VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį
Rugpjūčio 10 d. 21.30 val. istorinėje Pauliaus Lindenau laivų statykloje – Klaipėdos festivalio muzikos, šviesų ir istorijų šou „A la laluna“.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro koncertas „A la luna“ sumanytas kaip įspūdingas reginys atvirame ore, kuriame muzika, vaizdais, kostiumais, šviesa ir judesiais kuriama romantiška, šiek tiek mistiška mėnesienos nutviekstos nakties nuotaika.
Koncerto režisierė Rūta Bunikytė reginio dramaturgiją įvilko į kiek mistifikuotą vizualinę išraišką, ją sukūrė kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė, vaizdo projekcijų dailininkė Vesta Obolevičiūtė ir šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, choreografė Inga Briazkalovaitė.
Muzikinės koncerto programos ašis – populiarios britų dainininkės, aktorės, šokėjos ir dainų kūrėjos Sarah’os Brightman (g. 1960) perdainuotos, perdirbtos kitų žinomų autorių dainos ir klasikinės bei kino muzikos kūrėjų melodijos.
Iki rugpjūčio 11 d. Kaune ir Kauno rajone vyksta 6-asis festivalis „ConTempo“. Šių metų festivalio šūkis „Pasaulio scena – iš arti“.
Festivalio programoje – daugiau nei 45 šokio, cirko bei teatro pasirodymai ir per 30 valandų scenos patirčių. Jos kūrėjai 26 skirtingas vietas – bibliotekas, sporto sales, bažnyčios prieigas, skverus, fabrikus ir parkus – pavertė šokio, teatro bei cirko scenomis.
Festivalio programa čia.
Iki rugpjūčio 31 d. Nidoje, Juodkrantėje ir Pervalkoje vyksta 26-asis pajūrio festivalis „Kuršių nerija“.
Ansamblio „Musica humana“ ir prof. Algirdo Vizgirdos kadaise inicijuotas, dabar prof. Roberto Beinario vadovaujamas Tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis rugpjūčio 10 d. Juodkrantėje pakvies pasiklausyti muzikos iš W. Disney’aus kino studijos filmų „Gražuolė ir pabaisa“, „Undinėlė“, „Aladinas“, „Ledo šalis“, „Princesė ir varlius“, „101 dalmatinas“, „Pokahonta“, „Liūtas karalius“ muzika. Ją atliks ansamblis „Musica humana“ ir solistai Eglė Vakarinaitė (balsas) bei Simas Minkevičius (fortepijonas).
Rugpjūčio 17 d. Juodkrantėje ir 18 d. Nidoje Čiurlionio kvartetas su Dovile Kazonaite (sopranas) ir R. Beinariu (obojus) atliks J. Haydno, W. A. Mozarto, A. Piazzollos, kt. kompozitorių kūrinius.
Festivalio programa čia.
Poilsiaujantiems Neringoje VŽ rekomenduoja užsukti į Juodkrantėje veikiančią Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Pamario galeriją, kur eksponuojamos dvi parodos: Eglės Ridikaitės „Tarp“ ir Kazimieros Zimblytės „Kazės Zimblytės abstrakcijos: tarp nuotaikų ir pasaulio“.
Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatė E. Ridikaitė karo Ukrainoje laikotarpiu sukurtu ir nuolat pildomu darbų ciklu „Tarp“ kalba apie šio įvykio sukeltas emocines, psichologines būsenas, apmąstymus ir asmenines patirtis.
Kazimiera Zimblytė (1933–1999), draugų vadinta Kaze, – iš Ukmergės krašto kilusi menininkė, tapytoja, koliažų, asambliažų, instaliacijų kūrėja, abstrakcionistė, palikusi ryškų įspaudą Lietuvos mene ir liūdną sovietinio laikotarpio nesuprastos kūrėjos mitą. XX a. 7-ąjį dešimtmetį ji išplėtojo vieną radikaliausių abstrakčiosios materialios tapybos krypčių. Tokia drąsa anuomet ją nustūmė į oficialaus meninio gyvenimo užribį.
