ECB pinigų politika ateityje: kas bus, ko nebus ir ko nuspėti negalime

Reklama publikuota: 2022-06-13
Investicijų konsultavimo bendrovės „Monsoon Capital“ vadovė Eglė Džiugytė.
svg svg
Investicijų konsultavimo bendrovės „Monsoon Capital“ vadovė Eglė Džiugytė.

Praėjusią savaitę įvykęs Europos Centrinio Banko (ECB) posėdis buvo bene vienas iš svarbiausių ir įdomiausių įvykių finansų rinkų atstovams. Nenuostabu, nes jau kuris laikas infliacija ir monetarinės politikos griežtinimas – pagrindinės ir vienintelės temos finansų rinkose. Pagaliau, po ilgos tylos, ECB viešai pranešė, kad kels savo bazinę palūkanų normą.

Šiuo metu ECB bazinė palūkanų norma yra -0,50 proc. Euro zona, jau 8-erius metus gyvenusi neigiamos palūkanų normos aplinkoje, liepą pradės didinti palūkanas 25 punktais, ir tai tik pradžia.

ECB griežtėjantys pinigų politikos sprendimai

Nors ECB ilgai tylėjo ir nesiryžo imtis drastiškų veiksmų, keliant palūkanų normas, visgi, po ketvirtadienį vykusio susitikimo, pranešė, kad bazinę palūkanų normą kels tiek liepos, tiek ir rugsėjo mėn. Ketinama per kiekvieną susitikimą pakelti po 0,25 proc., o jei infliacija ir toliau didės, rugsėjo mėn. ECB susitikime galime laukti net 0,50 proc. palūkanų kėlimo.

Infliacija yra didelė, gegužės mėn. pasiekusi rekordines aukštumas ir kelianti rimtą grėsmę kainų stabilumui – t.y. pagrindiniam ECB tikslui. Tad, kad ir kaip atsargiai ECB norėtų elgtis, ignoruoti fakto, kad infliacija tampa nekontroliuojama, jau negali. Dar šiais metais galime sulaukti rimtesnių ECB žingsnių, siekiant pristabdyti kainų kilimą.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tikimasi, kad  rugsėjo mėn. sulauksime net aukštesnės infliacijos, nei matome rekordus dabar. Ekonomistai prognozuoja, kad bazinė palūkanų norma euro zonoje bus keliama iki pat 2023 m. pavasario, t.y. kiekvieno susitikimo metu, kol galiausiai pasieks 1,5 proc. Tai reiškia, kad greitu metu Euribor 6 ir 12 mėn. palūkanas pamatysime 1,5 proc. ir 2 proc. rėžiuose. Pridėjus bankų maržą paskoloms, kuri vidutiniškai sudaro apie 2 proc. fiziniams asmenims ir apie 4 proc. verslui, jau turėsime ženkliai išaugusius finansinius įsipareigojimus, kuriuos reikia pradėti planuoti jau šiandien, kitu atveju žiema mus ištiks netikėtai ir sunkiai suvaldysime augančias išlaidas.

Bazinės palūkanų normos sieks 2 proc.

Tarpbankinė palūkanų norma, nurodanti, kiek tarpusavyje vienas kitam skolina bankai, jau kurį laiką ryžtingai kyla į viršų. Tiek 6 mėn., tiek 12 mėn. Euribor peržengė nulinės palūkanų normos ribą ir jau greitu metu šis pokytis atsispindės per paskolų palūkanų prizmę.

Palyginimui, Federalinė Rezervų sistema (FED) savo bazinę palūkanų normą pradėjo kelti šių metų kovo mėn., prognozuojama, kad dar šiais metais kels iki 3 proc. Vertinant iš infliacijos perspektyvos, tiek ES, tiek JAV infliacija  viršija 8 proc. Ekonomistai nerimauja, kad ES infliacija kyla greičiau, nei JAV, tačiau algų kėlimas yra lėtesnis, tad šis skirtumas greitu metu taps ne tik teorinis, matomas iš ekonominių indikatorių, bet ir jaučiamas Europos ekonomikoje.

