Kur mus nuveš greitieji traukiniai

Kinijos „Maglev“ traukinys. „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.

Pasauliui akivaizdžiai ir negrįžtamai susidūrus su klimato kaita, trumpųjų nuotolių skrydžiai daliai keliautojų tampa vis mažiau patrauklūs. 2018 m. Skandinavijoje prasidėjęs socialinis judėjimas „flygskam“ (pažodžiui iš švedų kalbos – skrydžio gėda) įkvepia juos persėsti į greituosius traukinius ir taip mažinti anglies dioksido pėdsaką. VŽ skaitytojams – greičiausių pasaulyje traukinių linijos.

Kol neįrodyta priešingai, greitieji traukiniai yra geriausia alternatyva kelionėms lėktuvu iki 1.100 km atstumu – skriejantys 290 km/h ir didesniu greičiu jie siūlo patrauklų greičio ir patogumo derinį, o galimybė pervežti didžiulį skaičių žmonių daro juos kur kas efektyvesnius už dar nepatvirtintas ir bandymų fazėje tebesančias koncepcijas. Pavyzdžiui, tokias kaip „Hyperloop“, arba magnetinės levitacijos sistema, kurioje vakuuminiu vamzdžiu ant magnetinės pagalvės 1.200 km/h greičiu judėtų kapsulė su keleiviais arba kroviniais. Šios technologijos idėją 2013 m. pristatė JAV verslininkas Elonas Muskas.

Milijardai į tinklus

Pasak CNN, nuo XX a. devintojo dešimtmečio Europoje ir Azijoje buvo investuota šimtai milijardų dolerių į naujus didelio pralaidumo geležinkelius, kurie prasidėjo nuo Japonijos greitųjų traukinių tinklo „Šinkansen“ (Shinkansen) ir Prancūzijos „Train a Grand Vitesse“ (TGV).