SVV apklausa: daugiausia neplanuotų išlaidų – darbuotojams, plėtrą atideda mažiau kaip pusė
44% smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonių sako, kad plėtros planus atidės metams-dviems (2023 m. – 52%). Daugiausia iš taip teigiančiųjų – transporto sektoriuje veikiančios įmonės. Tačiau 30% apklaustųjų (daugiausia mažmenininkų) ketina plėtros planus įgyvendinti dar šiemet. Plėtros planų visai neturi 15% bendrovių, o 11% juos atideda ilgesniam laikui.
Tokias verslo nuotaikas rodo „Finbee Verslui“ apklausa. 2024 m. spalį joje dalyvavo 296-ios SVV bendrovės, veikiančios statybos, mažmeninės ir didmeninės prekybos, transporto, maitinimo ir kituose sektoriuose.
„Nepaisant didelio neapibrėžtumo, ateinantys metai išties atrodo pozityvesni nei praėję – infliacija iš dalies pažabota ir tai atsispindi krentančiose palūkanose, Lietuvos ekonomika rodo realų BVP augimą, auga mūsų pramonės ir mažmeninės prekybos sektoriai. Nors apklausos rezultatuose reikšmingo skirtumo, lyginant su praėjusiais metais, nėra, esu įsitikinęs jog viskas eina pozityvia linkme“, – pranešime cituojamas Tomas Mačiulaitis, „Finbee Verslui“ vadovas.
Finansinė pagalvė
Apklausoje SVV atstovų klausta ir apie jų patiriamas neplanuotas išlaidas. Pasak „Finbee verslui“, didžiausių šiemet patiria statybos, transporto, mažmeninės prekybos sektoriuose veikiantys verslai.
39% įmonių skaičiuoja, kad pastaruoju metu išaugusios išlaidos siekia nuo 1.000 Eur iki 5.000 Eur, 32% patiria 10.000 Eur ir didesnes.
43% bendrovių (2023 m. – 50%) teigia, kad joms padengti pinigų turi tik iš dalies. Trečdalis, kaip ir pernai, sako, kad jų turi pakankamai, o beveik ketvirtadalis (24%) teigia neturintys pinigų nenumatytoms išlaidoms (2023 m. – 20%).
„Smulkūs, dažnu atveju šeimos verslai, neretai nėra sukaupę reikšmingo kapitalo, kurį galėtų panaudoti neprognozuotoms išlaidoms padengti. Kiekviena neapmokėta klientų sąskaita reiškia, kad nėra galimybės atsiskaityti su savo tiekėjais ir taip grandinė tęsiasi be pabaigos“, – komentuoja T. Mačiulaitis.
Jis primena, kad norint išvengti neplanuotų išlaidų naštos, rekomenduojama atidėti dalį sukauptų lėšų – 1-2 mėn. apyvartos dydžio – finansinei pagalvei.
Maždaug po trečdalį SVV atstovų teigia, kad papildomo finansavimo kreipsis į alternatyvų finansuotoją arba banką, arti penktadalio planuoja padengti jas iš turimų santaupų, 11% – kreiptųsi į artimuosius, o 3% – imtų vartojimo paskolą kaip fiziniai asmenys.
Išlaidos – darbuotojams
Beveik ketvirtadalis apklaustųjų (2023 m. – 22%) nurodo, kad daugiausiai neplanuotų išlaidų tenka personalui išlaikyti ir kitiems su darbuotojais susijusiems reikalams. Penktadalis jų patiria dėl nestabilios geopolitinės aplinkos ir dėl to sutrikusių logistikos grandinių ar poreikio perorganizuoti darbus.
Didesni transporto ir logistikos kaštai turi įtakos 8% įmonių didesnėms neplanuotoms išlaidoms, 7% respondentų išlaidas padidino ūgtelėjusios paskolų įmokos.
„Nepaisant to, kad Lietuvos ekonomika išlieka augime, reikšminga dalis verslų pastaruosius kelis metus susiduria su sunkumais – eksporto šalyse partnerėse ekonominė situacija vis dar sudėtinga, aukšta palūkanų norma mažina vartojimą. Žvelgiant į priekį situacija eina gerąja linkme, tačiau apklausos rezultatai signalizuoja, jog paskutiniai du metai mažam verslui buvo sudėtingi“, – teigia T. Mačiulaitis.