Menotyrininkė Monika Krikštopaitytė K. Zimblytę yra pavadinusi taip: „Viena iš lietuviško abstrakcionizmo šulų, nuožmi, laisva, geba iš dumblo gelmės išpešti sakralumo.“
Jos kūrinių yra LNDM, MO muziejuje, „Zimmerli Art Museum“ (JAV), privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje.
Galerijos darbo laikas čia, paroda veiks iki rugsėjo 29 d.
Rugpjūčio 11 d. 17 val. Pažaislio muzikos festivalis kviečia į koncertą „Bundančios istorijos paslaptys“ Žemosios Panemunės dvare.
Dalyvauja VDU kamerinis orkestras, solistai Gabrielė Bukinė (sopranas) ir Joris Rubinovas (bosas), koncertą diriguos Vytautas Lukočius.
VDU Kamerinis orkestras, įkurtas 2011 m. Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje, yra vienintelis profesionalus kamerinis orkestras Kaune. Per palyginti trumpą gyvavimo laikotarpį orkestras surengė per 200 koncertų Lietuvoje ir užsienyje, gastroles Kipre, Vokietijoje, JAV, Sakartvele.
Šio koncerto solistai – jaunosios Lietuvos operos žvaigždės G. Bukinė ir J. Rubinovas.
Keliaujantiems po Lietuvą: Stelmužės kaime, garsėjančiame seniausiu Lietuvos ąžuolu, didžiausiu akmeniu ir seniausia medine bažnyčia, instaliuotas skulptoriaus Žilvino Landzbergo darbas „Karūna“.
Prieš beveik dešimtmetį sukurta skulptūra yra tiksli apie 10 kartų išdidintų miške rastų elnio ragų kopija.
VERSLO TRIBŪNA
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
Vos 6 iš 100 Lietuvos įmonių gali pasigirti, kad atitinka aukščiausius patikimumo ir skaidrumo kriterijus. Būtent jos šiemet įtrauktos į „TOP įmonės 2025“ sąrašą – jau devintus metus iš eilės verslo portalo Rekvizitai.lt duomenimis sudaromą prestižinį reitingą.
Kibernetinių grėsmių eroje organizacijoms čia ir dabar būtina nuolatinė stebėsena, greiti sprendimai ir aiškios atsakomybės, todėl modernus saugumo operacijų centras (SOC) tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Ypač, kai dirbtinis intelektas nusikaltėliams dar papildomai suteikia „super galių“. Nors įmonių atstovams ir IT darbuotojams atsakomybė atrodo sunkiai pakeliama, tačiau yra ne vienas būdas, kaip šią naštą palengvinti, tvirtina ESET kibernetinio saugumo ekspertai.
Šiandien Vilniuje vyksta konferencija „Tvarus verslas“. Joje pasidalyti įžvalgomis, praktikomis, sėkmės istorijomis apie daugialypius tvarumo aspektus susitinka verslo, viešojo sektoriaus, asociacijų atstovai, žinomi visuomenininkai, akademikai ir net sveikatos specialistai. Transliaciją galima gyvai stebėti portale vz.lt.
Įspūdingų mastelių kūrinys, įkurdintas šalia tūkstantmečio Stelmužės ąžuolo ir XVI a. Viešpaties Jėzaus kryžiaus bažnyčios, pasak kolekcininko Ramučio Petniūno, kuriam ir kilo idėja pastatyti skulptūrą Stelmužėje, nukelia lankytojo vaizduotę į beveik siurrealius gamtos ir istorijos kampelius, kuriuose ganosi gigantiški elniai ir auga pagonybės laikus menantys ąžuolai.
Skirtingiems pasauliams – praeities ir dabarties, gamtos ir kultūros, sakralumo ir sekuliarumo – priklausantys objektai, atsidūrę vienas kito akivaizdoje, atsiveria naujomis simbolinėmis prasmėmis kurdami šių dienų pasakojimą.
„Karūnos“ įkurdinimas Stelmužėje – ne pirmoji iniciatyva čia eksponuoti šiuolaikinio meno kūrinius: pernai kaime buvo surengta Donato Jankausko-Duonio paroda „Pradžia“.
