VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Vilniuje antrą savaitgalį įgyvendinamas projektas kviečia keliauti po miesto galerijas ir muziejus specialiu nemokamu „SU-MENĖK“ viešojo transporto maršrutu. 

„SU-MENĖK“ iniciatyvoje dalyvaujančios galerijos bei muziejai kviečia apsilankyti nemokamai arba už specialią kainą, be to, rengia įvairias edukacines veiklas, ekskursijas, susitikimus su parodų autoriais. Be to, specialus „SU-MENĖK“ autobusas sustos stotelėse, leisiančiose pažinti meną ir atvirose miesto erdvėse, ne tik patalpose. 

Šiemet prie iniciatyvos prisijungė 41 įstaiga: nemokamai kursuojantis „SU-MENĖK“ autobusas kviečia apsilankyti Nacionalinėje dailės galerijoje, „W galerijoje“/ Vytauto Tomaševičiaus kūrybos studijoje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, „Lewben Art Foundation“, Vidmanto Martikonio galerijoje „Autoportretas“, VDA galerijose „Lauko ekspo“, „5 malūnai“ ir „Akademija“, „GODO“ galerijoje, „The Rooster Gallery“, Jono Meko vizualiųjų menų centre, Kristinos Norvilaitės galerijoje, „Užupio menų inkubatoriuje“, „AP galerijoje“, „Tumo galerijoje“, Lietuvos pažinimo centre „Tartle“, Literatų gatvėje, Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje, Vilniaus grafikos meno centre, Markučių dvaro muziejuje, Kultūros komplekse „SODAS 2123“, Kazio Varnelio name-muziejuje, VDA tekstilės galerijoje „Artifex“, „Open Gallery“, Samuelio Bako muziejuje, MO muziejuje, MO muziejaus skulptūrų sode, VVJ meno galerijoje, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Radvilų rūmų dailės muziejuje, Pamėnkalnio galerijoje, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje bei galerijose „Menų tiltas“, „The Room“, „Editorial“, „Arka“, „terra recognita“, „Kunstkamera“, Vilniaus miesto galerijoje „Meno niša“, „Vartai“, „(AV17)“.

Daugiau informacijos čia.

Taujėnų dvare (Ukmergės rajonas, Taujėnų kaimas) šį savaitgalį dar tęsiasi tarptautinis ledo skulptūrų festivalis „Sniego žmonių karalystė“. 

Dvare eksponuojama per 30 skulptūrų iš ledo, jas sukūrė menininkai iš įvairių šalių. 

Lankytojai įleidžiami I–VII nuo 10 iki 20 val., rengėjai perspėja, jog darbo laikas gali keistis atsižvelgiant į oro sąlygas ir kviečia sekti festivalį jo „Facebook“ paskyroje.

Vasario 10–12 d. Palangoje vyksta tradicinė Stintų šventė. 

20-ojoje šventėje, kaip žada rengėjai, bus visko: tautodailininkų ir kulinarinio paveldo meistrų kermošius, stintų meškeriojimo varžybos, tradicinės žvejiškos rungtys, pramogauti kvies Amatų, Žemaitiško kastinio ir kuršiškos stintienės, Silkės ir humoro kiemai.

Žvejiškas festivalis tęsis tris dienas, tačiau daugiausiai skonių, atrakcijų ir pramogų svečiams kurortas pasiūlys pagrindinę Stintų šventės dieną – šeštadienį. Šeštadienio pavakare ties Palangos tiltu vyks teatralizuotos Didžiosios stintos palydos kartu su Stintų ordino riteriais bei perkusine grupe ir Didžiosios stintos sudeginimo misterija „Jūros dvasia“. 

Vasario 11 d. Vilniuje, „Litexpo“ parodų rūmuose, rengiamas 10-asis tarptautinis Vilniaus žiemos alaus festivalis-paroda „Žmogšala“. 

Edukacinio festivalio tikslas – praplėsti žinias apie tradicinius lietuviškus gėrimus, ugdyti skonį, gebėjimą suprasti ir įvertinti kokybę. Jame bus pristatomi tik kraftiniai gėrimai, meistrų išvirti mažuose nepriklausomuose bravoruose. Prie craft aludarių pirmą kartą jungiasi ir kitos kategorijos nestiprių fermentuotų gėrimų gamintojai – midininkai ir sidrininkai. 

Festivalio rengėjai įspėja, jog apsvaigę asmenys į renginį nebus įleidžiami (pinigai už bilietus tokiu atveju negrąžinami), o renginio dalyviai turės teisę nepilti gėrimų tiems svečiams, kurie atrodys pernelyg apsvaigę: „Žmogšala“ pasisako už saikingą alkoholio vartojimą ir kultūringą bendravimą.

Festivalį rengia Alaus brolija ir „Vilnius in Love“ („beertourism.lt“). 

Vasario 11 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje, – orkestro muzikos koncertas „Klarneto ir orkestro dialogai“. 

Su Lietuvos kameriniu orkestru gros 2022 m. Gento (Belgija) tarptautinio klarnetininkų konkurso laureatas, prancūzų klarnetininkas Arthuras Stockelis. Programoje – W. A. Mozarto Koncertas klarnetui ir orkestrui, M. Berezovskio, K. Pendereckio, R. Strausso kūriniai. Koncertą diriguos lenkų batutos maestro Michalas Dworzynskis. 

Lietuvos publika, o ypač pučiamųjų muzikos gerbėjai, turės progą paklausyti prestižinių konkursų laureato A. Stockelio. Jis daug koncertuoja kaip solistas, kamerinės muzikos atlikėjas ir orkestrų – Liuksemburgo filharmonijos, Londono simfoninio, G. Mahlerio kamerinio, „Orchestre de Paris“ – narys. 

Vasario 12 d. 17 val. Menų spaustuvėje – „Stalo teatro“ premjera, spektaklis paaugliams ir jų tėvams „J+K=M“ pagal legendinę Maironio baladę „Jūratė ir Kastytis". 

Spektaklio režisierė ir scenografė Saulė Degutytė sako, kad šį Maironio kūrinį pasirinko neatsitiktinai: „Maironis man visada asocijavosi su jaunimu, nes pats savo laiku buvo revoliucionierius ir jaunimo draugas. O šią baladę – „Jūratė ir Kastytis“ man vaikystėje dažnai prieš miegą deklamuodavo mama, kaip ir Salomėjos Nėries „Eglę Žalčių karalienę“. Mano kūrybos šaltinis dažnai yra vaikystė, tad neatsispyriau pagundai perkelti kūrinį į sceną.“ 

„J+K=M“ spektaklyje svarstoma, kaip atrodytų šiuolaikiniai Jūratė ir Kastytis, kur jie galėtų susipažinti, kaip galėtų susikalbėti, kas yra tas baladės gale viską sugriaunantis Perkūnas, kas jis yra kiekvienos poros bendrame gyvenime. Spektaklio akcentas – dainininkės Jausmės kanklėmis ir balsu atliekama minimalistinė muzika. 

Vasario 13 d. 18.30 val. Vilniuje, Jaunimo teatre, – vengrų režisieriaus Arpado Schillingo legendinio spektaklio „Žuvėdrė“ vaizdo įrašo peržiūra. 

Teatre bus rodomas (nemokamai) spektaklio, 2005 m. rugsėjį vengrų aktorių suvaidinto tarp anuomet dar plikų „Menų spaustuvės“ sienų, bendradarbiaujant tarptautiniams teatro festivaliams „Naujosios dramos akcija“ ir „Sirenos“. Spektaklio vaizdo įrašas bus rodomas su lietuviškais titrais.

Priešpaskutinis skambutis: iki vasario 19 d. MO muziejuje veikia mažoji paroda „Opartiniai atspindžiai“. 

Parodoje – XX a. 7–8 dešimtmečių Lietuvos optinio meno istorija, mažiau pažįstami, tačiau didelio dėmesio verti optinio meno kūrėjai, išraiškos laisvę sovietmečiu atradę abstrakčiose eksperimentinėse formose. Su žiūrovo rega ir protu žaidžiančios geometrinės struktūros anuomet puikiai tiko iliustruoti muzikos plokštelių viršelius, renginių ar reklamų plakatus. Dažnas lankytojas nustemba – parodoje eksponuojami darbai atrodo nepavaldūs laikui ir gali įkvėpti ne vieną šiuolaikinį grafikos dizaino kūrėją. 

Tuo pačiu VŽ primena, jog iki vasario 25 d. MO hole Niujorke gyvenantis ir kuriantis Žilvinas Kempinas tęsia prieš 27-erius metus pradėtą projektą „Portretai-fosilijos“, t. y. lieja gipsines kaukes, kovą tapsiančias naujos parodos eksponatais. Menininko darbą galima stebėti iš pagarbaus atstumo.

Vilniuje, galerijoje „Vartai“, atidaryta Lino Jusionio paroda „Horizonto kilpa“. 

Galerija pristato naujausius Lino Jusionio tapybos kūrinius. Dauguma besidominčių šiuolaikine Lietuvos tapyba atpažins menininko kūrybai būdingas ambientiškas scenas, sustingusias laike tarsi „stop“ kadras, ir dažnai jo paveiksluose pasikartojančius elementus ar situacijas, atliepiančius jo kūrybinėje praktikoje vyraujančią kinematografinę logiką. 

Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinyje Istorijų namai, vyksta paroda „Aš esu vilnietis“. 

700 metų miesto sukakčiai skirtoje parodoje LNM imasi klausimų, į kuriuos vienareikšmiškų atsakymų nėra: kas gi yra vilnietis – ar tik šiame mieste gimęs, ar ir tas, kuris čia atvyko, dirbo, kūrė, paliko mažiau ar ryškiau matomą pėdsaką? Ar mieste gyveno ir jį pagal savo vizijas kūrė tik mums „priimtini“ žmonės? 

Parodą simboliškai įrėmina septynmečio berniuko, vardu Vilnius, ir vienuolio pranciškono Bertoldo, tarnavusio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino raštininku, istorijos. Jas jungia literatūrinis pasakojimas, kurį tęsia vis kitas personažas, taip vilniečių istorijos tapo sujungtos į vientisą 700 m. tarpsnį apimantį pasakojimą. 

Kai kurie parodoje pristatomi asmenys Vilniuje gimė ir gyveno iki mirties, kiti atvyko ir pritapo, treti ilgai neužsibuvo, – tačiau visi jie paliko pėdsaką miesto istorijoje. Visais atvejais tampa akivaizdu, kad „vilnietis“ nėra demografinė sąvoka, tai yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas: mylėti ir kurti miestą, kuriame gyveni, ar jame tik gyventi. 

Vilniaus muziejuje (Vokiečių g. 6) veikia nauja paroda „Vilkas, bokštas ir bažnyčia. Vilniaus suvenyrai“. 

Dar vienoje Vilniaus 700-mečiui skirtoje parodoje eksponuojama miesto suvenyrų istorija nuo XVIII a. vidurio iki šių dienų – apie 450 objektų, kurie skiriasi tiek dydžiu, tiek paskirtimi – nuo katalikiško medalikėlio iki sieninio kilimo, nuo nuotraukų albumo iki rašalo sugertuko. Parodos kuratoriai tikisi, kad ji taps atspirties tašku tolesniems miesto suvenyrų tyrimams.

„Tokiose smulkmenėlėse atsispindi ne tik miesto, bet ir visos Lietuvos istorija. Renkant medžiagą parodai gilų įspūdį paliko tremtinių, politinių kalinių sukurti rankdarbiai, kuriuose vaizduojamas Aukštutinės pilies kalnas. Nors vadinamojo Gedimino bokšto trečias aukštas buvo atstatytas prieš pat Antrąjį pasaulinį karą, 1957 m. tremtiniai bokštą vis dar vaizdavo tokį, koks jis buvo tarpukariu – su optinio telegrafo antstatu. Tai suprantama – tolimuose Rusijos užkampiuose įkalinti žmonės neturėjo galimybės savo akimis matyti, kaip keičiasi miesto erdvės. Ir suvenyrai gali būti be galo iškalbingi“, – sako viena iš parodos kuratorių Rūta Miškinytė.

Parodoje eksponuojami ir šiandien pardavinėjami suvenyrai, primenantys kitų miestų gatvėse išdėliotus niekučius, – magnetukus ar puodelius, rankines. 

Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje (V. Putvinskio 55), veikia paroda „Kraupios istorijos: Aleksandra Waliszewska ir Rytų bei Šiaurės Europos simbolizmas“. 

Joje eksponuojama per 200 kūrinių, sukurtų 36-ių Lenkijos, Čekijos ir Baltijos šalių menininkų nuo XIX a. iki šių dienų. Darbai į Kauną atvežti iš 10-ies muziejų ir net iš ligoninės Varšuvoje kolekcijų. Visus juos jungia simbolizmas ir jo padiktuotos temos: ligos, baimės, karai, epidemijos, mitologinės pabaisos. Parodos centrine ašimi tampa pirmą kartą Lietuvoje eksponuojama pasaulinio pripažinimo sulaukusios lenkų menininkės Aleksandros Waliszewskos (g. 1976) kūryba, nukelianti žiūrovus į iškalbingą fantastinių vaizdinių pasaulį. 

Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių namuose-muziejuje (Pilies g. 40), veikia Antano Kučo (1909–1989) grafikos darbų paroda, skirta Vilniaus 700-ajam gimtadieniui, „Mačiau Vilnių, šaunų miestą“. 

Parodoje eksponuojami visiškai nepelnytai primiršto lietuvių grafikos klasiko A. Kučo lino, medžio ir vario raižiniai, ofortai, piešiniai ir ekslibrisai, – beveik pusšimtis darbų. 

Savaitgaliais galerijoje vyks edukaciniai užsiėmimai, skirti grafikai ir knygos menui. Jų metu bus galima nuo autentiškos A. Kučo klišės pačiam atsispausdinti grafikos lakštą.

Į edukacijas būtina išankstinė registracija el. paštu: [email protected]

Paroda vyks iki kovo 5 d.