Paryžiaus Luvre – brangiausias pasaulio paveikslas
Anot „The Art Newspaper“, parodai ruoštasi beveik dešimtmetį – pradedant naujais išsamiais menininko biografijos tyrimais, baigiant iš viso pasaulio muziejų surinktais išlikusiais jo darbais.
L. da Vinci gyvenimą menotyrininkai paprastai skirsto į šešis svarbiausius etapus, atitinkančius jo gyvenamąją vietą. Luvro muziejus į L. da Vinci biografiją ir kūrybą siūlo pažvelgti šiek tiek kitaip. Parodos kuratoriai Vincentas Delieuvin ir Louisas Frankas parodą suskirstė į keturias dalis, kurių kiekviena atspindi svarbiausius L. da Vinci meninės evoliucijos etapus.
Anot muziejaus atstovų, kuriant parodą buvo siekiama surinkti kiek įmanoma daugiau menininko darbų ir parodyti visus žymiausius šedevrus vienoje vietoje. Paryžiuje bus pristatyti 140 jo kūrinių – tapybos, piešinių, skulptūrų. Skaičiuojama, jog iki šių dienų yra išlikę nuo 14 iki 17 L. da Vinci nutapytų paveikslų, kai kurių jų autoryste specialistai neabejoja, dėl kitų – ginčų vis dar girdėti.
Penki L. da Vinci darbai priklauso pačiam Luvrui.
Bus ar nebus „Salvator Mundi“
Meno gerbėjai tikisi Luvre pamatyti ir iki šiol brangiausią pasaulio paveikslą – L. da Vinci „Salvator Mundi“, 2017 m. aukcione parduotą už 450 mln. USD. Vėlgi, nors iki parodos pradžios liko gera savaitė, vis dar neaišku, ar jis bus eksponuojamas Paryžiuje.
Paveikslas, savo meniniu įtaigumu lyginamas su „Mona Lisa“ neabejotinai sutrauktų minias. Bet meno pasaulyje gausu spėlionių, jog taip greičiausiai neįvyks. Antai „The Art Newspaper“ teigia, jog paveikslo parodoje tikrai nebus. „The Observer“ cituoja Luvro spaudos atstovę, kuri patvirtina, kad muziejus prašė paskolinti „Salvotor Mundi“, bet atsakymo dar negavo.
„Salvator Mundi“ apipintas daugybe istorijų ir intrigų, pradedant beveik dešimtmetį trukusiomis meno istorikų diskusijomis dėl jo autorystės, baigiant jo savininkais ir neaiškia dabartine buvimo vieta.
Anot aukcionų namų „Christie‘s“ specialistų, „Salvator Mundi“ XV a. pabaigoje ar XVI a. pradžioje tikriausiai užsakė Prancūzijos karalius Liudvikas XII-asis, ketindamas padovanoti jį antrajai savo žmonai Anai Bretonei. Dauguma meno žinovų mano, kad paveikslas nutapytas panašiu metu kaip garsioji freska „Paskutinė vakarienė“. Kiti jį priskiria Florencijos periodui ir tikina, jog „Salvator Mundi“ dailininkas jį tapė beveik tuo pat metu, kaip „Mona Lisa“. Nesiginčijama tik dėl vieno – „Salvator Mundi“ tapytas ne vienus metus.
„The Guardian“ pasakoja, jog 1958 m. aukcione Londone paveikslas buvo parduotas už 45 GBP kaip Renesanso dailininko Antonio Boltraffio, vieno iš L. da Vincio mokinių, darbas. 2005 m. Niujorko meno istorikas ir prekeivis Robertas B Simonas Naujajame Orleane (JAV) aukcione paveikslą nusipirko už 1.175 USD. 2011 m. kūrinio autorystė po ilgų diskusijų ir tyrimų priskirta didžiajam menininkui.
Dabartinis paveikslo savininkas – nežinomas. Sklandė gandų, jog jis priklauso Jungtinių Arabų Emyratų karališkajai šeimai, jo nuosavybė priskirta ir Saudo Arabijos princui Mohammedui bin Salmanui. Paskutinis žinomas paveikslo savininkas buvo rusų oligarchas Dmitrijus Rybolovlevas, įsigijęs paveikslą 2013 m. už 127,5 mln. USD.
VŽ rašė, jog pernai „Salvator Mundi“ turėjo būti eksponuojamas Abu Dabio Luvre, bet be konkrečių paaiškinimų pranešta, jog to nebus. Tai sukėlė spekuliacijų ir dėl to, kur apskritai yra paveikslas, ir dėl jo autorystės – gal visgi išsiaiškinta, kad tai A. Boltraffio darbas.
Bus ar nebus Luvre „Salvator Mundi“, paroda vis tiek žada būti įspūdinga.
Jos rengėjai pristatys naujų L. da Vinčio darbų tyrinėjimų, atliktų laboratorijose naujos kartos rentgenais. Technologijų pagalba parodoje bus galima pamatyti natūralaus dydžio menininko paveikslų, kurių fiziškai muziejuje nėra.
Paroda veiks iki 2020 m. vasario 24 d.
Dar keli ypatingi
Paryžiuje visada gausu meno renginių. Spalio 17–20 d. „Grand Palais“ vyks Tarptautinė šiuolaikinio meno mugė FIAC, kurioje šįmet dalyvaus 197 galerijos iš viso pasaulio. Galerininkams tai vieta pristatyti geriausių, madingiausių, geidžiamiausių jų atstovaujamų menininkų darbus, paprastiems meno vartotojams – visa savaitė įspūdingų renginių ne tik „Grand Palais“, bet ir atskiruose muziejuose, galerijose, viešosiose aikštėse. Programos reiktų ieškoti čia.
Beje, „Grand Palais“ praėjusią savaitę atidaryta didžiulė Henri de Toulouse-Lautreco retrospektyvinė paroda.
