VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį
Gruodžio 1–3 d. Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) su spektaklio „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ premjera atidaro Didžiąją salę.
Bilietų į premjerą jau seniai nėra, tačiau laikantiems ranką ant pulso gruodžio 1 d. bus transliuojama speciali radijo programa: visam penktadieniui teatro kavinėje „Nacionalinė“ (Gedimino pr. 4) įsikūrė radijo stotis „Radio Vilnius“, tiesiogiai transliuojanti iš Gedimino prospekto. Transliacijas bei pokalbius galima stebėti vietoje arba internetu.
Gruodžio 1–3 d. Vilniuje, kultūros bare „Paviljonas“ (Pylimo g. 21B), rengiamas „Paviljono“ knygų savaitgalis.
Aštuntajame knygų festivalyje savo gurmaniškas naujienas pristato mažesnieji Lietuvos leidėjai, vyksta knygų mugė, būna daug įdomių šnekų ir muzikos. Pavyzdžiui, – penktadienį vyks japoniška diskoteka – prie DJ pulto sės komikas Domas Raibys ir filosofas Povilas Dumbliauskas. Šeštadienio vakarą „Paviljone“ gros vilniečių roko grupė „Arklio galia“ – teatrališkas performanso ir improvizacijos mišinys su įspūdingu gitaros solo, free džiazo ir saksofono skambesiu, lydimu aštriais tekstais.
Knygų savaitgalio rengėjai staigmena jo lankytojams vadina poezijos ir muzikos šou pagal Ch. Bukowskio knygą „Meilė – tai pragaro šuva“ – eilėraščius skaitys, dainuos, gros ir šoks Kristina Švenčionytė, Mantas Varnas ir Laimonas Vokietis.
Visi „Paviljono“ knygų savaitgalio renginiai, o jų šiemet – 23, nemokami.
Programa skelbiama čia.
Gruodžio 1 d. 19 val. Senajame Vilniaus teatre – režisierės Monikos Klimaitės spektaklio „Dviejų Korėjų susijungimas“ premjera.
Pavadinimas gali klaidinti: pagal prancūzų dramaturgo Joelio Pommerat pjesę sukurtas spektaklis pasakoja ne apie geopolitinius, o apie žmonių santykius. Pavadinimo metaforiškumas taikliai atsiskleidžia vienoje iš spektaklio scenų: „...kai susipažinom, viskas buvo tobula. Mes buvom tarsi dvi pusės, kurios viena kitą pametė ir vėl surado. (...) Lyg Šiaurės Korėja ir Pietų Korėja atvertų sienas ir susijungtų, o žmonės, kuriems daug metų buvo draudžiama matytis, vėl susitiktų.“
„Herojus vienija meilė, sudaryta iš šukių – kaip diskotekos rutulyje. Žiūri ir matai, kad vienoje šukėje – viena situacija, kitoje – kita. Toks sulipdytas rutulys, kuriame visi atsispindime, juk meilė turi daug veidų – vieno vardiklio nėra“, – sako viena iš spektaklio aktorių Jelena Juščenko. Sykiu vaidina Jevgenija Karpikova, Telmanas Ragimovas ir Nikolajus Antonovas.
Spektaklis bus rodomas ir gruodžio 6 bei 20 d.
Gruodžio 2 d. Vilniuje, Valdovų rūmų kieme, veiklą pradeda projektas „Vilniaus Valdovų rūmų ledas“.
Kas vakarą čia vyks futuristinių technologijų ledo šou „Legenda. Vilniaus sapnas“, pasakojantis Geležinio vilko legendą ir kunigaikščio Gedimino sapno istoriją.
Pasak kūrėjų, ant ledo ir aplink jį pasirodys dešimtys šokėjų ir dailiojo čiuožimo talentų, o unikalios projekcijos ant Valdovų rūmų fasado padės iškeliauti laiko koridoriais į tas dienas, kai šiose apylinkėse medžiojo kunigaikštis Gediminas, o kartu – pafantazuoti, kaip Lietuvos sostinė atrodys ateityje.
Projektą organizuoja Lietuvos dailiojo čiuožimo federacija, o legendą sukūrė tarptautinė profesionalų komanda: režisierius Povilas Varvuolis, scenarijaus autorė Jurga Klimaitė-Riebling, kompozitorius Deivydas Zvonkus, choreografas Marijanas Staniulėnas, kostiumų dailininkas Egidijus Rainys, šviesos dailininkas Lukas Zaveckas, projekcijų dailininkai iš Latvijos „Kalvestudija“.
Gruodžio 2 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje, tarptautinio Fortepijono festivalio uždarymo koncertas „Dedikacija jam“.
Festivalį užbaigs Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir pianistas Martinas Garcia Garcia, koncertą diriguos Modestas Pitrėnas. Programoje – K. Pendereckio Simfonija Nr. 3 (skiriama kompozitoriaus 90-mečiui) ir F. Chopino Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 2.
