Riebalai žudikai: už žaidimą be taisyklių mokame gyvybėmis

Publikuota: 2016-11-17
Sergejaus Karpuchino („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Sergejaus Karpuchino („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos gyventojai nelabai žino, kas yra hidrinti riebalai, nors išsivysčiusiose šalyse šis maisto ingredientas jau senokai pripažintas kaip didinantis riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. VŽ kartu su partneriais atliktas žurnalistinis tyrimas parodė, kad kol neturime reguliavimo, pažeidžiamiausia vartotojų grupė – vaikai – Lietuvoje yra daugiau mažiau apsaugoti nuo šio sveikatai pavojingo mitybos elemento, bet, valgydami namie, jie, kaip ir suaugusieji, šių medžiagų tikriausiai neišvengs. Situaciją galėtų pakeisti reguliavimas ir įsiklausymas į kitų šalių patirtį.

Hidrintais ar pusiau hidrintais riebalais yra vadinami augaliniai riebalai, susidarę jų hidrinimo metu. Tai yra procedūra, per kurią augaliniai riebalai kelias valandas kaitinami aukštoje temperatūroje, kol skysti riebalai įgyja kietą konsistenciją.

Maisto pramonė hidrintus riebalus gana dažnai naudoja greitojo maisto (keptų bulvyčių, tortilijų), margarino, tepiųjų riebalų mišinių, konditerijos gaminių (sausainių, pyragaičių, krekerių, glazūruotų spurgų), greitųjų užkandžių (bulvių traškučių), šokolado plytelių, griliažinių saldainių, glaistytų varškės sūrelių ir kitų saldumynų, kukurūzų spragėsių ruošinių gamyboje. Tokios cheminės reakcijos natūraliai gamtoje beveik nevyksta, jos yra sukurtos žmogaus.

Pramonei hidrinti maisto riebalai yra patrauklūs, nes jie pigesni už kitus riebalus, pasižymi ilgu galiojimo terminu, tačiau sveikatos specialistai vienareikšmiškai teigia, kad šios maisto sudedamosios dalys yra pavojingos žmonių sveikatai.

„Hidrinant augalinius riebalus, susidaro riebiųjų rūgščių transizomerai, kurie, kaip nustatyta, kelia riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, skatina nutukimą, diabeto išsivystymą, metabolinį sindromą. Ilgą laiką vartojant hidrintus riebalus, gali pablogėti sveikata. Anksčiau buvo kalbama, kad didžiausią riziką susirgti širdies kraujagyslių ligomis kelia sotieji riebalai, bet dabar nauji tyrimai parodė, kad didžiausią riziką kelia būtent hidrinti riebalai“, – kalba Ieva Gudanavičienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vyriausioji specialistė.

Pasaulio sveikatos organizacija yra skelbusi, kad būtent vadinamųjų transriebalų, susidariusių iš dalies hidrinant aliejų, vartojimas didina širdies ir kraujagyslių, koronarinės širdies ligos riziką.

Daugiau nei pusė nežino

Pramonė hidrintus riebalus puikiai žino, tačiau to pasakyti apie gyventojus dar tikrai negalima.

Daugiau nei pusė – 56% – Lietuvos gyventojų nežino, kas yra hidrinti riebalai. Dar trečdalis gyventojų teigia, kad apie juos yra girdėję, tačiau žino nedaug.

Tokias tendencijas atskleidė bendrovės „Baltijos tyrimai“ šiemet rugsėjo 14–21 d. atlikta gyventojų apklausa, kurioje dalyvavo 1.104 Lietuvos gyventojai.

Net jei esate mažuma ir žinote, kas yra hidrinti riebalai, ar bent jau esate apie juos girdėję, tai dar nereiškia, kad turite didelių šansų išvengti jų vartojimo – 78% šalies gyventojų teigia nežinantys, kaip maisto produktų aprašuose yra žymima, ar produkto sudėtyje yra hidrintų riebalų.

Tęsinys po lentele

infogr.am::1d005cdd-f265-4a52-a011-afabd13c9d6e

Rastume ir ant pusryčių stalo

Lietuva, priešingai nei kai kurios kitos išsivysčiusios šalys, kol kas neturi reguliavimo, kuris draustų ar ribotų hidrintų riebalų naudojimą maisto produktuose.

Kol to nėra, hidrintų riebalų galima rasti ne viename Lietuvos parduotuvių lentynose siūlomame produkte.