„Karūną“ Stelmužėje galima apžiūrėti iki spalio 21 d.
Žilvinas Landzbergas (g. 1979) – lietuvių skulptorius, instaliacijų kūrėjas. 2004 m. baigė Vilniaus dailės akademiją, nuo 2012 m. joje dėsto. 2005–2007 m. studijavo nepriklausomame menininkų institute „De Ateliers“ Amsterdame. Nuo 2003 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. 2017 m. atstovavo Lietuvai Venecijos bienalėje.
Maždaug už 15 km nuo Stelmužės esančiuose Zarasuose, Zarasų krašto muziejaus padalinyje Kraštiečių muziejuje (D. Bukonto g. 1) veikiančioje Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerijoje eksponuojami abiejų dailininkų darbai.
Š. Sauka parodoje pristato ir naujausią savo paveikslą „Europos saugumo architektūra“ ir šią temą atliepiančių darbų kolekciją.
Pasak menotyrininkės, parodų kuratorės, dailininkų dukters Monikos Saukaitės, „Saukos paveikslai visada buvo daugiaprasmiai, juose visada greta meno istorijos interpretacijų ir asmeninių prisiminimų, šiurpių vizijų ir anekdotiškų situacijų buvo reakcijų į politinius įvykius, kritikos ar pašaipos tų dienų realijoms.
Šį sykį menininkas kviečia pasitelkti geopolitinę prizmę parodai skaityti arba galbūt atvirkščiai – pasinaudoti paveikslais, galvojant apie sudėtingas istorines situacijas, kuriose esame ir buvome priversti gyventi. Kaip ir tikrovėje, paveiksluose išorinę įtampą gali pertraukti ar sustiprinti gyvenimiški kuriozai, santykiai su artimaisiais, perskaityta knyga ar beprotiškas vakarėlis“.
Galerijos darbo laikas čia.
Keliaujantiems po Lietuvą: Panevėžyje (Respublikos a. 40) atidarytas meno centras „Stasys Museum“, vienas didžiausių ir moderniausių muziejų šalyje – dailininko Stasio Eidrigevičiaus menų centras.
„Stasys Museum“ atidarytas su Stasio Eidrigevičiaus – grafiko, fotografo, instaliacijų, skulptūrų, performansų kūrėjo, scenografo, rašytojo, režisieriaus – darbų paroda „ICON-O-STASYS“, ekspozicija apima daugiau nei 1.000 kv. m. Jos kuratoriai – Lina Albrikienė ir Ignacy Eidrigevičius, S. Eidrigevičiaus sūnaus.
Keliaujantiems po Žemaitiją ar į pajūrį: Plungėje, Mykolo Oginskio dvaro žirgyne, eksponuojamos Plungėje gimusio, pasaulio meno scenoje žinomo menininko Žilvino Kempino instaliacijos „Tūba“ ir „Flux“.
Ž. Kempino instaliacijos, rengiamos kas ketverius metus, Plungės dvare atidarytos IX Pasaulio žemaičių dailės parodos dalis. Dvaro žirgyne instaliuota 30 m ilgio „Tūba“ buvo rodyta Venecijos bienalėje, vėliau Brazilijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, kol tinkama jai parodyti vieta buvo rasta Lietuvoje.
IX Pasaulio žemaičių dailės paroda vyksta istoriniuose kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose, parke, žirgyne, oficinoje, laikrodinėje, joje eksponuojami daugiau nei 80-ies žymiausių iš šio regiono kilusių menininkų – ir Lietuvos dailės klasikų, ir ryškiausių šių dienų menininkų pasaulyje, ir jaunų talentų – darbai.
„Važiuok į Plungę ir nelauk, kad tau žemaičiai savo dailę atvežtų ir ant padėklo prie durų padėtų kur Vilniuje ar Kaune“, – sako vienas jos kuratorių, dailėtyrininkas dr. Viktoras Liutkus. Interviu su Viktoru Liukumi – čia.
