MO muziejuje – nauja mažoji paroda „Žemyn triušio urvu“
Baltijos šalių kuratorių kolektyvo „Roots to Routes“ (Justė Kostikovaitė, Maija Rudovska ir Merilin Talumaa) kuruojama paroda interpretuoja meno kūrinius per vadinamojo konspiritualumo (angl. conspirituality), arba konspiracinio dvasingumo, prizmę.
Ši sociologų įvesta sąvoka nurodo į pastaraisiais metais sparčiai plintantį, daugiausiai internetinį judėjimą, kurį kursto nusivylimas politinėmis sistemomis ir augantis susidomėjimas alternatyviu gyvenimo būdu. Jo reikšmė itin sustiprėjo po COVID-19 pandemijos, rašoma MO pranešime.
Parodos kuratoriai atkreipia dėmesį, jog esama nemažai pavyzdžių, kai žmonės, patraukti sveikatingumo praktikų, tokių kaip joga, meditacija ar kiti savipagalbos metodai, galiausiai pasineria į sąmokslo teorijų naratyvus. Ši tendencija atspindi platesnius kultūrinius pokyčius, kuriuose sutinkamas skeptiškas požiūris į valdžią ir mokslą, alternatyvaus mąstymo paieškos.
Mildos Ivanauskienės, MO vadovės, žodžiais, mažoji paroda tyrinėja, kaip šie visuomenės procesai atsispindi Baltijos šalių mene:
„Šia tema neprisiimame vienareikšmiškos pozicijos, nesiekiame kritikuoti ar palankiai vertinti parodoje nagrinėjamų reiškinių. Priešingai, paroda veikia kaip erdvė apmąstymams ir dialogui, kurioje pristatomi skirtingų kartų menininkų požiūriai“.
Anot parodos kuratorių, „sveikatingumo kultūros ir sąmokslo teorijų, skleidžiamų kraštutinės politinės dešinės, susiliejimas išryškina sudėtingą šiuolaikinių įsitikinimų ir net tikėjimo prigimtį. Daliai visuomenės gali atrodyti, kad už kiekvienos nepažįstamos tvarkos ar reiškinio visuomet slypi blogis – nesvarbu, ar kalbama apie mokslą, politiką, ar technologijas“.
Parodoje pristatomi menininkių Ligos Spundės, Anastasios Sosunovos, Viktorijos Daniliauskaitės, Darjos Popolitovos, Aistės Ramūnaitės, Vitos Zaman, Katrinos Neiburgos, Lauros Pold, Nijolės Valadkevičiūtės ir Gertrūdos Gilytės darbai.