Bazinės palūkanų normos kėlimas yra itin svarbus Europos valstybėms, turinčioms įsiskolinimų, ypatingai Italijai ir Prancūzijai, nes tiek valstybės skolos aptarnavimas, tiek nemokių paskolų augimo rizika ties šia riba ypatingai išaugs. Kol kas mažai tikėtina, kad ECB prisiimtų šią riziką, tačiau teorinė galimybė išlieka.

Baigiasi pinigų spausdinimo era

Infliacijos pažabojimui ECB tikslingai nutraukė ir savo obligacijų supirkimo programą, kuri buvo skirta įlieti į rinkas daugiau likvidžių pinigų. Akivaizdu, ECB pumpuoti pinigus į rinką moka gerai, matome sėkmingą rezultatą. Tik klausimas, kaip seksis juos iš rinkos išimti, nes rinka jau seniai pamiršusi, ką reiškia pinigų kaina.

Kad ir kaip šiais veiksmais yra siekiama kuo greičiau pažaboti krentančią vartotojų perkamąją galią, greito ir staigus infliacijos suvaldymo nereikia tikėtis. Galime būti tikri, kad aukšta infliacija dar išsilaikys tiek 2022 m., tiek ir 2023 m. Akivaizdu, kad infliacija žemiau ECB tikslo, t.y. 2 proc., nenukris ir 2024 m. 

Kas kaltas dėl kylančios infliacijos?

Nors visuomenėje vyrauja populiari nuostata, kad dėl visų infliacijos problemų kaltos aukštos žaliavų kainos, bet verta paminėti, kad vieno kalto nebūna jokiuose konfliktuose. Drastišką kainų kilimą sudaro daug infliacijos komponentų. Kainos pradėjo kilti kur kas anksčiau nei prasidėjo karo veiksmai Ukrainoje ar energetikos kainų šokas. Tad, net ir atmetus kylančias energetikos kainas, mes turime kainų kilimą, kokio nebuvo jau 30 metų.

Vienas kintamasis yra pati infliacija ir jos rodiklis, kitas, taip pat svarbus kintamasis mūsų ekonomikoje - infliacijos lūkestis. Verslo lūkestis yra tik vienas – kad infliacija ir toliau bus ypatingai aukšta, tad jie tam ruošiasi, ir jau artimiausiu metu kels kainas taip dar labiau paskatindami kainų augimą.

Maisto kainos ne ką mažiau atsilieka nuo augimo tendencijų. Dabartinė situacija šiame sektoriuje primena 2008 m. ekonominę krizę. Dauguma besivystančių ekonomikų susidūrė su stygiumi ir priklausė nuo maisto produktų/žaliavų eksportuotojų. Tokie regionai, kaip Afrika ir Azija, yra ypatingai jaurūs kylančioms maisto kainoms, tad, šių dienų kontekste, turime ir šią riziką.

Panašu, kad nevaldoma infliacija pasiekia vis daugiau pasaulio valstybių. Kol Europoje ir JAV infliacija viršija 8 proc. ir toliau auga, Jungtinė Karalystė pasiekė jau 9 proc. rodiklį. Tuo tarpu Turkijoje fiksuojama 70 proc. metinė infliacija. Todėl sveika prisiminti, kad situacijos prastumas priklauso tik nuo atskaitos taško.

Recesija – nusibrozdinsim kelius ar susilaužysim kojas

Jei metų pradžioje girdėjome tvirtus centrinių bankų atstovų pasisakymus, kad recesijos nebus, tai šiuo metu kalbama šiek tiek atsargiau. Tiek ECB, tiek FED  jau vertina galimos recesijos grėsmę, bet tikimasi išvengti rimtesnių jos pasekmių.

Kol kas prognozuojama, kad JAV recesija bus fiksuota 2023 m. pirmoje pusėje. ES tikimasi to paties sulaukti tų pačių metų antroje pusėje. Tai reikš ženkliai mažėjantį ekonomikos augimą.

Perteklinis likvidumas, stipriai išaugęs dėl įvairių ekonomikos skatinimo programų, ženkliai sumažės. Tikrieji likvidumo sumažėjimai pasijaus 2023 m. ir 2024 m. birželio mėnesiais, kur atitinkamai bus išimta iš rinkos 1,2 trln. ir 1 trln. EUR iš tikslinės ilgesnės refinansavimo operacijos (TITRO) programos. Priemonė, kuri teikia pigias ilgalaikes paskolas bankams tam, kad jie skolintų įmonėms ir vartotojams palankiomis sąlygomis.

Kylam į viršų, bet kaip aukštai? Jau seniai nematytas palūkanų normų augimas, kaip ir palūkanos aukštesnės nei 0 proc., skatina nerimą. „Kas bus ir kaip toli kils?“ – klausimai, vis dažniau užduodami visų ekonomikos dalyvių.

Tikimasi, kad dėl agresyvios bazinių palūkanų normų kėlimo politikos, per artimiausius metus pamatysime recesiją tiek ES, tiek ir JAV. Tad norint suvaldyti pasekmes bus vėl pereita prie ekonomikos augimą lengvinančių priemonių – palūkanų normų mažinimo. Galimai, ne tiek ilgai ir reikės laukti. Manoma, kad jau 2025 m. pinigų politika keisis į palūkanų mažinimą.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
ECB pinigų politika ateityje: kas bus, ko nebus ir ko nuspėti negalime Verslo tribūna

Praėjusią savaitę įvykęs Europos Centrinio Banko (ECB) posėdis buvo bene vienas iš svarbiausių ir įdomiausių...

Mano pinigai
2022.06.13
NT kainų augimas: kokias alternatyvas pasirinks Lietuvos jaunoji karta? Verslo tribūna

Augant nekilnojamojo turto (NT) kainoms Lietuvoje jauni žmonės, norėdami įsigyti nuosavą būstą, susiduria su...

Mano pinigai
2022.06.03
Lietuviai jau gali apsistoti NT nuomos projektuose, į kuriuos investuoja: ką reikėtų žinoti apie „timeshare“? Verslo tribūna 4

Augant susidomėjimui sutelktiniu investavimu į nekilnojamojo turto (NT) nuomos projektus, atsiranda galimybė...

Mano pinigai
2022.05.27
Ekonomikos stagfliacija – galimybių metas investuotojams Verslo tribūna

Vis dažniau ir garsiau pasaulio ekonomistams kalbant apie galimą ekonomikos stagfliaciją, investuotojams kyla...

Mano pinigai
2022.05.19
Sužinokite, kokį nuostolį jums generuoja neinvestavimas Verslo tribūna 2

Sparčiai kylančios kainos neramina gyventojus. „Eurobarometro“ duomenimis, bene trečdalis lietuvių infliaciją...

Mano pinigai
2022.05.17
„InRento“ rezultatas – 20% metinė grąža investuotojams Verslo tribūna 2

Sutelktinio investavimo į NT nuomos projektus platforma „InRento“ iš tradiciškai mažesnės rizikos ir mažesnės...

Mano pinigai
2022.05.10
Užsisukusi kainų karuselė – dilema gyventojams: skolintis ar taupyti Verslo tribūna

Nors auganti geopolitinė įtampa regione įnešė nerimo ir pablogino Lietuvos gyventojų lūkesčius dėl ateities,...

Finansai
2022.04.14
„InRento“ susijungė su didžiausiu Europos NT sandorių agregatoriumi „EvoEstate“ Verslo tribūna

Galimybę sutelktinai investuoti į nekilnojamojo turto (NT) nuomos projektus suteikiantis lietuvių startuolis...

Mano pinigai
2022.03.23
Pandemija išmokė taupyti ar infliacijos baimė išmokys investuoti? Verslo tribūna

Nors COVID-19 pandemija dar nesibaigė, reikia pripažinti, kad su jos ekonominiais iššūkiais Lietuvos verslo...

Finansai
2022.02.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku