Parodų salėse – vis daugiau judesių

Parodos „Galva su daug minčių“ atidarymas ŠMC, vasario 14 d. Roko Lukoševičiaus („15min“ / „Sc

Prie jau veikiančių nacionalinių muziejų ir jų padalinių viena po kitos jungiasi galerijos ir meno centrai. Sukaupus kantrybę (į kai kurias parodas reikia registruotis) ir įsimetus į rankinę ar kišenę dezinfekcinio skysčio buteliuką, jau galima susiorganizuoti smagų pokarantininį turą po parodų erdves.

Tiesą sakant, dezinfekcinio skysčio pasiūlys patys parodų rengėjai. Be to, pamiršusių tai padaryti paprašys užsidėti apsauginę kaukę ir laikytis saugaus atstumo. Arba, kaip Šiuolaikinio meno centras (ŠMC), – dar didesnio, nes parodos „Galva su daug minčių“, kuri veiks iki gegužės 31 d., uždarymo savaitės renginius vienu metu galės stebėti 5 asmenys.

Vieni užsidaro

Vos mėnesį iki paskelbiant karantiną veikusioje parodoje eksponuojami daugiau nei 50-ies Lietuvos ir užsienio menininkų kūriniai. Uždarymo savaitės renginiuose vyks susitikimai su parodos kuratorėmis ir menininkais, performansą „Postkuravimas parodoje“ surengs menininkė ir kuratorė Laima Kreivytė, o menininkas Vitalijus Červiakovas – naktinį pasivaikščiojimą „Galvos skliautas“.

„Galva su daug minčių“, sako jos rengėjai, – tai „daugiabalsė paroda apie laiką, pabaigą, pradžią, tranzitą ir kaitą. Joje nėra vienos – viltingos ar grėsmingos – ateities vizijos ar vienos judėjimo krypties: esamąjį laiką žymi skirtingų trajektorijų sinchroniškumas ir kelių pasirinkimų galimybė. Nuspėti, ką būtent keičia mūsų veiksmai, ne visada įmanoma“.

Beveik viską galima „pritempti“ prie visko, bet ar ne apie mūsų išgyvenamą laiką čia kalbama?

Plačiau apie parodą ir uždarymo renginius skelbiama čia.

Kiti atsidaro

Duris lankytojams atveria ir MO muziejus. Kol didžioji balandį turėjusi atsidaryti britų režisieriaus Peterio Greenaway ir Olandijos multimedijų menininkės Saskios Boddekes kuruojama paroda „uždaryta karantine“, t. y. menininkai su komanda neturi galimybių atskristi į Lietuvą ir ją baigti, MO nuo gegužės 28 d. kvies į mažąją parodą apie avangardinio kino kūrėją Joną Meką ir ekspoziciją muziejaus pirmojo aukšto hole, kuri iki karantino pradžios teveikė vieną dieną, – Edmundo Saladžiaus „Tą pačią naktį“.

Atidarymo naujienos – 33 minučių patyrimas, skirtas pojūčiams atgaivinti (nes juk per kelis mėnesius spėjome pamiršti kai kuriuos skonius), kuriame, kaip žadama, į vieną pasakojimą susilies vaizdas, garsas, kvapas ir skonis ir kurio detalės laikomos paslaptyje.

Antroji naujiena pati išeis iš muziejaus. Tiksliau – prabils už muziejaus ribų, nes MO skelbia naują kalbančių skulptūrų sezoną. Pirmiausia prabils „Krantinės arka“, vilniečių vadinama vamzdžiu, tada Literatų gatvės siena ir MO skulptūrų sode eksponuojama Ksenijos Jaroševaitės skulptūra „Sėdinti“. Daugiau informacijos skelbiama čia.

Navakas ir porcelianas

Vilniuje, galerijoje (AV17), veikia vieno žymiausių Lietuvos skulptorių Mindaugo Navako darbų paroda „Porcelianas“. Šio skulptoriaus kūrybą bent kiek pažįstančiam meno mėgėjui M. Navakas ir porcelianas yra dvi niekuo nesusijusios sąvokos. Na, nebent jei turėsime galvoje banalų posakį „kaip dramblys porceliano parduotuvėje“.

M. Navakas tam pačiam meno mėgėjui labiausiai pažįstamas kaip milžiniškų skulptūrinių objektų, seniausiai įsirašiusių į kultūrinį lauką, kūrėjas.

„Kablys“ ant buvusių Geležinkelininkų rūmų Vilniuje, „Dviaukštis“ prie Neries ar „Keturios didžiosios nesavarankiškos“ greta MO muziejaus priklauso M. Navako rankai, o M. Navakas – tai kūrėjų kartai, kuri 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose atnaujino skulptūros raišką ir prisidėjo prie skulptūros sampratos kaitos Lietuvoje.

„Parodoje „Porcelianas“ galerijoje (AV17) M. Navakas pristatys naujausius savo objektus iš porceliano. Tyrinėdamas vieną vertingiausių keraminių medžiagų, autorius kūriniuose atvers medžiagos išraiškingumą ir estetinį rafinuotumą“, – rašo jos rengėjai.