Tuo teko įsitikinti specialų tyrimą atlikusiai jungtinei tiriamosios žurnalistikos komandai, kurioje dalyvavo „Verslo žinių“ ir dar keturių žiniasklaidos priemonių atstovai (visas sąrašas – teksto apačioje).

Pasitarę, ką komandos nariai valgo pusryčiams ar ką rytais duoda valgyti savo atžaloms, nusprendėme patikrinti, kiek hidrintų riebalų yra 8-iuose populiariuose pusryčių (ir nebūtinai) produktuose – pradedant sausainiais „Gaidelis“ ir baigiant kelių rūšių varškės sūreliais.

Laboratorinius tyrimus atlikęs Kauno technologijos universiteto Maisto tyrimų centras nustatė, kad hidrintuose riebaluose aptinkamų ir sveikatai kenkiančių riebalų rūgčių transizomerų yra 7-iuose iš 8-ių patikrintų maisto produktų, o 4-iuose jų aptiktas kiekis sudarė po daugiau nei 10% viso riebalų kiekio.

Tęsinys po lentele

infogr.am::3f901e65-07c5-4209-bd88-43777d21bfc0

Palyginti, paprastai šalyse, kur į maistą dedamų hidrintų riebalų kiekis yra reguliuojamas valstybės, leistina norma yra 2% hidrintų riebalų visame riebalų kiekyje. Taigi, kai kuriuose produktuose rekomenduojama norma viršijama daugiau nei 5 kartus.

Tai ypač įdomu žinant, kad pagal ES statistikos tarnybos „Eurostat“ šiemet gegužę skelbtus duomenis Lietuvoje mirčių nuo širdies smūgio rodiklis 2013 m. buvo pats didžiausias visoje ES (36,7% nuo visų mirčių) ir beveik trigubai lenkė ES vidurkį (12,9%).

Mokyklose beveik nėra

Nors Lietuva neriboja maksimaliai leidžiamo hidrintų riebalų kiekio parduotuvėse parduodame ir maitinimo įstaigose tiekiamame maiste, nuo šių metų sausio 1 d. šalyje galioja reikalavimas, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir bendrojo lavinimo mokyklų parduodamame maiste hidrintų riebalų būti negali.

Nusprendėme patikrinti, kaip šio reikalavimo laikomasi ir 6-ių Lietuvos mokyklų bufetuose įsigijome lengvų užkandžių (bandelių, keksiukų, picos). Juos pristatėme nepriklausomiems tyrimams į jau minėtą Maisto tyrimų centrą.

Rezultatas – minėtų sveikatai pavojingų medžiagų aptikome 5-iose mokyklose, tačiau itin mažą kiekį – pavojingi dariniai sudarė nuo 0,23% iki 0,82% riebalų kiekio (visi rezultatai – lentelėje). Nors riebalų rūgčių transizomerų rasta, specialistai teigia, kad artimas nuliui hidrintų riebalų kiekis gali būti laikomas natūraliu fonu, ypač jeigu gamyboje naudotas natūralus sviestas. Mat nedidelis kiekis riebalų rūgčių transizomerų natūraliai gali būti atrajojančių gyvūnų (karvių, avių, ožkų) riebaluose.

Tęsinys po lentele

infogr.am::374798f1-881c-4d37-ab09-1e5b29122b70

Tiesa, tai dar nereiškia, kad hidrintų riebalų mokyklose parduodamame maiste iš viso nėra.

Neseniai atlikto tyrimo metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) hidrintų riebalų ir kitų draudžiamų ingredientų rado 2% iš 1.045 patikrintų mokyklų. Iš 20-ies draudžiamų vaikams produktų nustatymo atvejų 8-iuose rasta hidrintų riebalų. Kai kuriuose rasti ypač dideli kiekiai, pavyzdžiui, 23% ar 10% bendro riebalų kiekio produkte.

VMVT teigia, kad vykdo griežtą į mokyklas tiekiamo maisto kontrolę.

„Vaikų ugdymo įstaigų maisto tvarkymo skyriai priskiriami vidutinės ir padidintos rizikos maisto tvarkymo subjektų grupei, todėl planine tvarka tikrinami 1–2 kartus per metus. Kiekvieno vartotojo skundo atveju atliekamas neplaninis patikrinimas“, – sako Vita Šturmienė, VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė.

Pasak jos, patikrinimo metu nustačius, kad maisto tvarkymo subjektas netinkamai vykdydamas veiklą kelia grėsmę maisto saugai, maisto tvarkymo veikla gali būti sustabdoma arba iš viso uždraudžiama.

