Prasideda Kanų kino festivalis – su ryškiais dramos elementais
Neramią atmosferą kuria Izraelio ir islamistų judėjimo „Hamas“ karas, itin juntamas Prancūzijoje, kur gyvena didžiausios Europoje žydų ir arabų bendruomenės. Dėl jo neišvengiamai turėtų kilti protestų. Renginį temdys daugiau nei dvejus metus vykstantis Rusijos karas Ukrainoje, nerimą kurstys neaiški kino ateitis ir dirbtinio intelekto (DI) augimas.
Būti pasiruošus viskam jau seniai tapo naudinga viešnagės Kanuose nuostata. Kaip ir dera tokiais neramiais laikais, filmų programoje gausu intrigos, smalsumo ir klausimų.
Iraniečių režisierių Mohammadą Rasoulofą, likus kelioms dienoms iki jo naujausio filmo „The Seed of the Sacred Fig“ debiuto Kanų konkursinėje programoje, Islamo revoliucijos teismas nuteisė aštuonerius metus kalėti. Filmas tebėra įtrauktas į festivalio repertuarą.
Bene labiausiai laukiamas šių metų filmas yra Francis Fordo Coppolos epas „Megalopolis“. Šis legendinis režisierius jau yra pasižymėjęs Kanų kino festivalyje – nebaigta jo juostos „Šių dienų Apokalipsė“ (Apocalypse Now) versija daugiau nei prieš keturis dešimtmečius pelnė jam antrąją „Auksinę palmės šakelę“ (Palme d‘Or).
Bus paliesta ir artėjančių JAV prezidento rinkimų tema – į programą įtrauktas Ali Abbasi biografinis filmas „The Apprentice“ pasakoja apie amerikiečių verslo magnato Donaldo Trumpo karjeros pradžią.
Bus parodyti nauji Kevino Costnerio, Paolo Sorrentino, Seano Bakerio, Yorgos Lanthimos, Andreos Arnold filmai. Laukia ir naujausios postapokaliptinės franšizės dalies „Furioza: Pašėlusio Makso saga“ (Furiosa: A Mad Max Saga) premjera, grąžinanti režisierių George'ą Millerį į festivalį, kuriame jis pirmą kartą dalyvavo kaip žiuri narys.
„#MeToo“ judėjimo akcentas
Festivalį antradienį atidarys prancūzų režisieriaus Quentino Dupieux komedija „The Second Act“. Per atidarymo ceremoniją garbės „Auksinė palmės šakelė“ bus įteikta aktorei Meryl Streep. Uždarymo ceremonijos metu ją gaus „Žvaigždžių karų“ (Star Wars) ir „Indianos Džounso“ (Indiana Jones) kūrėjas George'as Lucasas.
Daug dėmesio greičiausiai teks prancūzų režisierei ir aktorei Judith Godreche, anksčiau šiais metais pareiškusiai, kad paauglystėje prie jos seksualiai priekabiavo filmų kūrėjai Benoit Jacquot ir Jacques'as Doillon'as. Kaltinimai, kuriuos B. Jacquot ir J. Doillon'as paneigė, supurtė Prancūzijos kino pasaulį.
Nors didžioji prancūzų kino industrijos dalis anksčiau nenoriai pritarė judėjimui „#MeToo“, J. Godreche išpažintis sukėlė platesnę reakciją. Ji aistringai kalbėjo apie pokyčių būtinybę ir „Cezario“ apdovanojimuose, Prancūzijos „Oskarų“ atitikmenyje, ir šalies parlamento komisijai, sukurtai tirti seksualinį smurtą kino industrijoje bei kituose kultūros sektoriuose.
J. Godreche šia tema sukurtas trumpametražis filmas „Moi Aussi“ trečiadienį atidarys Kanų „Ypatingo žvilgsnio“ (Un Certain Regard) programą.
„Tikiuosi, kad būsiu išgirsta ta prasme, kad nenoriu tiesiog persekioti visų šios industrijos atstovų, – prieš festivalį sakė ji. – Aš tiesiog kovoju už tam tikrus pokyčius. Tai vadinama revoliucija.“
Tai – naujausias „#MeToo“ atgarsio Kanuose etapas po to, kai 2018 m. ant Festivalių rūmų (Palais des Festivals) laiptų 82 moterys surengė protestą, o 2019-aisiais buvo įsipareigota siekti lyčių lygybės.
Festivalis dažnai sulaukdavo kritikos, kad nekviečia daugiau moterų režisierių į konkursines programas, tačiau šiemet organizatoriai palaiko J. Godreche ir kartu rengiasi galimybei, kad renginio metu bus daugiau seksualinio smurto aukų išsipasakojimų.
Kylantys kūrėjai
Dalis šiemet į festivalį atvykstančių režisierių jau yra palikę tvirtą įspaudą jo metraščiuose. Paulas Schraderis savo pavardę Kanų archyve įsirašė beveik prieš 50 metų, kai Martino Scorsese filmas „Taksi vairuotojas“ (Taxi Driver), kuriam jis parašė scenarijų, 1976-aisiais pelnė „Auksinę palmės šakelę“.
„Tai buvo kitokia vieta. Čia buvo daug daugiau kolegialumo ir mažiau ažiotažo, – sakė P. Schraderis. – Gerai prisimenu, kaip sėdėjome „Carlton“ terasoje su Marčiu (M. Scorsese) ir Sergio Leone, o Fassbinderis (Rainer Werner Fassbinder) atėjo su savo vaikinu ir prisijungė prie mūsų. Visi kalbėjomės, leidosi saulė. Galvojau: „Tai nuostabiausias dalykas pasaulyje.“
Po ilgos pertraukos su filmu „Oh, Canada“ jis sugrįžta į, kaip pats sako, „pagrindinį šou“ varžybose dėl „Auksinės palmės šakelės“. Šioje Russello Bankso romano ekranizacijoje Richardas Gere'as vaidina mirštantį režisierių, dokumentinio filmo kūrėjams pasakojantį savo gyvenimo istoriją.
Paskelbus Kanų kino festivalio programą, P. Schraderis socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo sena savo, F. F. Coppolos ir G. Lucaso – pagrindinių tuometinio vadinamojo Naujojo Holivudo veikėjų – nuotrauka ir užrašu „Vėl kartu“.
„Būsiu ten tuo pačiu metu kaip ir Francis. Kyla klausimas, ar kuris nors iš mūsų bus pakviestas į uždarymą. Tikiuosi, kad Francis arba aš galėsime grįžti uždarymo vakarui dėl George'o reikalo“, – sakė P. Schraderis, turėdamas omenyje, kad apdovanojimų laureatai bus kviečiami sudalyvauti uždarymo ceremonijoje, kurioje bus pagerbtas G. Lucasas.
Kas galiausiai grįš namo su „Auksine palmės šakele“, spręs žiuri, kuriai vadovaus Greta Gerwig, režisavusi didelės sėkmės sukaukusią „Barbę“ (Barbie).
Vis dėlto Kanų kino festivalį iš tikrųjų formuoja nauji kino kūrėjai. Tarp tų, kurie šiemet gali nustebinti, vardijami filmo „The Kingdom“ režisierius ir scenarijaus bendraautoris Julienas Colonna, Paryžiuje gyvenantis korsikietis. Debiutinis pilnametražis jo filmas pasakoja apie paauglės, besislapstančios su tėvu, korsikiečių mafijos bosu, brendimą. Didžiąją „The Kingdom“ dalį režisierius nufilmavo Korsikoje, per kelis kilometrus nuo savo gimtojo miesto.
„Norėjome sukurti savotišką antigangsterių filmą, – sakė J. Colonna, turėdamas omenyje „Krikštatėvio“ (The Godfather) įkvėptų dramų apie mafiją paplitimą. – Man, kaip žiūrovui, tai gana pabodę. Manau, kad reikia pereiti prie kažko kito ir pasiūlyti kitokią prizmę.“
