Po Lietuvą – švyturių takais
2024-ieji Neringoje ir Klaipėdoje paskelbti Švyturių metais. Kelionė „Švyturių takais“ kviečia aplankyti keturiose Lietuvos pajūrio savivaldybėse – Klaipėdos, Neringos, Palangos ir Šilutės – esančius švyturius ir sužinoti šių ypatingų statinių istorijas. Aplankiusieji visus septynis pajūrio švyturius, dalyvaus žaidime ir galės laimėti įvairių prizų, įsteigtų Klaipėdos regiono turizmo informacijos centro bei turizmo verslų.
Pasak Angelinos Ivanovos, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorės pavaduotojos, dalyvaujantieji žaidime prie kiekvieno švyturio turėtų spustelti asmenukę su švyturiu, parodyti ją žaidimo organizatorių ar partnerių būstinėje ir specialiame maršruto leidinyje gauti antspaudą. Surinkusieji visus septynis ir pateikę žaidimo lapelį vienam iš organizatorių ar partnerių dalyvaus traukiant burtus.
Tarp vardijamų prizų – viešnagė apartamentuose „Nidos namai“, savaitgalis „Pajūrio kempinge“ Giruliuose, pasiplaukiojimas moderniu laivu „Eduka“ maršrutu Uostadvaris–Ventė ir kt.
Keliauti „Švyturių takais“ ir rinkti aplankytų švytyrių antspaudus galima visą vasarą iki rugsėjo 30 d. Maršruto-žaidimo taisyklės ir organizatorių bei partnerių būstinės skelbiamos interneto svetainėje.
Kelias „Švyturių takais“ veda į šiuos švyturius:

Nidos švyturys
Urbo kalnas, Nida, Neringa
Nidos švyturio pirmtakas pradėtas statyti XIX a. antroje pusėje. Ikonišku Nidos simboliu tapęs 27 m aukščio raudonų plytų šešiakampės formos bokštas kilo kartu apželdinant 51,4 m aukščio Urbo kalną. Senajame Nidos švyturyje buvo įtaisytas Frenelio optinės sistemos šviesos aparatas, kurio degikliui naudota mineralinė alyva.
Dabartinis Nidos švyturys pastatytas 1953 m. Jo aukštis siekia 29,3 m. Švyturys siunčia baltos šviesos signalus, kurie matomi jūroje už 41 km (22 jūrmylių). Iš jo apžvalgos aikštelės matyti Baltijos jūra, pušynų ir Kuršių marių panorama.
.jpg)
Pervalkos švyturys
Žirgų ragas, Pervalka, Neringa
Į šiaurę nuo Nidos, Kuršių mariose ties Pervalka, stūkso 1900 m. pradėjęs veikti seniausias nerijos švyturys. Tai vienintelis visoje nerijoje mariose, ant dirbtinės salos įrengtas tokios paskirties objektas.
14 m aukščio bokštas veikia automatiškai – siunčia už 13 km matomus baltus signalus. XX a. pradžioje švyturio šviesą skleidė žibalinė lempa, jos žibalo atsargas kasdien papildydavo vidaus vandenų priežiūros laivas. Šiuo metu švyturyje įtaisyta plūduro lempa su fotoelementu.
Švyturys pasiekiamas tik laivu ir matomas nuo Kuršių nerijos kranto.
.jpg)
Juodkrantės švyturys
Juodkrantės sengirė, Juodkrantė, Neringa
Ant 53 m Raganos kalno, iškilusio šalia Juodkrantės, paslaptingiausias Lietuvos švyturys buvo pastatytas 1953 m. Miškuose stūksantis metalinis bokštas pastebimas iš jūros (iki jos – 900 m) ir nuo šalia esančių kalvų. 19,7 m aukščio Juodkrantės švyturys vis dar atlieka navigacinio įrenginio funkciją. Jo pagrindas yra ažūrinio metalo, o viršutinė dalis apkalta medžiu. Juodkrantės laivų šauklio šviečiamasis įrenginys siunčia baltos spalvos signalus (tris sekundes dega, penkias – ne), matomus 18-os jūrmylių (apie 33 km) atstumu.