Danijos pavyzdys

Steenas Stenderis, Kopenhagos universiteto profesorius, teigia, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasmet miršta daugiau nei 10 kartų daugiau žmonių nei Danijoje, o šį rodiklį sumažinti Lietuva galėtų apribodama hidrintų riebalų naudojimą.

„Apriboję hidrintų riebalų naudojimą Danijoje, kur gyvena apie 5 mln. gyventojų, ankstyvų mirčių skaičių per metus sumažinome maždaug 700. Lietuvoje, kur gyvena 2,5–3 mln. žmonių, ankstyvų mirčių skaičių galėtumėte sumažinti 300–400 per metus“, – sako p. Stenderis.

Jis jau ne vienus metus keliauja po įvairias šalis, tirdamas hidrintų riebalų kiekį maisto produktuose ir pasakodamas apie šių riebalų žalą sveikatai. Profesoriaus kolekcijoje – ištirtų maisto produktų etiketės iš 60-ies skirtingų šalių, taip pat ir Lietuvos, kur jis apsilankė šiemet rugpjūtį. Vilniuje esančiose maisto parduotuvėse jis pirko pyragėlių, sausainių ir vaflių, pagamintų Lietuvoje, Ukrainoje ir Lenkijoje. Produktus tyrimams jis siuntė į nepriklausomą laboratoriją JAV.

„Tarp 50 Lietuvoje įsigytų produktų radau 32 gaminius, kuriuose hidrintų riebalų yra daugiau nei 2% (viso riebalų kiekio – red. past.). Palyginti su kai kuriomis Vidurio Azijos šalimis, tai nėra itin didelis skaičius. Bet tai tik įrodo, kad Lietuvos maisto produktų gamintojai galėtų lengvai atsisakyti hidrintų riebalų dėjimo į produktus, nes jų palyginti nedaug ir naudoja“, – sako p. Stenderis, atsisakyti hidrintų riebalų privertęs tokius greitojo maisto milžinus kaip „McDonald‘s“ ar KFC.

Tęsinys po lentele

infogr.am::9bdf9641-062f-4ad5-9d57-aa1b37e59ae2

Dar tik ruošiamės

Danija yra pirmoji šalis pasaulyje, kuri nuo 2004 m. apribojo maksimalų hidrintų riebalų kiekį maisto produktuose iki 2% riebalų kiekio ir yra laikoma geruoju pavyzdžiu, kaip hidrintų riebalų apribojimas gali prisidėti prie sveikatos problemų skaičiaus mažinimo.

Visgi Europoje ir pasaulyje vieno sutarimo dėl hidrintų riebalų ribojimo nėra. Tokios šalys kaip Danija, Šveicarija, Austrija, net kaimyninė Latvija yra nuėjusios hidrintų riebalų kiekio maisto produktuose ribojimo keliu. O kai kurios šalys, tarp jų ir Lietuva, kol kas nėra priėmusios hidrintų riebalų naudojimą ribojančių įstatymų arba yra priėmusios tik rekomendacinio pobūdžio teisės aktus.

Valdininkai teigia, kad Lietuva neskuba priimti reguliavimo dėl hidrintų riebalų vartojimo, nes netrukus turėsime bendrą europinį šio klausimo reguliavimą.

Vytenis Andriukaitis, už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Sąjungos (ES) komisaras, pasakoja, kad Europos Komisija (EK) kaip tik šiuo metu rengiasi priimti bendrą dokumentą, reglamentuojantį hidrintų riebalų vartojimą ES.

EK, gavusi išsamią mokslininkų parengtą ataskaitą apie hidrintų riebalų poveikį sveikatai, ketina viešosioms konsultacijoms ir aptarimui su visuomene pateikti tris hidrintų riebalų reguliavimo variantus.

„Pagal pirmąjį variantą siūloma šalims narėms pačioms apsispręsti dėl hidrintų riebalų reguliavimo. Antras pasiūlymas – įvesti bendrą europinį reguliavimą dėl hidrintų riebalų kiekio maisto produktuose, o trečiasis siūlymas – įvesti savanorišką reguliavimą. Kitaip tariant, nustatyti, kaip tai gali būti reguliuojama, o šalys narės turės savarankiškai apsispręsti, daryti tai ar ne“, – sako p. Andriukaitis.

Jis teigia, kad pats, kaip buvęs medikas, palaiko griežčiausią siūlymą – bendrą europinį reguliavimą, tačiau ES yra 28-ių valstybių darinys ir turi būti paisoma bendros pozicijos.

„Mes nesame viena federalinė valstybė kaip Jungtinės Valstijos, mes esame 28 valstybių, kurios turi savo nacionalines kompetencijas, sąjunga“, – aiškina p. Andriukaitis.

Ekonominis klausimas

Valstybės uždrausti hidrintų riebalų naudojimą maisto produktuose galėtų gana greitai, visgi reguliavimas yra ne tik sveikatos priežiūros, bet ir ekonomikos klausimas.

Jungtinių Valstijų maisto ir vaistų administracija pernai paskelbė, kad JAV maisto gamybos grandinėje iki 2018 m. turės būti visiškai atsisakyta hidrintų riebalų naudojimo, nebent šių ingredientų maisto produkte bus likę natūraliai.

Suskaičiuota, kad vien JAV maisto pramonei prisitaikymas prie draudimo kainuos apie 6 mlrd. JAV dolerių. Visgi per 20 metų nuo draudimo įsigaliojimo valstybė per sveikatos priežiūros sistemą sutaupys 140 mlrd. JAV dolerių.

Ponas Andriukaitis sako, kad pasipriešinimas bendram reguliavimui jaučiamas ir ES, kur verslas teigia, kad draudimo įvedimas pareikalautų milžiniškų sumų vienas technologijas keičiant kitomis ir žmonių atleidimų.

„EK turi išnagrinėti ir atsakyti į kiekvienos įmonės argumentus, net jei tai kelių šimtų puslapių ataskaita“, – sako p. Andriukaitis. Pasak jo, tai taip pat yra argumentas, kodėl ES dar neturi bendro reguliavimo, nors kai kurios pavienės šalys narės hidrintų riebalų naudojimą riboja jau daugiau nei 10 metų.

Sumažina savikainą

Lietuvos maisto pramonės įmonės neslepia, kad augaliniai riebalai, įskaitant ir hidrintus, produkto gamybos savikainą gali sumažinti iki 50%. Tačiau verslas teigia, kad neprotingai vartojant pakenkti gali net ir cukrus, tad šiuos riebalus reiktų ne demonizuoti, o tiesiog nurodyti ant pakuotės, kad jų yra, ir vartotojas pats nuspręs, ar juos vartoti.

„Aš manau, kad teisingiausia yra eiti tinkamo produktų žymėjo keliu, kad kiekvienas žmogus pats galėtų nuspręsti. Juk vienas žmogus skundžiasi padidėjusiu cholesteroliu, kitas – ne“, – sako Gintaras Bertašius, Vilkyškių pieninės generalinis direktorius.

Pasak jo, visiškai uždraudus augalinių riebalų naudojimą, daugelis produktų nebebūtų tokie, kaip yra dabar.

„Pavyzdys – varškės sūreliai. Jie nebebūtų tokios taisyklingos formos ir konsistencijos, kaip parduodami dabar“, – nurodo p. Bertašius.

Jo teigimu, jei bus nueita augalinių riebalų ribojimo keliu, gali nutikti taip kaip Jungtinėje Karalystėje, kur, siekiant kovoti su nutukimu, gimsta iniciatyvos įvesti vadinamąjį cukraus mokestį.

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, jei į produktą dedami aliejai yra iš dalies ar visiškai hidrinti, sudedamųjų produkto dalių sąraše privalo būti pateikta informacija įrašant žodžius „visiškai hidrintas“ arba „iš dalies hidrintas“. Tačiau ši informacija nenurodo, kiek iš tiesų produkte yra vadinamųjų transriebalų.

Nebededa, bet...

Vilkyškių pieninės vadovas, kaip ir „Rokiškio sūrio“ atstovai, teigė, kad į savo produktus nebededa hidrintų ir pusiau hidrintų riebalų, nors tai ir mažina produkcijos savikainą.

Visgi, kai maždaug po mėnesio ištyrę Vilkyškių pieninės sūrio gaminį „Kuršiukas“ jame aptikome 12,19% hidrintų riebalų (matuojant nuo viso riebalų kiekio), bendrovės pozicija jau nebebuvo tokia kategoriška.

„Ankstesnį kartą, kalbėdamas apie hidrintų riebalų nebenaudojimą gaminių gamyboje jau mažiausiai 5 metus, omenyje turėjau kitus pieno produktus, tačiau ne sūrio gaminius“, – gautus turimų rezultatus komentavo p. Bertašius.

Pasak jo, „taip jau sutapo, kad hidrintų riebalų dėjimo į kitus produktus bendrovė atsisakė prieš daug metų, o dėjimo į sūrio gaminius – tik šiemet pavasarį“.

