VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Sausio 5 d. 18 val. Kaune, galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės 27), – Rimvido Jankausko-Kampo (1957–1993) knygos pristatymas. Tuo pačiu galima apžiūrėti jo parodą „Tapytojas esu, ir viskas“. 

Pristatyme dalyvaus knygos sudarytojai dr. Rasa Žukienė, Genovaitė Bartulienė, dr. Kristina Budrytė-Genevičė ir Arvydas Žalpys, Rimvido Jankausko-Kampo amžininkai, bičiuliai, bendramoksliai.

„Tapytojas esu, ir viskas. Daugiau nieko nemoku. Oficialaus darbo nedirbu jokio. Nepopuliaru. Tapyba dabar bepročių užsiėmimas. Bet man tai – vienintelis būdas išbūti“, – 1993-aisiais, prieš mirtį rašė R. Jankauskas-Kampas.

„Tikrasis Kauno bohemos atstovas, kurio gyvenimo būdas atrodė ne visai priimtinas ne tik Laisvės alėjos policininkams, bet ir kolegoms dailininkams. Žmogus, gyvenęs ir kūręs apleistoje ir šaltoje Kauno sinagogoje, kur iš savo paveikslų buvo susirentęs pašiūrę. Menininkas, kuris mirė vos pasiekęs brandos amžių, nes visas jo jėgas išsunkė tapyba ir alkoholis. Tapytojas, kurio paveikslų beveik neįmanoma nusipirkti, nes jie šiandien vertinami ne tik menotyrininkų, bet ir kolekcininkų“, apie R. Jankauską „bernardinai.lt“ rašė Rūta Marcinkevičiūtė.

Pasak parodos kuratorės dr. R. Žukienės, prieš keletą metų galerijoje „Meno parkas“ diskutuodami „apie kertinius Lietuvos meno istorijos taškus, įžvelgėme spragą – pastebėjome, kad prisiminimai ir žinios apie Rimvidą Jankauską-Kampą keliaudami iš lūpų į lūpas po truputį virsta legendomis, o jo kūrinių likimas ne visada žinomas. Taip gimė mintis grįžti prie šio autoriaus kūrybos apžvalgos“.

Taip radosi knyga ir ją lydinti paroda, ji veiks iki sausio 21 dienos.

Sausio 6 d. 13 val. Vilniaus „Automuziejuje“ (Dariaus ir Girėno g. 2) verslininkas ir ilgametis Dakaro ralio šturmanas Saulius Jurgelėnas papasakos apie 2024-ųjų Dakaro ralio iššūkius ir savo asmenines patirtis šturmanaujant ne vienose lenktynėse.

Susitikimas su S. Jurgelėnu įvyks ką tik prasidėjus šių metų Dakaro raliui, tad renginyje bus galima įvertinti, kas išryškėjo nusėdus pirmųjų greičio ruožų dulkėms. 

S. Jurgelėnas, kurio karjeroje yra ne vienas įveiktas Dakaras su Benediktu Vanagu ar Vaidotu Žala, neslepia, kad 2023-ųjų varžybose organizatorių pusėn skriejo prakeiksmai iš greičio ruožų ir gali būti, jog ir šiemet šito varžybų „elemento“ netrūks.

„Klaidos akmenynuose – ne tik prakirsti ratai ar sugadinta technika, tai ir prarastas laikas atkasinėjant automobilį ar nesėkmingas šuolis per kopą. Organizatorius keikė tie, kurie prisitaikyti nesugebėjo. Ir šių metų Dakaras nebus labai kitoks“, – sako S. Jurgelėnas. Anot jo, „visgi yra paruošta keletas siurprizų ir staigmenų.“

„Dakare visada galima tikėtis geriausio, bet dažniau nutinka blogesni dalykai“, – sako S. Jurgelėnas.

Anot jo, šiemet stebėti Dakaro ralį bus įdomu ir dėl didelio naujokų iš Lietuvos desanto. Jiems, sako Dakaro šturmanas, reikia linkėti sėkmės ir išminties, o Dakaro senbuviai neabejotinai jaus vidinį spaudimą pagerinti savo ankstesnius laimėjimus.

