Ko atvyksta švedai ir kaip juos prisijaukinti

Publikuota: 2015-10-07
Atnaujinta 2015-10-07 09:27
Mantas Zalatorius, „Business Sweden“ viceprezidentas: „Jeigu jau švedai priėmė į savo vertės grandinę, tai taip lengvai iš jos niekas jūsų neiškrapštys. Turėtumėte labai rimtai prisidirbti, kad taip įvyktų“.
Mantas Zalatorius, „Business Sweden“ viceprezidentas: „Jeigu jau švedai priėmė į savo vertės grandinę, tai taip lengvai iš jos niekas jūsų neiškrapštys. Turėtumėte labai rimtai prisidirbti, kad taip įvyktų“.

Spalio 7-9 d. Lietuvoje lankosi gausi 38 Švedijos verslininkų delegacija, kurį atlydėjo Švedijos karališkąją porą į Lietuvą valstybinio vizito metu.

Atvykusių įmonių sąraše maždaug trečdalis Lietuvoje dar neveikiančių ar čia turinčių nedidelį įdirbį, tačiau jau pakankamai tvirtai šaknis įleidusių Estijoje arba Latvijoje. Likusios bendrovės – šalyje jau veikiančios švedų įmonės.

Įmonių desanto tikslai

Mantas Zalatorius, Švedijos prekybos ir investicijų tarybos „Business Sweden“ (BS) viceprezidentas Vidurio ir Rytų Europai, pasakoja, kad šioje delegacijoje Lietuvoje jau dirbančių įmonių atstovai savo atvykimu siekia parodyti, kad yra įsipareigoję toliau tęsti veiklą Lietuvoje. Be to, įmonės čia nori įvertinti naujas verslo galimybes, kurios atsiveria Lietuvoje kartu su infrastruktūriniais projektais, tokiais kaip „NordBalt“ elektros jungtis, kuri pradės veikti nuo 2016 m., ar „Rail Baltica“ geležinkelio atšaka. Na ir trečias keliamas uždavinys – susirasti naujų partnerių.

Pasak jo, tarp atvykstančių įmonių lietuviams gali būti bendradarbiavimui patrauklios transporto ir civilinės saugos ar miškininkystės įmonės. Pavyzdžiui, bendrovė „Incomera“ teikianti įvairius interneto tiekimo sprendimus visam judančiam transportui, pradedant vilkikais ir baigiant laivų keltais. Be didelę Lietuvos baldų įmonių dalį užsakymais aprūpinančios IKEA, čia taip pat atvyksta šiek tiek aukštesniame baldų segmente nei jos konkurentė dirbančios įmonės „Mio“ atstovai. „Bet jie dabar ne tiekėjų atvyksta, o dairosi kur Baltijos šalyse įkurti logistikos centrą“, – nurodo p. Zalatorius. Įmonė, kaip ir IKEA, jau dirba su Lietuvos tiekėjais. Taip pat atvyksta atliekų surinkimo ir perdirbimo įmonės „Ragn-Sells“ atstovai. Skandinavijos šalyse veikianti bendrovė taip pat yra stipriai įsitvirtinusi Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje, tačiau Lietuvoje kol kas verslo reikalų neturėjo, nors BS duomenimis jau turėjo įvairių pokalbių su potencialiais klientais Lietuvos.

Be to, šalyje lankosi miškininkystės įmonių tokių, kaip „Gillesby“ ar „Bergvik Skog“ vadovai. Pastaroji įmonė jau yra investavusi į miškų valdas Latvijoje ir tokių galimybių ieško mūsų šalyje. Keltų bendrovės „Stella Line“, kuri turi atidariusi maršrutus į Rygą bei Taliną, vadovai kol kas atvyksta tik pasidairyti dėl tokio maršruto į Klaipėdą galimybės. Iš čia jau veikiančių įmonių delegacijoje aukščiausio lygio vadovai atstovauja tokias bendroves, kaip šį pavasarį paslaugų centrą atidariusią gyvybės draudimo įmonę „Skandia“, į „NordBalt“ elektros jungtį investavusią „Svenska kraftnät“, taip pat jau seniai Lietuvoje dirbančias SAAB, MTG, „Fortum“, „TeliaSonera“ ar „Volvo“ įmonių grupės atstovai.

Kelia ir geopolitikos klausimą

Š.m. gegužę pristatytame BS tyrime nurodoma, kad 63% Švedijos kapitalo įmonių planuoja naujas investicijas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, o geopolitinė įtampa regione, kilusi dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, tik nedaugelį kompanijų verčia atidėti savo planus, kol padėtis taps aiškesnė, taip nurodė 12% respondentų. Paklaustas, ar praėjus pusmečiui Švedijos įmonių valdybose kartais nepadaugėjo sprendimų atidėti investicijas ir Lietuvoje dėl išaugusios įtampos regione, p. Zalatorius patikino, kad sprendimai investuoti nėra atidedami, tačiau „jie yra įdėmiau svarstomi“.

