MO kviečia į Ž. Kempino gipso kaukių dirbtuves

Penkias dienas per savaitę kūrybinėse dirbtuvėse bus liejamos gipsinės kaukės, kovą tapsiančios naujos parodos eksponatais. Tai, skelbia muziejus, bus pirmas kartas MO istorijoje, kai beveik visi parodos eksponatai bus sukurti bei pagaminti muziejaus erdvėse. 

Projektą „Portretai-fosilijos“ Žilvinas Kempinas pirmą kartą įgyvendino 1996-aisiais, tai buvo vienas iš paskutinių jo projektų Lietuvoje prieš išvykstant į Niujorką. Gipsinių kaukių modeliais tada tapo jo bičiuliai, bendradarbiai ir bendražygiai, sutikti bei avantiūrai pakviesti čia pat, gatvėje. Dauguma jų dabar – visuomenei gerai žinomi teatro, šokio, dailės kūrėjai. 

Pasak paties menininko, esminė projekto dalis buvo tie susibūrimai, pokalbiai, pats liejimo procesas, o kaukės – proceso skulptūrinis rezultatas. 

Tąsyk Ž. Kempinas nuliejo apie 70 kaukių, jos buvo pristatytos buvusiuose Geležinkelininkų kultūros rūmuose įsikūrusioje galerijoje „Jutempus“ (dabar – kultūros baras „Kablys“). Deja, išliko ne visos, – žinoma apie vos keturias išsaugotas kaukes, tris iš jų buvo eksponuojamos MO muziejaus didžiojoje parodoje „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ 2019 metais.

Išlikusių kaukių pristatymas MO muziejaus parodoje tapo impulsu grįžti prie idėjos, kurią Ž. Kempinas puoselėjo nuo 1996-ųjų, įgyvendinimo. Dabar, po 27-erių metų, nedidelį bohemišką butuką Vilniaus senamiestyje pakeis dirbtuvės MO muziejuje, kurio lankytojai turės unikalią galimybę savo akimis pamatyti kūrybos procesą: atkurtose dirbtuvėse bus liejamos anuomet projekte dalyvavusių žmonių, jų vaikų, senų ir naujų Ž. Kempino bendražygių gipsinės kaukės.

Po beveik trijų dešimtmečių atgyjantis projektas nemėgina sugrąžinti ar atkurti prabėgusio laiko – veikiau tampa būdu liudyti ir įamžinti pokytį. Dešimtajame dešimtmetyje kūrėjų dėmesio stokojęs portreto (ar autoportreto) žanras mūsų dienomis tapo kasdienybe: tūkstančiai selfių išmaniųjų telefonų kamerų saugyklose kuria vis kitokį savęs vaizdinį ir leidžia juo manipuliuoti. Ž. Kempino gipso atliejos, priešingai, pasiūlo žvilgsnį į autentišką atvaizdą, tikrąjį „aš“.

„Tada, 1996-aisiais, man pačiam buvo dvidešimt septyneri, vadinasi, tame praėjusiame laike tilpo visas mano gyvenimas. Nuo tada prabėgo dar tiek pat metų. Kaip jie pakeitė mūsų mąstyseną, veidus, elgseną? Kur būsim, ką veiksim po dar tiek metų? Kiek portretų-fosilijų pasieks 2050-uosius? Tokie ir daugybė kitokių klausimų kyla dėl šio projekto, kuris iš prigimties yra eksperimentinis, atviras individualiems potyriams, interpretacijoms ir visiems įmanomiems atsitiktinumams“, – sako Ž. Kempinas. 

Vasarį MO muziejuje sukurti portretai-fosilijos nuo kovo 2 d. bus eksponuojami Mažojoje salėje sykiu su 1996 m. išlietomis kaukėmis ir paties proceso dokumentacija. Prieš 27-erius metus režisieriaus Ginto Smilgos videokamera užfiksuotas kaukių liejimo procesas pasipildys nauja dokumentine medžiaga iš dabartinių kūrybinių dirbtuvių.

MO muziejaus lankytojai, įsigiję bilietą, kūrybinį procesą galės pamatyti iš arčiau – dirbtuvių erdvė leis netrukdant menininkui stebėti, kaip liejamos kaukės.

Ž. Kempino kaukių dirbtuvės MO muziejaus hole veiks vasario 1–25 dienomis 15–20 val. Poilsio dienos – antradieniai ir sekmadieniai. 

Parengta pagal MO muziejaus informaciją.