Bajarūnas: gerovė yra ne švedų, o mūsų pačių reikalas

Publikuota: 2015-10-06
Švedijos rinka galbūt siūlo mažesnes, ne tokias kosmines maržas, bet siūlo galimybę stabiliai dirbti.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Švedijos rinka galbūt siūlo mažesnes, ne tokias kosmines maržas, bet siūlo galimybę stabiliai dirbti. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Švedija, išliekanti Šiaurės ir Baltijos regiono jungiamoji grandis, išaugus geopolitinei įtampai už rytinių Lietuvos sienų vis labiau domina Lietuvos verslininkus. Eitvydas Bajarūnas, Lietuvos ambasadorius Švedijoje, pasakoja, kaip susirasti partnerių šioje šalyje.

– Šią savaitę Lietuvoje su valstybiniu vizitu lankosi Švedijos karališkoji pora, ją čia atlydėjo kelios dešimtys verslininkų. Kokie veiksniai lemia artimesnį Lietuvos ir Švedijos ar Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimą?

Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimas įvairiose srityse turi savo logiką. Politinėje ir saugumo srityje tai buvo nulemta šalių įsitikinimo, kad būdamos aktyvios tarptautinės bendrijos narės jos turi aktyviai formuoti regiono politiką. Čia Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimo formatas NB8 įgauna vis didesnį pagreitį. Aišku, mūsų šalių narystė ES ir Lietuvos įsiliejimas į NATO aljansą yra ypatingos svarbos veiksniai. Be to, svarbus ir emocinis regioninio bendradarbiavimo ryšys, kai Šiaurės šalių žmonės buvo pirmieji, kurie įvairiomis formomis – per savivaldybes, per nevyriausybines organizacijas ir per individualius ryšius – ištiesė „paramos ranką“ Baltijos šalims.

Dabartinio vizito „fonas“ yra visai kitoks nei 1992 m., kai įvyko pirmasis Švedijos karališkosios šeimos valstybinis vizitas. Nors jaučiama grėsmė Rytuose ir įtampa, kurią sukėlė Rusijos agresyvumas, nors kyla iššūkių, kurie veikia ir mus, – ekonominės krizė pasekmės, migracija ir pabėgėliai, Lietuva kaip niekada yra saugi. Taigi, antrasis Švedijos karališkosios poros valstybinis vizitas Lietuvoje simbolizuoja visai kitą situaciją – esame lygiavertės kaimynės, kartu kuriame saugią ir švarią aplinką Baltijos regione, esame ir ekonomiškai tarpusavyje susijusios. Todėl šis vizitas yra gera proga ne tik pasižiūrėti, kas nuveikta, bet ir paprojektuoti ateitį. Pavyzdžiui, aktyvėjant ES ir Kinijos, Šiaurės Europos ir Juodosios jūros regiono šalių prekybos ryšiams, Lietuva kartu su Švedija turi išnaudoti šią situaciją ir užtikrinti, kad prekybos srautai keliautų būtent per mūsų regioną. Mūsų tikslas – kad Švedijos gamintojai, eksportuotojai naudotųsi Lietuvos transporto ir logistikos paslaugomis, taip pat plačiau pasitelktų projektų „Vikingas“, „Saulė“ ir kitų Lietuvos transporto iniciatyvų teikiamas galimybes.

– Lietuva pastaraisiais metais rodo pažangą kopdama į viršų gerovės laiptais. Kiek prie šios gerovės augimo prisideda Švedijos verslas, investicijos?

Manau, nereikėtų turėti iliuzijų, kad verslas ateina čia kelti gerovės lygio. Verslas pirmiausia yra verslas, o gerovės kėlimas yra mūsų pačių reikalas. Ekonomikoje mūsų šalių bendradarbiavimas buvo nulemtas ne „labdaros“ principu, o gana pragmatiniu Švedijos ir kitų Šiaurės Europos šalių supratimu, kad Rytų Baltijos pakrantėje esančios nepriklausomos Estija, Latvija ir Lietuva gali būti potencialaus augimo zona. Taigi, švedai čia ateina, nes mato didelių perspektyvų, o mums tai yra investicijos, naujos darbo vietos, tai ir yra gerovė. Kartu su investicijoms atėjo ir vis dar ateina Šiaurės šalių skaidrus, modernus, aukštais standartais paremtas ekonomikos modelis. Ne veltui Švedija ir kitos Šiaurės valstybės, vertindamos Baltijos šalis, pastebi daug panašumų. Manau, ateityje panašumo tik daugės. Į Lietuvą ateinantys Švedijos paslaugų centrai atsineša savo standartus.