Vilniaus „Automuziejuje“ veikia ir paroda „Dakaro istorijos“, bilietus į ją įsigijusiems muziejaus lankytojams renginys nemokamas.

Sausio 6 d. 15 val. Kaune, Studentų skvere, elektronikos, filmų prekybos ir atsinaujinančios energetikos įmonių grupė „ACME“ tarsi Trys Karaliai padovanos miestui apskritimo formos skulptūrą „Taškas“, skirtą vienintelei pasaulyje lietuviškai raidei „ė“. 

„Technologijos labai daug procesų pagreitina, skubėdami dažnai pamirštame uždėti ant raidžių reikiamas varneles ar taškelius. Šia skulptūra „Taškas“ primename, kiek daug gali pakeisti ir reikšti vienas paprasčiausias taškelis. Norime, kad ši skulptūra kiekvienam primintų, kad eidami technologijų ir inovacijų keliu galime tai daryti nepamesdami savitumo – juk būtent todėl ir esame įdomūs visam pasauliui“, – sako Sergejus Artemiukas, „ACME Grupės“ vadovas.

Iš nerūdijančio plieno pagamintoje apskritimo formos skulptūroje pažymėti 45 žodžiai, simbolizuojantys lietuvių tautos išskirtinumą.

Anot projekto ambasadoriaus Gabrieliaus Liaudansko-Svaro, tokie paminklai prisideda prie istorinės atminties kūrimo. Idėjos sumanytojai žada ir ypatingą atidengimo ceremoniją – skulptūrą ratu sups LED ekranų konstrukcija, kurioje bus rodom „ypatinga vizualizacija“. Po šios ceremonijos – ją vainikuojantis koncertas.

Sausio 6 d. 20.30 val. Vilniuje, džiazo klube „JazzCellar11“ (Aušros Vartų g.11), – Dominykas Vyšniauskas ir „Latvian Fellowship“.

Palyginti retai Lietuvoje grojantis D. Vyšniauskas gerai pažįstamas Latvijos džiazo mylėtojams – jis yra pagrindinis Latvijos radijo bigbendo solistas. Sykiu grosiančio Dmitrijaus Golovanovo pristatyti mūsų publikai nereikia, jis yra vienas ryškiausių ir įdomiausių šių dienų Lietuvos džiazo pianistų.

Lietuvos kolegoms nenusileidžia Latvijos atlikėjai: kontrabosistas Edvins Ozols ir būgnininkas Ivars Arutunyans yra vieni daugiausiai koncertuojančių Latvijos džaizmenų. Kartu su Dominyku jie groja irgi ne vienus metus. 

Sausio 6, 7 d. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) – svetingasis savaitgalis, atsisveikinant su augalijos raiškai moksle ir mene skirta paroda „Florentem“. 

„Florentem“ pasakoja apie nesiliaujantį mėginimą pažinti ir įamžinti gyvosios gamtos elementus. Trapi, nuspėjama ir tuo pat metu gaivališka, staigmenų pilna flora nuolat žadino žmogaus vaizduotę, o perkeliami į dailės, literatūros kūrinius augalai ilgainiui įgijo žmogaus jiems suteiktą simbolių kalbos dovaną. Natiurmortas, šimtmečius buvęs žanrų hierarchijos paraštėse, ilgainiui pats tapo prieglobsčiu kitai „marginalijai“ – kuriančiai moteriai. Būtent augalijos pasaulis, tikras ir kuriamas, buvo viena iš nedaugelio leistinų moteriškosios saviraiškos erdvių.

Bilietas į Vilniaus paveikslų galeriją kainuos 1 Eur, apie šią ir kitas parodas visuose LNMD padaliniuose – čia.

Sausio 7 d. 14 val. Trakų Vokės sodyboje – kamerinio choro „Aidija“ koncertas.

