinis, o gerai suplanuotas. Būtent V. Šiliauskas buvo nusikaltimo iniciatorius ir nustatydavo, kada ir kokia pinigų suma turės būti jam pristatyta“, – pažymėjo teismas.
Teisėjai pažymėjo, kad, norint sumažinti korupcijos lygį Lietuvoje, atgrasyti asmenis nuo tokio pobūdžio teisės pažeidimų ateityje, „byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo už vieno didžiausių kyšių Lietuvoje reikalavimą ir paėmimą skirti V. Šiliauskui nepagrįstai švelnią bausmę“.
„Tik laisvės atėmimo bausmė, šiuo konkrečiu atveju – bausmės vidurkis, atitinka V. Šiliausko padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pasieks bausmės skyrimo tikslus“, – nurodė Apeliacinio teismo teisėjų kolegija.
Prokuroras: prašymas iš esmės tenkintas
Rolandas Stankevičius, Generalinės prokuratūros prokuroras, BNS teigė dar turintis susipažinti su nuosprendžiu, tačiau tvirtino, kad iš esmės prokuratūros prašymas skirti laisvės atėmimo bausmę tenkintas.
„Pirmas įspūdis, kad iš esmės skundas tenkintas. Dėl veikos, ar tęstinė, ar viena veika, toje dalyje netenkinta mūsų skundo pozicija, bet iš esmės visa kita tenkinta. Bausmė, aišku, švelnesnė, mes prašėme didesnės laisvės atėmimo bausmės, bet reikia įvertinti visus motyvus, tada bus galima atsakyti, ar skųsime, ar ne“, – sakė R. Stankevičius.
Anot jo, pagal V. Šiliauskui pateiktus kaltinimus, Baudžiamasis kodeksas numato ir laisvės atėmimą, o pirmosios instancijos teismas ją buvo pakeitęs mažesne bauda, nei numato įstatymas.
„Negali būti skiriama mažesnė už reikalautą kyšį bauda, o šiuo atveju ji buvo mažesnė. Manau, kad tai neatitinka įstatymo reikalavimų“, – sakė prokuroras.