„Dėl to daugeliui šios delegacijos narių, kurie nevažiuoja į tokias šalis, kaip Lietuva šiaip sau. Jiems yra įdomu pasižiūrėti, kaip Lietuva atrodo ir geopolitiškai, nes visiems valdybose reikia atsakyti į šį klausimą“, – sakė pašnekovas. Lukas Danielevičius, BS vadovas Lietuvai, prisiminė atvejį, kai organizacijos klientė, Švedijos įmonė svarstė dėl investicijų mūsų šalyje. Tuomet jos atstovai nurodė, kad jeigu jau čia kažkas tokio įvyktų, tai „nedidelis padalinys Lietuvoje būtų mažiausia mūsų problema“, tai paliestų visą Baltijos regioną, tame tarpe Švediją.

Latviai vejasi Lietuvą, Estiją

Per Lietuvoje atliktą tyrimą apklaustos švedų įmonės 2015 m. numato investuoti 14 mln. Eur, o 2018 m. – dar 17 mln. Eur, Estijoje jos padidės, atitinkamai nuo 12 mln. Eur iki 91 mln. Eur.

Daugiausia investicijų iš švedų artimiausiais metais turėtų sulaukti Latvija: jos išaugs nuo 18 mln. Eur 2015 m. iki 117 mln. Eur 2018 m. „Tai manęs nestebina. Investuojama ciklais, o Latvija yra dabar tokiame cikle. Lietuva iš krizės „išlipo“ anksčiau nei Latvija. Toks ciklas Lietuvoje įvyko prieš du metus, o per šį laikotarpį čia švedų buvo investuota apie 300 mln. Eur“, – teigė p. Zalatorius.

Tačiau, pasak pašnekovų, pakaktų Lietuvoje atsirasti vienam didesniam telekomunikacijų ar kitos srities projektui, tai tie skaičiai iš esmės keistųsi.

Apibendrina vizitų naudą

Ponui Zalatoriui teko organizuoti panašias verslo misijas nuo 2011 m. į Lenkiją, Latviją, Estiją, kur Švedijos karališkosios poros vadovaujami valstybiniai vizitai įvyko pastaraisiais metais. Jis tikisi, kad po Švedijos įmonių „žvalgybinio apsilankymo“ turėtų išaugti investavimo tikimybė Lietuvoje dėl didesnio šalies žinomumo, kurio dar Švedijoje trūksta, ypač kalbant apie smulkų ir vidutinį verslą.

BS patirtis rodo, kad tokie vizitai yra pradinis etapas, o rezultatai pasirodo po 8 mėnesių, metų ar net pusantrų metų. Šiandien lygindamiesi su kaimynais matome, kad potencialas nėra išnaudotas. Lietuvoje veikia 150 Švedijos kapitalo įmonių, kurių tiesioginės užsienio investicijos (TUI) šalyje siekia 3,2 mlrd. Eur. Palyginti Estijoje šiuo metu veikia 800, o jų TUI siekia – 4,2 mlrd. Eur. Kita vertus, BD apklausos rodo, kad švedai mato daug tolesnės plėtros potencialo, o jų lūkesčiai dėl Lietuvos šiandien yra didesni nei, pavyzdžiui, dėl Estijos.

Kviečia investuoti ir Švedijoje

BS verslo konsultantai kartu ragina lietuvius ne tik stiprinti prekybinius ryšius su Švedijos partneriais, išnaudoti dideles galimybes siūlančią viešųjų pirkimų rinką, bet ir patiems drąsiau investuoti Švedijoje įsigyjant turto. Kol kas toks ryškesnis atvejis – „Vilniaus prekybos“ įmonių grupei priklausančios UAB NDX įsigyta gyvūnų maisto gamybos bendrovė „Doggy AB“ Švedijoje. „Galima ieškoti pramoninių objektų, galima investuoti į paslaugas ir tai yra labai realūs atvejai. Pavyzdžiui, visiškai neseniai lietuviai Stokholmo centre atidarė akių kliniką „Lirema ögonklinik“, – sako p. Zalatorius. Pasak jo, įsigyti švediškas įmones, švediškus prekės ženklus, dalį gamybos iškeliant į Lietuvą gali būti patrauklu, o tokių atvejų ateityje pamatysime ir daugiau.