– Gruodžio pabaigoje pradės veikti „NordBalt“ elektros jungtis su Švedija. Kokių pokyčių elektros rinkoje tai turės?

Šiaurės valstybės geriau nei kitos suprato, kaip svarbu Baltijos šalims išsivaduoti iš priklausomybės nuo vienos šalies monopolinio dominavimo. Taigi, prasidėjęs kaip geopolitinis projektas, Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“ nuo prisijungimo momento suvaidins esminį vaidmenį Lietuvos energetikos rinkoje, taip pat turės įtakos ir elektros kainai (ji kitąmet Lietuvoje mažės 10–13% – VŽ).

Nors pavasarį Švedijos šiaurėje esančios galingos upės „prisuka“ daug pigios energijos, Švedijos energetikos ateitis lieka neaiški. Čia nekalbu apie niūrias prognozes. Tiesiog, dabartinė kairės centro vyriausybė yra nusprendusi iki 2017 m. parengti naują energetikos strategiją. Tad labai svarbu, kokia bus branduolinės energetikos ateitis. Nes būtent ji iki šiol pagamina didžiausią kiekį energijos.

Nors E.ON neseniai paskelbė planuojanti uždaryti du branduolinės energijos reaktorius Oskaršamne, o bendrovė „Vattenfall“ taip pat nusprendė bent penkiais metais anksčiau, nei planavo, uždaryti du Ringhalso reaktorius 2018–2020 m. ir sustabdyti vėjo jėgainių projektus dėl mažo pelningumo, Švedijos ekspertai teigia, kad tai nesukels jokios rizikos šaliai dėl energijos trūkumo ateityje. Bet kokiu atveju pokyčiai Švedijos energetikos rinkoje gerokai veiks ir mūsų planus. Būtent todėl, Lietuvos Vyriausybei ir specialistams šiuo metu labai svarbu sekti diskusijas Švedijoje, bandyti derinti su mūsų poreikiais ir matyti, koks yra Lietuvos interesas.

– Mus pasiekia vis daugiau žinių apie naujus Lietuvos įmonių prekių ir paslaugų eksporto į Švediją atvejus, laimėtus viešųjų pirkimų (VP) konkursus tiesti kelius ar renovuoti, statyti pastatus. Ar tai yra dėsninga?

Taip jau išėjo, kad Rusijos ekonominė krizė, o ir anksčiau prastėjančios Rusijos verslo sąlygos ir politinė įtampa privertė mūsų statybos įmones ieškoti stabilesnio užutėkio. Ne viena į Švedijos rinką pasukusi Lietuvos kompanija minėjo, kad pasakiški pelnai Rusijoje dažnai pradėdavo gręžtis nemokumo ar kitomis problemomis ar net nuostoliais. Švedija nesiūlo tokių milžiniškų maržų, bet siūlo garantuotą pelną, žinoma, jei vykdysite sąžiningą verslą ir būsite patikimas. Taigi, ieškantiems stabilumo Švedija ir kitos Šiaurės šalys yra gana natūralus pasirinkimas. Būsto trūkumas stipriai jaučiamas ne tik Stokholme, bet ir visuose didesniuose miestuose. Pati miesto valdžia žino šią būsto problemą ir garsiai apie tai kalba. Yra teigiama, kad į Stokholmą kasdien atvyksta autobusas naujų gyventojų. Todėl natūralu, kad miestas turi spręsti būsto klausimą.

Vėlgi Lietuvos įmonių atėjimas į Švediją yra naudingas ir švedams. Didėja konkurencija, daugelis darbų atliekami už konkurencingesnę kainą. Galima drąsiai tvirtinti, kad Švedijos viešas ir privatus sektorius yra atviras konkurencijai. Tokiame Švedijos statybų sektoriuje VP konkursams vidutiniškai tenka 1,6 dalyviai, o siekiama, kad juose dalyvautų bent 3–5 dalyviai.

– Kaip laimėti tuos konkursus?

Aišku, Lietuvos įmonėms reikia keisti patį priėjimą prie verslo. Kaip man yra pasakoję vienos statybų įmonės vadovai, kol gavo pirmą projektą, jie važinėjo pas švedus dešimtis kartų. Po metų darbo pasirodė pirmi rezultatai. Dabar ši įmonė sėkmingai dirba Švedijos ir Norvegijos rinkose. Lietuviai, kurie jau dirba Švedijoje, žino, kad reikia iki galo įgyvendinti visus saugos ir kitus reikalavimus. Kartais Lietuvoje girdimas „o gal nereikės, gal niekas nepastebės“ išvirsta projekto praradimu. Nuosekliai tikslo siekusios, tokios įmonės kaip „Staticus“, „Eugensa“, jau yra įgyvendinusios nemažai projektų visoje Švedijoje. Pirmus projektus šiemet gavo ir „Kauno tiltai“. Tai tik keli ryškūs pavyzdžiai. O kiek dar mažų, individualių įmonių jau dirba Švedijoje. Ir sakyčiau gan sėkmingai. Panašiai ir prekybos atveju. Matome didelį Lietuvos maisto gamintojų susidomėjimą stabilia ir augančia Švedijos rinka. Neseniai Stokholme darėme „Kalnapilio“ alaus prezentaciją. Įmonė turi aiškią strategiją patekti į Švedijos rinką. Jau anksčiau dirvą paruošė mažų alaus daryklų, kaip „Dundulis“, alus. Sūrių ir mėsos gamintojams gal kiek sunkiau, nes švedai tradiciškai mėgsta savo sūrius ir mėsas. Tokia specifika. Bet patekti į šią rinką galima, tai įrodo ne vienas pavyzdys. Bet, kaip ir statybų atveju, svarbu, kad įmonės „neatsineštų“ patyrimo ir darbo NVS, Rusijos rinkose.

– Ką turite omenyje?

Švedai nemėgsta partnerių, kurie į Švediją žiūri kaip į kokią tarpinę grandį. Jei lietuvis ateina su mintimis ir aiškia žinia – „einu į Švediją, nes šiuo metu Rusijos rinka yra uždaryta, bet grįšiu į Rusijos rinką, kai tik bus sąlygos“, jis yra pasmerktas nesėkmei. Švedams toks partneris tiesiog neįdomus. Įmonė turi aiškiai žinoti, kaip ir už kiek jie pardavinės. Svarbiausia Švedijoje yra gerai atlikti „namų darbus“. Taip, Švedija yra turtinga rinka, tačiau švedas visada pasižiūri, kiek lietuviškas sūris kainuoja „Rimi“ prekybos centre Lietuvoje, tad lietuviams verčiau jau nebandyti užsikelti kainų tik todėl, kad jie nori parduoti Švedijoje.

– Kuo jūs, kaip Lietuvos ambasadorius Stokholme, asmeniškai prisidedate prie mūsų verslininkų įsitvirtinimo Švedijoje?

Be abejo, diplomatinė tarnyba turi prisidėti prie Lietuvos ekonomikos, jos skatinimas nėra šalutinis uždavinys. Gal prieš dešimtmetį Lietuvai stojant į NATO ir ES mes, diplomatai, buvome daugiau susitelkę į politinį darbą. Dabar esame verslo ambasadoriai. Lietuvai reikia naujų rinkų ir ne tik Skandinavijoje. Taigi reikia padėti Lietuvos verslininkams jų ieškoti. Aš savo tarnystę suprantu taip: mes turime būti kuo arčiau verslo, labiau suprasti jo interesus ir kartu su visomis žinybomis, pavyzdžiui, ambasadoje Švedijoje dirbančiu komercijos atašė, prisidėti prie verslo gerovės.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau