Vilniuje prasideda festivalis „LNOBT Open“

Festivalį pradės „Didonė ir Enėjas“, vienintelė anglų kompozitoriaus Henry’io Purcello sukurta (1689) ir apskritai viena pirmųjų Anglijoje parašytų operų. Jos siužetas pasakoja klasikinę mitologinę legendą apie Didonės – Tyro pabėgėlės, tapusios Kartaginos karaliene, ir Trojos karo didvyrio Enėjo meilę. Kaip tokioms legendoms būdinga, kiekvieno jų likimas nulemtas, o meilė pasmerkta tragiškai baigčiai. Operos pabaigoje skambančią Didonės raudą muzikos kritikai vadina vienu gražiausių baroko muzikos perlų. 

Pasak Doros Bartos (Vengrija), operos režisierės ir choreografės, pagrindinė jos sukurto spektaklio idėja buvo „ieškoti šiuolaikinių prasmių senoje istorijoje. Jų pasirodė lengviausia rasti Didonės paveiksle, kuriame slypi tiek meilė, tiek praradimas. Didonės mintis scenoje padės atskleisti šokėjai, nes šokis turi galią išreikšti tai, ko neįmanoma perteikti operos žodžiais“. 

Pasak Vytauto Lukočiaus, operos muzikos vadovo ir dirigento, „žavu grįžti prie muzikos, kuri nesuteršta plačių, emocingų romantizmo potėpių: XVII–XVIII a. muzikoje viskas dar „plonais teptukais“ juvelyriškai tapoma, orkestre dar nėra galingų varinių pučiamųjų. Ji – santūri, išlaikyta, telpanti ankstyvojo Baroko stiliaus rėmuose, bet šioje muzikoje tebeaidi ir Renesanso muzikos atgarsiai, harmonijos nenusistovėjusios, o polifonizmas dar neįsigalėjęs“. 

Prieš „Didonės ir Enėjo“ spektaklius bus rengiamos 2 val. trukmės ekskursijos po muzikinį Vilnių „Vilnius ir Europa – muzikiniai atradimai“. Abu premjeros vakarus (birželio 26 ir 27 d.) 18.30 val. jos prasidės prie pagrindinio LNOBT įėjimo.

Dvigubas E. Montvido debiutas

Birželio 28 d. skambėsiančiame Jules‘io Massenet operos „Teresė“ koncertiniame atlikime vieną iš pagrindinių partijų atliksiantis tenoras Edgaras Montvidas yra ir Pažaislio muzikos festivalio meno vadovas. Abu festivaliai bendradarbiauja pristatydami publikai rečiau atliekamas operas.

„Viena tokių yra ir „Teresė“, kuri pastaraisiais metais, kiek man žinoma, buvo atlikta tik Monpeljė festivalyje Prancūzijoje ir Škotijos nacionalinėje operoje Glazge. Šiame mieste pagrindinę Teresės partiją dainavo lietuvių mecosopranas Justina Gringytė. Tai jos idėja buvo pristatyti „Teresę“ Lietuvos publikai. Kompozitorių J. Massenet aš pavadinčiau prancūziškuoju Puccini. Anksčiau teko dainuoti jo operose „Verteris“ ir „Manon“, o Armandą „Teresėje“ dainuosiu pirmą kartą, tai bus ir mano debiutas „LNOBT Open“ festivalyje“, – pranešime cituojamas E. Montvidas. 

Operą diriguos Ričardas Šumila, LNOBT vyriausiasis dirigentas. 

Laužys stereotipus 

R. Šumila LNOBT simfoniniam orkestrui vadovaus ir birželio 29 d. vyksiančiame populiarios dainininkės Monikos Liu koncerte. 

„Norėjosi festivalyje „LNOBT Open“ turėti renginį, kuris žengtų už įprastų jo rėmų ir laužytų stereotipus. Prisiminkime, kad mūsų operos legendos Virgilijus Noreika ar Eduardas Kaniava nebijodavo eksperimentų: jie dainuodavo ir operos teatre, ir estradoje. O Monika visada mane žavėjo kaip artistė, ne prasčiau už operos solistus valdanti savo balsą“, – sako dirigentas.

„Slapta svajojau studijuoti operinį dainavimą, o šioje programoje turiu progą „pažaisti“ tokio stiliaus dainininkę, nes koncerto programa labai įvairi, joje galiu išbandyti skirtingus charakterius“, – cituojama Monika Liu.

Legendinis „Bejart Ballet Lausanne“

Liepos 1 ir 2 d. Valdovų rūmų didžiajame kieme pasirodys garsioji šveicarų trupė „Bejart Ballet Lausanne“, įkurta prancūzų choreografo Maurice'o Bejart'o (1927–2007), vadinamo XX a. choreografijos genijumi. 

Trupė sušoks du paties M. Bejart‘o sukurtus spektaklius – vizitine kortele tapusį „Bolero“ ir neseniai atkurtus „7 graikų šokius“, bei ilgamečio trupės solisto ir jos meno vadovo Gilio Romano baletą „Tebūnie šokis!..“. 

Nuolatinis festivalio „LNOBT Open“ partneris – Valdovų rūmų muziejus. Pasak Vydo Dolinsko, Valdovų rūmų muziejaus generalinio direktoriaus, „LNOBT Open“ yra tarsi dviejų institucijų „bendradarbiavimo karūna“. 

„Valdovų rūmai – geriausia vieta tokiam festivaliui, nes baleto ir operos žanrai Lietuvoje užgimė būtent čia: baleto ištakos mena XVI a., operos – XVII a. pradžią“, – sako V. Dolinskas.