Proga geram kinui: paskelbti geriausi visų laikų filmai

Kadras iš filmo „Žana Dilman, Komercijos krantinė 23, 1080 Briuselis“. „Kino pavasario“ nuotr.

Kino kritikų, režisierių ir skaitytojų apklausas, įvairiais pjūviais surikiuojančias geriausius filmus, metams baigiantis atlieka daugybė kino ir ne vien kino leidinių. Vis tik viena iš autoritetingiausių ir neabejotinai įtakingiausia laikoma apklausa, kurią nuo 1952-ųjų kas dešimtmetį surengia Britų kino instituto (BFI) leidžiamas žurnalas „Sight and Sound“. Šių metų rezultatus žiniasklaida vadina „netikėtais, gal net šokiruojančiais“.

Banaliai tariant, – pasakyti, kad apklausos rezultatai buvo pribloškiantys, reiškia nieko nepasakyti. Net daugelis išprususių kino mėgėjų, nekalbant apie plačiąją visuomenę, nebuvo nė girdėję apie kuklų feministinį arthauzinį filmą ilgu pavadinimu „Žana Dilman, Prekybos krantinė 23, 1080 Briuselis“ („Jeanne Dielman, 23, Quai Du Commerce, 1080 Bruxelles“). Nepaisant to, šis filmas aplenkė tokius šedevrus kaip Orsono Welleso „Pilietis Keinas“, Alfredo Hitchcocko „Svaigulys“, Franciso Fordo Coppolos „Šių dienų apokalipsė“ ir kitus, kurie ilgus dešimtmečius užėmė viršutines topų eilutes, vertina BBC.

Apie režisierę

„Žaną Dilman“ 1975 m. sukūrė tuomet dar visai jauna, 25-erių belgų režisierė Chantal Ackerman ir debiutavo su juo Kanų kino festivalyje. Istorija apie prostitucija užsiimančios moters kasdienybę laikoma geriausiu jos filmu ir feministinio kino šedevru. Garsėjusi savo eksperimentiniais filmais ir padariusi didelę įtaką feministiniam bei avangardiniam kinui, Ch. Ackerman buvo vadinama viena ryškiausių Belgijos ir visos Europos režisierių.