„Džiaugiuosi, kad šįmet atvyksta Martinas Garcia Garcia, Klivlando konkurso nugalėtojas. Konkursas vyko per pandemiją, jį, skambinantį su apsaugine kauke, pamačiau internetu – kitaip negalėjome. Iškart tapo aišku, jog jis – absoliučiai išskirtinė asmenybė“, – sako festivalio įkvėpėja Mūza Rubackytė.
Gruodžio 2 d. Vilniaus Rotušėje rengiama 21-oji Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė.
Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė per du dešimtmečius surinko per 1,4 mln. Eur paramos ir parėmė daugiau nei 100 organizacijų. Tradicinį labdaros renginį organizuoja Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija (IWAV), mugę globoja pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.
Per 40 Lietuvoje reziduojančių užsienio šalių ambasadų, tarptautinių mokyklų ir įvairių organizacijų mugės lankytojams pasiūlys rankdarbių, suvenyrų, unikalių maisto produktų ir kalėdinių skanėstų. Vyks loterija, svečiuosis iš Laplandijos atvykęs Kalėdų Senelis, bus rodomas vaikų teatro „Teatriukas“ spektaklis, vaikų zonoje – japoniška animacija. Renginio lankytojai turės retą galimybę išvysti vilnietės breiko šokėjos, pasaulio čempionės Dominikos Banevič (B-girl Nicka) pasirodymą.
16.30 val. susirinkusius gimtąja kalba sveikins Lietuvoje reziduojančių užsienio diplomatinių atstovybių ambasadoriai.
Visos surinktos lėšos skiriamos vaikų, moterų ir senyvo amžiaus žmonių socialine gerove Lietuvoje besirūpinančioms organizacijoms.
VERSLO TRIBŪNA
Oro kondicionavimo, vėdinimo ir šildymo įrangos platintojos UAB „Airwave Lietuva“ specialistai atkreipia dėmesį, kad ES dar prieš dešimtmetį ėmėsi griežto reguliavimo, kurio tikslas – palaipsniui sumažinti šių dujų naudojimą iki visiško jų išnykimo rinkoje. 2014 m. priimtas ir po metų įsigaliojęs reglamentas tapo lūžio tašku: buvo įvesta kvotų sistema, pagal kurią fluorintų dujų kiekiai rinkoje kasmet mažinami – gamintojams ir tiekėjams teko ieškoti alternatyvų, o projektuotojams – planuoti sistemas, atitinkančias naujus reikalavimus. Šis reglamentas buvo nuolat peržiūrimas ir griežtinamas: 2018 m. sektorius pajuto pirmuosius rimtesnius apribojimus, o 2024 m. patvirtintas atnaujintas reglamentas nubrėžė dar griežtesnį kursą. Pagal jį numatyti papildomi draudimai tam tikriems įrenginiams ir dar spartesnis atsisakymas F-dujų, kurios kelia pavojų klimatui.
Kibernetinės atakos paliečia ne vien technologijas, jos taikosi į verslo procesus, tiekimo grandinę ir žmones, todėl tai nebėra tik IT skyriaus problema. Pasak tarptautinės įmonės, kuriančios saugumo ir privatumo produktus, „Surfshark“ rizikos valdymo vadovo P. Dauknio, griežtėjantys reguliavimai privers aukščiausius vadovus prisiimti atsakomybę už saugumo trūkumus, todėl ši sritis įmonėje turi būti valdoma taip pat nuosekliai, kaip finansai ar kokybės kontrolė.
Dirbtinis intelektas (DI) jau tapo kasdieniu mūsų pagalbininku. Viešojoje erdvėje dažniausiai minimos populiarios DI platformos, tačiau DI sąvoka apima kur kas daugiau technologijų. Šią sritį jau reglamentuoja Europos Sąjungos (ES) teisė, o Lietuvai tenka svarbus uždavinys – nacionaliniu lygmeniu įgyvendinti ES reikalavimus, taip pat užtikrinti, kad DI modeliais būtų naudojamasi etiškai ir saugiai.
Smulkiam ir vidutiniam verslui skirto projekto „Gazelė 2025“ baigiamajame renginyje – ekonomikos, reguliavimo, komunikacijos tendencijos, klientų lūkesčiai, technologijų diktuojamas tempas ir vadovų–orkestrų išgyvenimo taisyklės. Apdovanotos sparčiausiai augusios Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo įmonės. Renginys tiesiogiai transliuotas portale vz.lt.
Programa skelbiama čia.
Gruodžio 2 ir 9 d. 17 val. Vilniuje, „Meno avilio“ sinematekoje (A. Goštauto g. 2), vyks filmų apie Palestiną „Kitokia valia: Palestinos filmai“ peržiūra.
