VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Gegužės 10, 11 d. Vilniuje, „Litexpo“ parodų ir konferencijų centre, vyksta tarptautinė paroda „Vyno dienos“. 

Bendroje parodos erdvėje gėrimus pristatys gamintojai ir platintojai, edukacinėje dalyje numatyta per 30 degustacijų, pristatymų, apdovanojimų. 

Šiemet parodoje dalyvauja Lietuvos vyno platintojai „Bottlery“, „Vynoteka“, „Vyno klubas“, „Prike“, IKI, „Tridens“, „Aibė“. Taip pat specializuoti vietiniai nacionalinio vyno pardavėjai: Armėnijos vyną į Lietuvą vežanti „Gadara“, Sakartvelo – „Qvevri Wine“, Moldovos – „Wine and Wood“. 

Tradiciškai, platintojų stenduose dirbs vyninių bei kitų gėrimų gamintojų atstovai. Anot rengėjų, į parodą atvyksta būrys dalyvių iš svarbiausių vyną gaminančių šalių, tad verta aplankyti nacionalinius stendus „Winetrade Austria“, Bulgarijos vyno eksporto asociacijos ir kt. Lietuviškų gėrimų gamintojai prisistatys Nacionaliniame stende. 

Gėrimai bus degustuojami ne vien bendroje erdvėje, bet ir 4-ose atskirose salėse, kur teminius seminarus ir degustacijas ves ekspertai. Tarp numatytų paskaitų – „Natūralūs vynai: klasika ar pankrokas?“, „Senieji ir naujieji alaus stiliai“, „1855 Bordo Grands Cru Classés“, „Degustacija su geriausiu Sakartvelo someljė“, „Šampano iš Grand Cru ir Premier Cru kaimelių degustacija“ ir kt.  

Parodos programa skelbiama čia. 

Iki gegužės 11 d. pavakarės Kaune vyksta festivalis Japonijos dienos Kaune. 

Jo programoje – paskaitos ir pokalbiai apie japonų gyvenimo būdą, madą, kaligrafijos dirbtuvės, arbatos gėrimo ceremonijos edukacijos, koncertai, spektakliai ir t. t. 

Festivalio programa čia. 

Gegužės 11 d. Vilniuje veikiantis „Automuziejus“ pradeda švęsti vienų metų sukaktį. 

Povilas Eitutis, „Automuziejaus“ vadovas, sako, kad tokio muziejaus idėją gvildeno 7-erius metus – norėjosi išnaudoti ypatingo industrinio paveldo objekto, buvusio Taksi parko, ypatybes ir parengti ekspoziciją, kuri nustebintų visko mačiusius technikos, istorijos ir dizaino gerbėjus iš viso pasaulio. 

Šiuo metu „Automuziejus“ yra didžiausias privatus istorinės transporto technikos muziejus Lietuvoje. Jo ekspozicija, kurią sudaro per 100 nuolatinių eksponatų, užima du pastato aukštus ir didesnį nei 4500 kv. m plotą. Eksponatai surinkti iš 10-ies svarbiausių pasaulio automobilių pramonei šalių.

Remdamiesi lankytojų atsiliepimais, paliktais „Google Review“ platformoje, mažmeninės prekybos automobiliais svetainės „Auto Trader“ įkūrėjai sostinės „Automuziejų“ pripažino vienu iš 10-ies geriausių pasaulyje automobilių muziejų.

Iki gegužės 19 d., visomis muziejaus gimtadienio savaitės dienomis, bilietams taikoma 50% nuolaida bilietams: suaugusiems bilietas į muziejų kainuos 10, vaikams – 5 Eur. Vyšnia ant gimtadienio torto taps gegužės 18–19 d. rengiamos nemokamos ekskursijos. 

Gegužės 11, 12 d. Druskininkuose vyks didžiausias Baltijos šalyse stalo žaidimų kultūrai skirtas renginys „PineCon 2024“.

„PineCon“ daugiausiai dėmesio skiria lietuviškiems stalo žaidimams ir jų kūrėjams, taigi jame bus išrinkti 2023 m. geriausi įvairių kategorijų lietuviški stalo žaidimai, vyks stalo žaidimų turnyrai ir Lietuvos čempionatai, kūrybinės dirbtuvės ir t. t. 

„Šio renginio tikslas būti draugiška erdve ir suvienyti visus pakylėtus žaismo stalo žaidimų kūrėjus, leidėjus ir žaidėjus“, – sako Juozas Kazlauskas, festivalį rengiančio Druskininkų stalo žaidimų klubo prezidentas. Pasak jo, „Lietuvoje aktyviai veikia stalo žaidimų kūrėjų bendruomenė, skleidžianti ir populiarinanti jų kultūrą“. 

Informacija ir festivalio programa čia. 

Gegužės 12 d. 18 val. Vilniuje, Rotušės aikštėje, – koncertas „Laisvė išsaugotai pilietybei“, skirtas padėkoti piliečiams, dalyvavusiems referendume dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo. 

Trijų valandų trukmės koncerte dalyvaus „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, „Žalvarinis“, „TAS“, „Nouvelle“, „Liedogs“, dainininkė Plie, Aurelijus Sirgedas iš grupės „Siela“, NO DJs (Viktoras Diawara), kiti atlikėjai.

Koncertą rengia iniciatyvos „4 milijonų Lietuva“ sumanytojai. 

Algirdas Kaušpėdas, „4 milijonų Lietuvos“ iniciatyvą palaikančios grupės „Antis” lyderis, irgi pasisako už tai, jog gimusiems Lietuvoje, bet priėmusiems kitos šalies pilietybę, ji neturėtų būti naikinama: 

„Vien tokiu būdu galime laimėti per milijoną lietuvių, kurie išvažiavo iš Lietuvos įvairiais laikotarpiais. Lietuviai, kurie gyvena užsienyje, neturėtų jausti dilemos: arba Lietuvos pilietybė, arba kitos šalies. Aš ką tik buvau Airijoje, kur gyvena apie 60.000 lietuvių – tai visas Alytaus miestas ir, deja, daug žmonių Airijoje Lietuvos pilietybę jau yra praradę“.

Gegužės 12 d. Kaune, Istorinės LR Prezidentūros sodelyje, atidaroma fotografijų paroda „Prezidentas Antanas Smetona: tarp autoriteto ir autoritaro“. Paroda skirta A. Smetonos 150-ies metų sukakčiai paminėti.

Nauja archyvinių fotografijų paroda atskleidžia A. Smetonos asmens ir politiko virsmą: kaip demokratiškų pažiūrų lietuvių tautinių draugijų narys ir Lietuvos Tarybos pirmininkas, nuolat siekęs vienybės ir kompromiso skelbiant Lietuvos nepriklausomybę 1918 m. vasario 16-osios nutarimu, vėliau, po 1926 m. karinio perversmo grįžęs į prezidento postą, virto Tautos vadu tituluojamu autoritaru. 

Paroda atskleidžia ir beveik 15 m. trukusį šalies valdymą, ir paties prezidento A. Smetonos asmenybės transformaciją. 

Gegužės 12 d. 12, 13.30 ir 15 val. rengiama ekskursija po parodą su jos kuratore dr. Ingrida Jakubavičiene.

Paroda veiks iki spalio 31 d.  

Iki gegužės 12 d. pavakarės vyksta tarptautinė Kauno literatūros savaitė, pristatanti įdomiausius lietuvių ir užsienio rašytojus. 

Mums svarbu, kad festivalyje būtų skiriamas dėmesys kauniečių ir iš Kauno kilusių autorių kūrybai, o ypač – jauniesiems Kauno literatams. Mes manome, kad Kauno literatūros savaitė turi reprezentuoti  literatūros žanrų įvairovę ir atliepti skaitytojų pomėgius, išlaikydama estetinę kokybę. Mūsų prioritetai – apgalvota programa, lėti ir atidūs skaitymai, nuoširdūs susitikimai, kuriuose visada atsiras vietos autorių ir publikos dialogui, sako jos rengėjai. 

Programa skelbiama čia. 

Vilniuje, Signatarų namuose, atidaryta Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) paroda „Lozoraičių Lietuva: kai asmeniška tampa politiška“. 

2024-ieji yra paskelbti diplomatų Lozoraičių metais. LNM, prisidėdamas prie šios ypatingos šeimos istorijos įprasminimo, kviečia į istoriją pažvelgti ne tik per politikos ir diplomatijos plotmę, bet ir pamatyti daugiabriaunį šių žmonių gyvenimą. 

Parodą apie tris Lozoraičių šeimos kartas kūrė tarptautinė komanda, konsultavo artimieji, savo gyvais atsiminimais dokumentiniame filme pasidalijo asmeniškai juos pažinojusieji.

Paroda prakalbina unikalų Lozoraičių šeimos paveldą ir pasakoja apie tris šeimos kartas, kurios aktyviai dalyvavo kuriant modernią Lietuvos valstybę – susigrąžinant ir įtvirtinant jos laisvę. XX a. pradžioje ir pabaigoje Lozoraičiai du kartus padėjo atkurti Lietuvos valstybingumą. 

Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaryta kelionėms pritaikyta MO didžioji paroda „Vilniaus pokeris“. Parodą lydės edukaciniai užsiėmimai mokiniams ir kitiems. Parodą papildo vietinis akcentas – MO kolekcijos menininko Vytauto Viržbicko darbas. 

„Vilnius yra visur. Kiekviename tikrame mieste gali aptikti Vilniaus namus, gatves, žmones“, – romane „Vilniaus pokeris“ rašė R. Gavelis. 

MO muziejaus paroda, kaip ir pats romanas, nėra pasakojimas vien apie Vilnių: savo miestą ir jo transformacijas permąstyti gali bet kurio pasaulio kampelio gyventojas. Dėl jo universalumo tarp vertų aplankyti parodų 2023-iaisiais „Vilniaus pokerį“ įtraukė tokie tarptautiniai žiniasklaidos milžinai, kaip „Forbes“, „Le Monde“ ir „Artnet“. 

Paroda Panevėžio miesto dailės galerijoje veiks iki birželio 16 dienos.

Keliaujantiems po Čekiją: jeigu maršrutas vestų pro Liberecą, miestą Čekijos šiaurėje prie Neisės upės, netoli sienos su Lenkija ir Vokietija, kodėl gi neužsukus į galerijoje „Lazne“ atidarytą lietuvių menininkų darbų parodą „Tapatybė. Bėgant nuo postsovietizmo“ (Identity. Escaping the Post-Soviet). 

Parodoje pristatoma dešimt lietuvių menininkų: Žygimantas Augustinas, Algimantas Kensminas, Tauras Kensminas, Denisas Kolomyckis, Žydrūnas Mirinavičius, Rūta Putramentaitė, Eglė Ridikaitė, Indrė Rybakovaitė, Ieva Skauronė ir Andrej Vasilenko. 

Anot parodos kuratorės Agnės Mackevičiūtės, XX a. pabaigos Vidurio ir Rytų Europos socialinė, ekonominė ir kultūrinė transformacija skatino vietines meno bendruomenes iš naujo tyrinėti savo istorines šaknis, reflektuoti istorinę atmintį ir iš dalies naujai ieškoti savo tapatybės. Išsilaisvinusios iš sovietinės okupacijos šalys įsitvirtino kaip neatsiejamos Europos ir transatlantinės bendruomenės dalys, tačiau nepaisant to, jos vis dar dažnai permąsto savo kultūrinį identitetą, klausdamos, kuri kultūros dalis yra jų pačių, o kurią primetė okupantai“. 

Paroda veiks iki liepos 28 d., ji skirta Lietuvos ir Čekijos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui.

Beje, Liberece veikia seniausias Čekijoje zoologijos sodas, įkurtas 1919 m., ypatingas jo pasididžiavimas – turimi nykstantys baltieji tigrai. O 1895 m. įkurtas botanikos sodas po rekonstrukcijos yra moderniausias Bohemijoje.