Romualdo Gražinio vadovaujamo kamerinio choro mėgstantiems tokio žanro muziką pristatinėti nereikia – kiekvienas jo koncertas yra dovana klausytojams. Anot muzikologės Vytautės Markeliūnienės, dvasine gaiva, jaunatvišku polėkiu, meistriškumu bei muzikalumu klausytojų dėmesį patraukiančiai „Aidijai“ būdingas netrafaretiškas gyvumas, muzikinių prasmių ryškumas, netikėtos detalių ir visumos sąveikos. Tam tikri teatro elementai, apeigiškumas galėtų būti įvardijami kaip dar vienas būdingas „Aidijos“ muzikinių programų bruožas.

Koncertas nemokamas. 

Sausio 7 d. 17.35 val. Vilniuje, „Skalvijos“ kino centre, – Kino klasikos vakaras. 

Vakaro programoje – Michelangelo Antonioni „Raudonoji dykuma“ su Monica Vitti, Richardu Harrisu, Carlo Chionetti. Filmą pristatys kino kritikė Izolda Keidošiūtė. 

Michelangelo Antonioni (1912–2007), vienas garsiausių italų kino kūrėjų, sukūrė per 30 filmų. Tarp žinomiausių – „Fotopadidinimas“, „Nuotykis“, „Naktis“, „Užtemimas“, „Zabriskie Point“, „Raudonoji dykuma“, „Profesija. Reporteris“ .

Iš visų režisierių klasikų, kūrusių XX a. viduryje ir antroje pusėje, jis iš esmės buvo vienintelis, kurio nejaudino pasaulinės problemos. Jo temos – žmogus ir jo ego, žmogus ir jo pastangos pasislėpti nuo aplinkos, visuomenės, žmogus ir jo vienišumas.

Didžiausios komercinės sėkmės ir geriausių kritikų įvertinimų jis sulaukė už „Fotopadidinimą“ (Kanų kino festivalio „Auksinė palmės šakelė“ 1967 m.). Už šį filmą Antonionis buvo nominuotas dviems „Oskarams“, o statulėlę gavo 1995 m. – už viso gyvenimo nuopelnus kinui.

Dar vienas „Raudonosios dykumos“ seansas – sausio 14 d. 18.30 val.

Palangoje, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23 A), veikia Kazio Varnelio kūrybos paroda „Tapatybė ir forma“. 

Po kapitalinio atnaujinimo Jono Šliūpo muziejus atidarytas su ypatingais eksponatais – garsiaisiais Kazio Varnelio opartiniais kūriniais. Ta proga iš Vilniuje esančio Kazio Varnelio namų-muziejaus atvežti rinktiniai menininko darbai, greta jų eksponuojami LNM rinkiniuose saugomi įvairių Lietuvos regionų tekstilės dirbiniai.

Taigi, šalia K. Varnelio žymiausių XX a. 7–8 dešimtmečių optinių kompozicijų, sukeliančių gilumos, judėjimo, pulsavimo, mirgėjimo įspūdį, sujungiančių atskiras ritmiškai besikartojančias geometrines figūras į raibuliuojančius raštus, galima apžiūrėti sodrius dvispalvius audinius, atliepiančius to laikotarpio Varnelio tapybą.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC) inicijavo projektą „Užsienio menininkių parodų ciklas KKKC“, jo metu pristatytos dvi parodos.

Viena jų – kūrėjų dueto iš Suomijos Hennos Aho ir Kaijos Hinkula darbų paroda: „Tokiomis sąlygomis / Under Conditions“. H. Aho ir K. Hinkula tyrinėja tapybą, naujas jos formas ir galimybes mūsų gyvenamuoju metu – ribas, erdviškumą, medžiagiškumą, santykį su asmenine istorija bei supančia tikrove.

Antroji KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) veikianti paroda – kūrėjos Sidsel Ladegaard skulptūrinės instaliacijos „Plati lentyna / Fine Shelf“. Menininkės iš Vokietijos įvietintos instaliacijos ir skulptūros kuria dialogą tarp žiūrovo ir erdvės, peržengdamos tradicines meno suvokimo ribas.

S. Ladegaard buitinius objektus paverčia poetinėmis metaforomis, kviesdama auditoriją pagalvoti apie savo santykį su kasdienybe.

Parodos veiks iki 2024 m. sausio 14 d.