V. Šiliauskui teismas skyrė baudą
Papildyta prokuroro komentaru
Įskaičius V. Šiliausko sulaikyme praleistą laiką, jam reikės sumokėti 65.000 Eur.
Kaip pirmadienį paskelbė Audrius Meilutis, Kauno apygardos teismo teisėjas, iš V. Šiliausko taip pat bus išieškota kyšio dydžio suma.
Teismas jau konfiskavo kratų metu kaltinamojo namuose rastus grynuosius pinigus – 240.930 Eur. Taip pat iš V. Šiliauskas bus išieškota 19.070 Eur.
Tokį sprendimą teismas priėmė, nes, eidamas minėtas pareigas, jis 2021–2022 m. savo naudai pats tiesiogiai reikalavo ir priėmė iš Juozo Kriaučiūno, „Autokaustos“ vadovo, kyšius, kurių bendra suma siekia 260.000 Eur.
Kaip skelbta, vien 2022 m. kovą, sulaikius V. Šiliauską, jo namuose rasta 140.000 Eur, kaip manoma, gautų kaip kyšis. Tai, pasak prokuratūros, iki šiol didžiausia Lietuvoje rasta kyšio suma.
Teismas, kaip ir prašė kaltinamojo advokatas, perkvalifikavo baudžiamąją veiką ir vietoje aštuonių kyšininkavimo epizodų pripažino jį kaltu dėl vienos tęstinės veikos.
Pasak A. Meilučio, taip nuspręsta įvertinus, jog V. Šiliauskas visais atvejais kyšį ėmė siekdamas vieno tikslo – gauti bendrą 300.000 Eur sumą, visais atvejais jis imtas iš to paties asmens. Be to, pats J. Kriaučiūnas supratęs tai kaip abonentinį mokestį.
Bylos duomenimis, V. Šiliauskui bendrovės „Autokausta“ vadovas kyšius veždavo į jo namus ir palikdavo pašto dėžutėje, pinigus perduodavo įmonės patalpose. Užfiksuoti aštuoni kyšių perdavimo epizodai.
V. Šiliauskas teisme teigė, kad prasidėjus karui Ukrainoje, susirūpinęs dėl savo šeimos saugumo, ieškojo, kur užsienyje įsigyti būstą ir nusprendė įsikurti Tenerifėje, todėl ir nusprendė „paspausti“ J. Kriaučiūną, kad iš jo gautų tam reikiamų lėšų.
Pasak A. Meilučio, buvusio savivaldybės administracijos vadovo versija, jog 300.000 Eur iš J. Kriaučiūno jis siekė gauti norėdamas įsigyti namą Tenerifėje, buvo nuosekli ir pagrįsta kitais faktais – bilietais, iš kurių matyti, jog jis su šeima rengėsi išvykti į šią Ispanijos salą.
Ši aplinkybė buvo argumentas, jį suimant 2022 m. kovą.
V. Šiliauskas teisme visiškai pripažino savo kaltę. Tai, kaip ir jo gailėjimasis, teismo pripažinta lengvinančiomis aplinkybėmis.
Teisėjo teigimu, skiriant bausmę įvertinta ir tai, jog jo išsamių parodymų pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sisteminės korupcijos Kauno miesto savivaldybėje.
Teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs ir galės būti skundžiamas per 20 dienų.
Siūlė skirti šešerius metus nelaisvės
V. Šiliauskui prokuroras siūlė skirti šešerius metus nelaisvės bei 30.000 Eur baudą. Įvertinęs tai, kad nusikaltimus V. Šiliauskas padarė eidamas administracijos direktoriaus pareigas, prokuroras prašė taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti septynerius metus eiti vadovaujančias pareigas.
Teismo vertinimu, tokia bausmė nebūtų teisinga vedusiam, dirbančiam, vaikų turinčiam asmeniui, kuris iki tol nebuvo teistas ir nekelia pavojaus visuomenei.
Prokuroras teigė, kad tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų skirti tik baudą, ši turėtų būti ne mažesnė kaip 300.000 Eur – tokio dydžio, kokio kyšio siekta.
Valentinas Alekna, prokuroras, sakė, jog ar skųsti sprendimą spręs geriau susipažinęs su motyvais.
Jis pastebėjo, jog skirdamas su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę teismas pritaikė išimtį, todėl reikės vertinti, ar tai padaryta pagrįstai.
„Man sunku kalbėti, bet asmenybės sureikšminimas, mano supratimu, kai įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę šiuo atveju. Ar žinome nors vieną valstybės tarnautoją, kuris būtų ne puikios reputacijos? Kitaip jis neužimtų tokių pareigų“, – po nuosprendžio žurnalistams sakė prokuroras.
„Man kyla klausimas tada, kada laisvės atėmimo bausmę galima paskirti, ypač, jeigu tokias veikas padaro aukštas pareigas užimantys asmenys, kurie visada yra puikios reputacijos“, – pridūrė jis.
Atliekant ikiteisminį tyrimą, įtarimai buvo pareikšti ir J. Kriaučiūnui, tačiau jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kyšiais, bylos duomenimis, siekta, kad statant „Mokslo salą“ ir įrenginėjant S. Dariaus ir S. Girėno stadioną būtų numatyti papildomi darbai.
VERSLO TRIBŪNA
Rygoje kylančio verslo kvartalo „Preses Nama Kvartāls“ vystytojas AS „PN Project“, valdomas Lietuvos investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“, sėkmingai užbaigė ketvirtąją obligacijų emisijos dalį. Šiame etape pritraukta 3,85 mln. eurų ir tai gerokai viršijo pradinį 2,5 mln. eurų tikslą. Tokia didelė paklausa dar kartą parodo stiprų investuotojų pasitikėjimą ir stabilų visų Baltijos šalių susidomėjimą Rygoje plėtojamu projektu.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija suteikė leidimą vykdyti gyvenamųjų namų statybas sostinės Bokšto g. 21A. Projektą vykdanti NT bendrovė „Rewo“ čia restauruos ir rekonstruos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą įtrauktą saugomą pastatą, atliks kito pastato sienos likučių, tvoros tvarkybą taip pat bus statomi trys nedideli dviaukščiai pastatai su mansardomis. Bendras suprojektuotų antžeminių statinių plotas - 900 kv. metrų.
Viena iš didžiausių NT plėtros bendrovių Lietuvoje „KAITA Group“ išpirko dvejų metų laikotarpio 2,5 mln. eurų vertės obligacijas. Ši emisija bendrovei užtikrino plėtrą sostinės Naujamiestyje bei Žirmūnuose statomuose projektuose.
Turto bankas, valstybės administracinį turtą valdanti valstybės įmonė, imasi naujo vaidmens viešųjų įstaigų segmente ir startuoja bendradarbiavimu su Klaipėdos valstybine kolegija. Turto banko viešuosiuose aukcionuose atsidurs net 25 kolegijos objektai, kurių bendra vertė sieks ne mažiau kaip 10 mln. Eur. Tai svarbaus etapo pradžia – naujas teisinis reglamentavimas leido Turto bankui tarpininkauti viešosioms įstaigoms parduodant jų turtą. Šia galimybe jau domisi ir kitos įstaigos, turinčios nebenaudojamo turto.
REKOMENDUOJAME