VERSLO TRIBŪNA
Klaipėdos švyturys
Burių g. 9, Klaipėda
Klaipėdos švyturys stovi Melnragėje, 500 m nuo Baltijos jūros kranto, 44 m virš jūros lygio, jo signalas matomas už 33 km.
Vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje Klaipėdos švyturys buvo įžiebtas 1796 m. Senesni buvo tik Dancigo ir Travemiundės švyturiai. Šio per 200 metų senumo švyturio autentiška išliko tik 4 m cokolinė dalis – švyturys per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, 1945 m. atstatytas, o 1953 m. vėl perstatytas ir patobulintas.
Klaipėdos švyturių istorija išties turtinga. Tvarkant uostą 1884 m. buvo baigtas 2150 m ilgio šiaurinis molas, jo gale atidarytas švyturys, skleidęs raudoną šviesą ir pavadintas Baltuoju, apie kurį iki šiol pasakojamos legendos. Pietinio molo gale kurį laiką irgi buvo šviesos signalo įrenginys. 1927 m. jo vietoje pastatytas 7,35 m aukščio švyturys, švietęs žalia šviesa.
.jpg)
Šventosios švyturys
Šventosios g., Palanga
Šiauriausias Lietuvos švyturys Šventojoje pastatytas 1957 metais. Raudonas keturbriaunis metalinis švyturys stovi 780 m nuo jūros. Jo aukštis – 39 m, baltos šviesos blyksniai sklinda į jūrą 17 jūrmylių (31,48 km). Lempos įrenginys pagamintas Kronštato jūrinėje gamykloje.
2000 m. atliktas kapitalinis bokšto remontas , 2016 m. sumontuoti nauji, modernūs, energiją tausojantys LED žibintai. 2015 m. farologo Aido Jurkšto iniciatyva Šventosios švyturys buvo atidarytas visiems. Nors į švyturį įlipti buvo sudėtinga dėl stačių, atvirų laiptų (atvira konstrukcija kėlė baimę lipant aukštyn), renginys pritraukė begalę miestelio gyventojų bei svečių: per Pasaulinę švyturių dieną švyturyje apsilankė apie 1.000 žmonių.
.jpg)
Uostadvario švyturys
Uostadvario g. 47, Uostadvaris, Šilutės rajonas
1873–1876 m. svarbiame laivybai punkte priešais Minijos žiotis, ant Atmatos upės kranto, buvo pastatytas švyturys – 18 m aukščio, taisyklingo aštuonkampio formos, raudonų plytų sienomis ir žalios spalvos glazūra puoštomis briaunomis. Viduje įvijiniai betoniniai laiptai veda į žibinto patalpą, iš jos patenkama į apžvalgos aikštelę. Švyturys sujungtas su švyturio sargo gyvenamuoju namu.
Uostadvario švyturys – technikos istorijos paminklas, navigacijai nebenaudojamas, bet yra puikus vaizdingųjų Rusnės ir Minijos apylinkių apžvalgos bokštas. Giedrą dieną nuo apžvalgos aikštelės į visas puses atsiveria nepakartojami gamtovaizdžiai: Krokų lankos ežeras, Minijos upė, Ventės rago iškyšulys, Neringos kopos.
1996 m. Uostadvario švyturys buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos kultūros paveldo paminklu.
Ventės rago švyturys
Marių g. 24A, Ventė, Šilutės rajonas
Unikalioje vietoje, iš trijų pusių supamas Kuršių marių, pirmasis švyturys Ventės rage buvo pastatytas 1837 m., tuomet jis buvo apšviečiamas alyva kūrenama lempa. Siekiant apsaugoti tuometinį švyturį nuo gamtos stichijų, Ventės rago smaigalys buvo išgrįstas akmenimis.
Dabartinis raudonų plytų mūrinis švyturys pastatytas 1852 m, jo aukštis – 11 m. Į švyturio apžvalgos aikštelę veda seni geležiniai, išdabinti šlyžiniais ornamentais laiptai. Signalinė lempa vakare automatiškai užsidega, ryte prašvitus užgęsta. Tam naudojami šarminiai akumuliatoriai su pastoviu įkrovikliu. Švyturys tarnauja ir kaip regykla, nuo kurios atsiveria Kuršių marių platybės, Kuršių nerijos horizontai bei Rusnės sala.