Palestinai ir Izraeliui itin nelengvu metu rodoma dviejų dalių filmų programa (sudarytojas – ŠMC kuratorius Edvardas Šumila) bando atskleisti istorinius regiono sunkumus ir žmogiškąją perspektyvą per meną, šiuo atveju, – kiną.
Pirmoji ciklo dalis gruodžio 2 d. pristatys Palestinos regioną reprezentuojančių kino kūrėjų Mohammedo Almughanni, Basmos Alsharif, Nahed Awwad ir Emanuelės Gerosos darbus. Atrinkti skirtingos trukmės ir žanrų filmai gilinasi į regiono kasdienybės kontekstą, kuriame matyti politinė disproporcija, sykiu parodo žmonių bandymus kurtis gyvenimą, apeinant jiems brėžiamas ribas, ir įgyvendinti svajones, nepaisant nuolatinės atskirties būsenos ir atsikartojančių trauminių patirčių. Taip pat – tai atminties ir ateities tyrinėjimai, kuriuose ieškoma susitaikymo.
.jpg)
Gruodžio 9 d. bus rodomas trijų dalių filmas „Route 181, Fragments of a Journey in Palestine–Israel“, sukurtas dviejų Izraelio piliečių – palestiniečio Michelio Khleifi bei žydų tautybės Eyalo Sivano.
Filmo kūrėjai, kuriuos suformavo skirtingos patirtys, tradicijos ir aplinka, keliauja per besikeičiančius riboženklius, atmintį bei ateities lūkesčius, bandydami ieškoti sąlyčio taškų ir iš pirmo žvilgsnio jau prarastų susitaikymo galimybių, stengdamiesi suprasti skirtingas vizijas ir tai, kas paprastai užmirštama.
Ciklą rengia Šiuolaikinio meno centras (ŠMC), medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ ir kultūros organizacija „artnews.lt“, filmų peržiūros – nemokamos.
Gruodžio 2, 3 d. Klaipėdos Žvejų rūmuose – G. Donizetti komiškos operos „Meilės eliksyras“ kamerinės versijos premjera.
Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre operą pastatė spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas, italas Carmelo Giuseppe Longo bei jaunosios kartos operos režisierė Karina Novikova. Pasak režisierės, 1832 m. sukurta opera skamba taip, lyg būtų paimta iš mūsų laikų psichoterapeuto užrašų ar „Netflix“ serialo.
„Kuriant spektaklį man buvo įdomu panagrinėti, kas atsitinka, kai susikerta du požiūriai į meilę – hedonistinis ir romantinis. Pirmajam atstovauja Adina, kuriai meilė yra lengva pramoga: gerbėjų gausa gražina jos gyvenimą ir svaigina potyrių pilnatve. Kitas, kuriuo nuoširdžiai tiki Nemorinas – tai požiūris į meilę kaip į stipriausią, visą žmogaus esybę užvaldantį, gyvenimą keičiantį, nuolat auginamą jausmą. Jų meilės istorija yra apie toksiškus santykius, manipuliacijas, nepasitikėjimą savimi ar pavargimą nuo savęs, desperaciją“.
„Meilės eliksyre“ dainuos daug jaunų teatro solistų, o, pasak režisierės K. Novikovos, „publikos laukia stogą raunantis vakaras su gruziniškomis vestuvėmis, ryškiomis spalvomis ir jautria meilės istorija“.
Gruodžio 2 d. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos mokymo rūmuose (Olandų g. 16) rengiamas 17-asis tarptautinis fotožurnalistikos festivalis „Vilniaus fotografijos ratas“.
Vyks tarptautinė konferencija „FotoŽurnalistikos ribos“, susitikimai su festivalio finalistais bei apdovanojimų vakaras.
Festivalio svečiai – kolegos iš Italijos Cinzia Canneri ir Maurizio Di Pietro, tarptautinio konkurso „World Press Photo“ laureatė, fotografė iš Irano Zohreh Saberi, Vokietijoje gyvenantis Sergei Stroitelev, Sefa Eyol (Turkija), Wojciech Grzedzinski (Lenkija) ir kiti.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Vytauto Kasiulio dailės muziejus (A. Goštauto g. 1, Vilnius) atidarė parodą „Žibuntas Mikšys. Kad būt sugrįžtama“.
Tai pirmoji žymaus lietuvių grafiko Žibunto Mikšio (1923–2013) tokios didelės apimties paroda, skirta jo šimtmečio sukakčiai, atverianti septynis dešimtmečius trukusį dailininko kūrybinį gyvenimą. Labiau pažįstamas kaip rafinuotos estetikos miniatiūrų kūrėjas, šioje parodoje Mikšys pristatomas didžiaformačiais rašmeninės grafikos lakštais, pradėtais kurti jam gyvenant JAV.
Eksponuojami ir jo sukurti Paryžiaus bei Venecijos miestų vaizdinių ciklai, tekstais užpildytos mažosios grafikos pavyzdžiai, ekslibrisai, koliažai, gausi ir menkai viešinta palikimo dalis – klijuotinės menininko knygos.
Pasak dr. Arūno Gelūno, LNDM generalinio direktoriaus, „apie Mikšį neįmanoma kalbėti vien kaip apie dailininką – jo asmenybė aprėpė daugelį intelektinės veiklos sferų, jis smarkiai pasitarnavo intelektualiai ir emociškai stimuliuodamas stokojantį autentiškų kelrodžių ir šaltinių sovietinės Lietuvos kultūros pasaulį, jo išsakoma kritika, siunčiamos knygos, padėti grąžinti į Lietuvą archyvai nepaprastai atgaivino už geležinės uždangos besikankinančius lietuvių menininkus ir intelektualus. Kartais Žibunto išsakoma kritika būdavo rūsti ir aitri, bet už viso to juste jutai skaudų rūpestį Lietuvos kuo skubesniu sugrįžimu į Europos civilizuotų valstybių šeimą“.
Parodą lydės turininga renginių ir edukacijų programa vaikams, jaunimui, šeimoms, suaugusiesiems, neįgaliesiems.
Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje – Istorijų namuose (T. Kosciuškos g. 3), atidaryta migracijos istorijai skirta paroda „Pasaulio dydžio Lietuva“.
Prezidento Valdo Adamkaus globojama paroda skirta Lietuvos migracijos procesams nuo XIX a. vidurio iki šių dienų.
XIX a. vidurys laikomas masinės migracijos Lietuvoje pradžia. Lietuva tuomet priklausė Carinės Rusijos imperijai, pramonė vystėsi lėtai, žmonėms trūko žemės ir darbo, vyravo nepriteklius. Skaičiuojama, kad iki Pirmojo pasaulinio karo vien į JAV galėjo išvykti apie 600.000 gyventojų, tarpukariu iš besikuriančios valstybės išvyko per 100.000 žmonių. Trečiąją migracijos bangą iššaukė Antrasis pasaulinis karas: žmonės bėgo nuo represijų. Per 5–6 dešimtmečius šalis neteko beveik milijono gyventojų. Po 1990 m. iš Lietuvos emigravo apie 700.000 gyventojų, o nuo 2018 m. pastebima vis didesnė imigracija ir mažėjantis emigrantų skaičius.
Parodos autorių parinktos istorijos ir pristatomos asmenybės padės įsitikinti, jog migracija yra natūralus istorinis procesas, turintis ir negatyvių, ir pozityvių pusių.
Renginiai ne savaitgalį
Nuo gruodžio 5 d. Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55), bus rodoma dvylika M. K. Čiurlionio paveikslų, perkurtų 3D formatu, pasitelkiant pirmą kartą Lietuvoje naudojamas technologijas.
Pasak muziejininkų, kuriant šiuos 12 paveikslų 10–15% darbo atliko dirbtinis intelektas (DI), o 85–90% – grafikos reprodukcijų specialistai, sujungę dvi skirtingas 3D programas. Rezultatas – nuo dviejų iki penkių planų 3D efekto paveikslai, leidžiantys pasinerti į M. K. Čiurlionio pasaulius.
Projekte pristatomi M. K. Čiurlionio paveikslai, atkurti 3D technologijomis: „Ramybė“ (1904 / 1905), „Žinia“ (1904 / 1905), VI paveikslas iš „Pasaulio sutvėrimo“ ciklo (1905 / 1906), „Bičiulystė“ (1906 / 1907), II paveikslas iš triptiko „Pasaka“ (1907), „Sonatos Nr. 5 (Jūros sonatos)“ Finale (1908), „Sonatos Nr. 6 (Žvaigždžių sonatos)“ Allegro (1908), „Pasaka (Pilies pasaka)“ (1909), „Angelas (Angelo preliudas)“ (1909), „Angelėliai (Rojus)“ (1909), „Rex“ (1909).
Gruodžio 7 d. 18 val. Vilniuje, Bažnytinio paveldo muziejuje, renginių ciklo „Kyjivo krikščionybės skaitiniai Vilniuje“ baigiamoji diskusija.
Istorikai dr. Liudas Jovaiša, dr. Darius Baronas, dr. Alfredas Bumblauskas ir Remigijus Černius diskutuos apie Bažnytinės unijos idėjų puoselėjimą, jų sklaidą nepalankiomis sąlygomis bei svarbą dabarties kontekste.
Renginys nemokamas. Tiesioginę transliaciją bus galima stebėti muziejaus „Facebook“ paskyroje, visų ciklo paskaitų įrašus galima rasti muziejaus „Youtube“ platformoje.