BS konsultantų teigimu, norint dirbti su švedais tenka parodyti išmonę ir svarbiausia sąžiningai elgtis su potencialiais partneriais, būti nusiteikus ilgalaikiams santykiams ir pasiryžti į šį tikslą investuoti laiką ir pinigų. Tik įgiję švedų pasitikėjimą užsitikrinsite ne tik ilgalaikes sutartis, bet padorias ir stabilias pelno maržas, nes švedams rūpi ilgalaikiai santykiai su tiekėjais ir jų finansinis stabilumas.

„Taip yra todėl kad visa švedų ekonomika yra paremta aukštos pridėtinės vertės kūrimu. Tai jeigu nusiskųsi tas maržas iki nulio, kyla rizika, kad finansiškai tapsi nestabilus tiekėjas, kurio irgi niekam nereikės“, – sakė pašnekovas.

Todėl švedams svarbu užsitikrinti ne pigiausią, o patikimą tiekėją. Dar taip yra ir todėl, kad Švedijos įmonės linkę dirbti be sandėliavimo, tad jiems svarbu, kad prekes pateiktumėte laiku ir tai darytumėte stabiliai.

Ko reikia sėkmei Švedijoje

Kruopščiai atlikti namų darbai, Švedijoje įkurta įmonė, vietos partneris ir rekomendacijos tikrai pravers siekiant pasitikėjimo ir sutrumpins nelengvą kelią siekiant sutarčių Švedijoje. Tuo yra įsitikinęs Audrius Masiulionis, komercijos atašė Švedijoje.

Be to, būtina turėti patogų įmonės tinklalapį, kuriame būtų pasiekiama informacija anglų, o dar geriau švedų kalba. Kalbantis su potencialiu partneriu dėl sutarčių nepatartina pradėti nuo kainos.

Pirmiausia būtina akcentuoti, kad siekiate ilgalaikio bendradarbiavimo, norite dirbti Švedijoje, pabrėžti, kuri sritis yra jūsų specializacija, kuo skiriatės nuo konkurentų, kokios tarptautinės ir darbo

Švedijoje patirties esate įgiję. Pasirūpinkite tuo, kas potencialiam jūsų verslo partneriui galėtų jus rekomenduoti, patvirtinti jūsų gerą reputaciją, kad esate socialiai atsakingas, laikotės susitarimų ir taisyklių. Siūlomos prekės ar paslaugos kaina yra svarbus derybų elementas, bet dėl jos diskutuojama, jei įmonė matoma kaip partnerė ilgalaikėje perspektyvoje.

„Pagrįsta kainodara – gyvybiškai svarbu. Galima didelė nuolaida rodo, kad neišmanote savo verslo arba norėjote apgauti būsimą partnerį“, – akcentuoja p. Masiulionis.

Vertina patikimus tiekėjus

Švediški prekių ženklai šiandien pasaulyje vartotojų vertinami kaip niekada palankiai. Tad dirbdami su švedais taip pat pretenduosite į lojalių ir už kokybę primokančių vartotojų armiją, kuri šiuo metu tik auga. Be to, švedai nėra linkę keisti tiekėjų bet kuria pasitaikiusia proga. Tiesa, juos renkasi atidžiai ir jiems kelia didelius reikalavimus. „Bet jeigu jau priėmė į savo vertės grandinę, tai taip lengvai iš jos niekas neiškrapštys. Turėtumėte labai rimtai prisidirbti, kad taip įvyktų“, – sakė pašnekovas.

Pasak p. Danielevičiaus, norint sėkmingai dirbti Švedijoje būtina prisitaikyti prie kultūrinių Švedijos realijų. „Jeigu pasakysite, kad šitą gamyklą uždarome ir po dviejų mėnesių gamybą perkeliame į Lietuvą, tai ko gero tuo jūsų investicijos ten ir baigsis. Prasidės profsąjungų streikai ir t.t. Na, o jeigu tai daroma dialogo kelių, tai tie tikslai paprastai yra pasiekiami“, – aiškino p. Danielevičius.

Pasak p. Zalatoriaus pagrindiniai iššūkiai lietuviams veikti yra vadybiniai, jie kyla dėl skirtingo požiūrio į verslą Lietuvoje ir Švedijoje. Taip pat kartais kyla problemų ir dėl teisinio reglamentavimo dalykų. „Mes Lietuvoje kalbame apie didesnį darbo santykių lankstumą. O ten veikia Darbo vietos apsaugos įstatymas. Dalykų ties kuriais galima suklupti yra labai daug. Pavyzdžiui, tai, kad rašytinis ir žodinis susitarimas Švedijoje turi beveik tokią pat reikšmę. O mes kartais lengvai pažadame, o po to sunkiai tuos pažadus įgyvendiname“, – pastebi p. Zalatorius.

infogr.am::infogram_0_svedu_imones-3313

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau