ES pareigūnė: Latvijai įšaldžius „Rail Baltica“ projektą, reikėtų grąžinti 1,2 mlrd. Eur

Jei Latvija įšaldytų „Rail Baltica“ geležinkelio projektą, ji turėtų grąžinti Europos Komisijos (EK) jai skirtus 1,2 mlrd. Eur, Latvijoje vykusiame „Rail Baltica“ parlamentinio tyrimo komisijos posėdyje pažymėjo Catherine Trautmann, EK Šiaurės jūros ir Baltijos jūros transporto tinklo koordinatorė. Ji nurodė, kad pirmiausia reikėjo galvoti apie vėžės tiesimą, o tik po to apie stočių statybą, rašo Latvijos nacionalinio transliuotojo tinklapis lsm.lv.

Visgi C. Trautmann nemano, kad būtina ieškoti projekto vėlavimo kaltininko, nes tai nepadės pasistūmėti į priekį.

Pasak jos, Baltijos šalių vadovų negalima kaltinti tinginyste, nes jie neturi patirties įgyvendinant tokio masto projektus. Ji pati yra kilusi iš Prancūzijos ir sako, kad panašiai buvo ir Prancūzijoje, kai šalis pradėjo dirbti su tokio masto projektais, nurodo lsm.lv.

Politikė pažymėjo, kad projektas reikalauja visapusiško parlamento ir ministerijų įsitraukimo. Antra, visos Baltijos šalys turi dirbti kartu, įtraukiant ir Lenkiją bei Suomiją. Projektas turėtų būti suskirstytas į etapus, taip pritaikant jį prie esamos finansinės padėties.

„Žinome, kad turime rasti būdą, kaip įveikti šį atotrūkį, kuris susidarys pasibaigus šiai faktinei finansinei perspektyvai ir naujam biudžetui, kuris bus svarstomas kitų metų pradžioje. Taigi dirbame kartu ir kartu ieškosime sprendimų. Esu gana optimistiškai nusiteikusi, kad rasime būdą, kaip tai padaryti“, – kalbėjo C. Trautmann. „Galbūt 2029 ar 2030 m. kai kurios projekto dalys turės būti finansuojamos iš naujų finansinių perspektyvų. Bet būtina, kad trys Baltijos šalys palaikytų galimybę išsaugoti finansinius šaltinius ir ateinančiam laikotarpiui. Projektas „Rail Baltica“ turi daug draugų Europos Parlamente, taip pat daug draugų iš Latvijos ir Estijos, Lietuvos, ir jie padės, kuo galės“.

C. Trautmann pridūrė besitikinti, kad Latvija pradės realiai tiesti geležinkelio vėžę, nes derybose dėl daugiamečio biudžeto būtina parodyti, kad projektas juda į priekį ir yra pažanga.

Latvija kol kas yra vienintelė iš trijų Baltijos šalių, kuri dar nepradėjo „Rail Baltica“ geležinkelio tiesimo darbų. Didelę dalį „Rail Balticai“ skirtų pinigų Latvija sudėjo į naujų stočių statybą, tačiau dėl to susidūrė su lėšų trūkumu vėžės įrengimo darbams.

Vienas iš šiuo metu svarstomų pasiūlymų – taupymo sumetimais naująsias Rygos centro ir Rygos oro uosto stotis sujungti naudojant platesnius rusiškos (1520 mm) vėžės bėgius, naudojamus likusiame šalies tinkle. Visame „Rail Baltica“ tinkle bus naudojami tik siauresni vadinamosios europinės (1435 mm) vėžės bėgiai.

Latvijos politikų susitikimas su C. Trautmann. Latvijos Transporto ministerijos nuotr.

Šiuo metu Latvijoje parlamentinė komisija yra pradėjusi tyrimą dėl per didelių išlaidų ir pradelstų statybos terminų. Galutinių išvadų tikimasi sulaukti gruodį, tačiau spalio pabaigoje išplatintame tarpiniame variante nurodyta, kad projektą kuravusi Susisiekimo ministerija stengėsi neatskleisti ministrų kabinetui tikrojo projekto sąnaudų padidėjimo, perskaičiuodama jas 2016 m. kainomis, kad šios neatrodytų tokios didelės.

Tuo tarpu susisiekimo ministras Kasparas Briškensas pabrėžė, kad būtina galvoti ir apie tai, kaip ekonomiškai efektyviai prižiūrėti šią liniją ateityje: „Jei neturėsime pakankamai keleivių, akivaizdu, kad ateityje sąskaita už išlaikymą bus gerokai didesnė“

Latvijai iš Europos Sąjungos institucijų „Rail Baltica“ vėžės tiesimui skirta apie 1,2 mlrd. Eur. Dar maždaug tokio pat dydžio sumą Latvijai geriausiu atveju galėtų tikėtis gauti 2029 m. pabaigoje. Pirmojo įrengimo etapo išlaidos vertinamos penkiais milijardais eurų, tad Latvijai teks rasti atsakymą į klausimą, iš kur paimti dar maždaug 2 mlrd. Eur, nurodo lsm.lv.