Mokyklos Bučoje architektė: po karo lietuviai mokys ukrainiečius modernios statybos

Bučoje ketinama statyti mokykla – vienas žinomiausių Lietuvos Ukrainoje įgyvendinamų projektų. Deja, pagrindiniu projekto finansuotoju turėjęs būti „BaltCap“ fondas, kilus skandalui dėl Šarūno Stepukonio pasisavintų lėšų, iš projekto pasitraukė.

Apsiėmusi toliau globoti projektą, V. Blažienė pasirūpino, kad mokyklos statybos iniciatyva nesustotų. Architektė neabejoja, kad jos vadovaujamos įmonės ir Ukrainos architektūros studijos „Baust Architects“ parengtas mokyklos projektas vis tiek bus įgyvendintas.

Iš statybai reikiamų 18 mln. Eur kol kas surinkta apie 2 mln. Eur, kurie skirti sklypui įsigyti bei projektui parengti. Didžiausia investuotoja – Ukrainoje veikianti lietuviško kapitalo verslo grupė „BT Invest“, suteikusi 1,6 mln. Eur.

Bučoje įsikuria pabėgėliai

Dažnai pačioje Bučoje viešinti V. Blažienė pasakoja, kad mokykla miesteliui labai reikalinga, nes čia atsikėlė daug iš okupuotų Ukrainos teritorijų pasitraukusių žmonių, vyksta intensyvi miesto plėtra, bet trūksta ir mokyklų, ir darželių.

„Buča yra už pusvalandžio kelio nuo Kyjivo, panašiai kaip Nemenčinė šalia Vilniaus. Kadangi ten pigesnis nekilnojamasis turtas, atsikelia daug Kyjive dirbančių jaunų šeimų. Prasidėjus karui ten atsikraustė apie 14.000 naujakurių, iš kurių apie 2.000 vaikai“, – pasakoja architektė.

Gali būti, kad projektas bus įgyvendinamas dalimis – pirma pastatytas darželis ir slėptuvė, vėliau mokykla. Pagal projektą čia vienu metu ugdymo įstaigas galės lankyti beveik 900 vaikų.

Kol ieškoma investuotojų Bučos mokyklai, „2L Architects“ iniciatyva šiame mieste pradėtas kitas projektas, kurį įgyvendina Bučos savivaldybė, Bučos mokyklos fondas ir Ukrainos agentūra „Restart future“: laimėtas Europos Sąjungos finansuojamas konkursas statyti gamtos klasę pagal programą „New European Bauhaus Open Call 2025“.

Bendra projekto sąmata – 45.000 Eur, ES fondai finansuos 75% projekto vertės.

„Vasario 16-osios proga buvo surengtas labdaros žygis aplink Vilnių, kurio metu surinkta apie 5.000 Eur, sutarta dėl ISKU baldų klasei, įvertinus projekto rengimą likusieji 35% praktiškai jau surinkti. Kovo 6 d. vyks susitikimas su bendruomene, kuriame išsiaiškinsime poreikius ir kartu su kolegomis ukrainiečiais pradėsime projektavimo darbus“, – pasakoja V. Blažienė.

Gamtos klasė bus apie 60 kv. m pastatas Bučos parke, kuriame vienu metu galės mokytis apie 30 mokinių. Pagal sumanymą klase galės naudotis visos Bučos mokyklos, o po pamokų čia vyks užklasiniai užsiėmimai – būreliai, paskaitos ar pan.

Lietuviai galės panaudoti patirtį

Kaip pasakoja „2L Architects“ vadovė, visa įmonės veikla Ukrainoje vykdoma labdaros pagrindais.

„Esame užaugę, Lietuvoje dirbame su stambiais, strategiškai svarbiais projektais, tad tikrai ne tik galime, bet manome, kad ir privalome žiniomis dalintis su kitais. O mokyklos mums gerai pažįstama sritis, Lietuvoje jų esame suprojektavę jau ne vieną, tad puikiai išmanome specifiką“, – sako V. Blažienė.

Ji neabejoja, kad, prasidėjus intensyvesniam Ukrainos atstatymui, šioje šalyje su statyba susijusios Lietuvos įmonės tikrai ras ką veikti.

„Buča jau atstatyta, net plečiasi. Bet išvažiuoji iš jos ir už 10 minučių pamatai visai sugriautą miestelį. Važiuoji pažiūrėti atstatyto darželio, o iš jo vaizdas į sugriautą daugiabutį. Darbo ten tikrai daug“, – pasakoja architektė.

Pasak jos, Lietuvos statybų sektorius jau nesiskiria nuo Europos, statoma pažangiais metodais ir Lietuva galės panaudoti patirtį, nes Ukrainoje dar statoma taip, kaip pas mus tai buvo daroma prieš 20 metų, kai darbo jėga buvo itin pigi.

„Ukrainiečiai rodė mokyklas, kurios mums atrodė lyg modernizuotos senos, bet paaiškėjo, kad tai naujos statybos mokyklos. Pas mus taip nebestato, jiems statybų sektorių reikia modernizuoti nuo įstatymų bazės, projektavimo iki pačių statybų metodų“, – pasakoja architektė.

Dabar Ukrainoje darbininkų trūksta, nes dalis išėjo kariauti, dalis emigravo ir didelė dalis emigrantų negrįš. O sugriovimų mastai tokie, kad atstatant senais metodais darbai truktų labai labai ilgai.

„Jie, pavyzdžiui, neturi statybos iš surenkamų gelžbetonio konstrukcijų, kuri pas mus įprasta. Nėra nei kas gamintų konstrukcijas, nei kas statytų, nei kas projektuotų tokius pastatus. Čia mes tikrai galime pasisiūlyti“, – sako „2L Architects“ vadovė.

Taip pat ukrainiečiai nori statyti ekologiškus pastatus, kad atitiktų Europos žaliąjį kursą, bet visai neturi tokių pastatų projektavimo ir projektų įgyvendinimo patirties.