„Be to, nuo sūrio pagaminimo iki pardavimo gali praeiti iki pusės metų, todėl natūralu, kad galėjote aptikti. Kaip tyčia, pirmąjį pusmetį dėl vangios prekybos turėjome pilnus sandėlius produkcijos“, – sako p. Bertašius.

Pasak jo, net jei ant pakuotės dar galima rasti, kad gaminyje yra hidrintų riebalų, iš tiesų šių ingredientų jau nebėra, tik nespėta pakeisti pakuotės.

„Aš labai tikiuosi, kad šiandien produktų su hidrintais riebalais prekyboje jau nėra. Vartotojas tik laimi – mes savo pastangomis produktą pageriname“, – sako p. Bertašius.

Į klausimą, ar sprendimas nebedėti hidrintų riebalų reiškia, kad Vilkyškių pieninė pripažįsta, jog jie kenksmingi sveikatai, jis atsako neigiamai.

„Mes tiesiog žinome, kad nehidrinti riebalai yra geriau. Taip pat žinome, kad kas yra leidžiama, tas yra nekenksminga. Tik klausimas, kiek vartoji. Juk degtinės jei pergersi, bus blogai, o jei 100 gramų išgersi, nėra taip jau blogai“, – sako p. Bertašius.

Šis straipsnis yra bendras kelių žiniasklaidos priemonių įgyvendintos tiriamosios žurnalistikos iniciatyvos rezultatas. Prie šio projekto dirbo žurnalistai iš dienraščio „Verslo žinios“, portalo „Delfi“, laikraščio „Vakarų ekspresas“, portalo „Novaja gazeta – Baltija“. Tiriamosios žurnalistikos projektą įgyvendinti padėjo Bostono universiteto Tiriamosios žurnalistikos centras „Naujoji Anglija“ ir Pietų Karolinos universiteto iniciatyva „Newsplex“ (JAV).

Tiriamosios žurnalistikos komandą sudarė:

Paulius Čiulada, „Verslo žinių“ žurnalistas

Viktoras Denisenko, portalo „Novaja gazeta – Baltija“ žurnalistas

Audrius Lelkaitis, laisvai samdomas žurnalistas

Jurga Petronytė, „Vakarų ekspreso“ žurnalistė

Edgaras Savickas, „Delfi“ žurnalistas

Lukrecijus Tubys, „Alytaus naujienų“ žurnalistas

Tiriamosios žurnalistikos komandai vadovavo žurnalistai Rytas Staselis ir Rita Miliūtė

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kas iš to lietuviams, kad ES ir Japonija glaudžia pečius

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį patvirtino ES ir Japonijos laisvosios prekybos sutartį, tad nuo 2019 m.

Agroverslas
2018.12.12
„Nordic Sugar Kėdainiai“ suplanavo 12 mln. Eur investicijas Premium

Investavusi į melasos saugyklą ir ekologinio cukraus gamybą, AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ planuoja tolesnį...

Agroverslas
2018.12.12
2019-ųjų pokyčiai: mažesnis PVM spaudai ir malkoms, didesnis alkoholio akcizas 8

Periodinė spauda nuo 2019 m. sausio 1 d. bus apmokestinta lengvatiniu 5% pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Verslo aplinka
2018.12.11
„Biovela Group“ statysis saulės jėgainę už 1,4 mln. Eur 5

„Biovela Group“ investuoja beveik 1,4 mln. Eur į 1,7 MW saulės jėgainę. Ji bus įrengiama ant grupės valdomos...

Energetika
2018.12.11
PVM spaudai ir malkoms mažės, akcizai stipriam alkoholiui – didės 7

Nuo 2019 m. sausio 1 d. spaudai taikomas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas bus nebe 9%, bet 5%, taip...

Verslo aplinka
2018.12.10
„Lavango group“ – antras plėtros etapas Klaipėdos LEZ

Maisto pramonės įrenginių gamintoja UAB „Lavango group“ investuoja į plėtrą – įsigijo papildomą 0,32 ha ploto...

Pramonė
2018.12.04
R. Karbauskis ir S. Skvernelis: didesnis stipraus alkoholio akcizas mažins vartojimą 5

Seimui planuojant svarstyti sveikatos apsaugos ministro siūlymą nuo 2019 metų kovo 10% padidinti akcizą...

Agroverslas
2018.12.04
Daugiau įmonių įsipareigojo mažinti cukraus ir druskos kiekį savo gaminiuose 5

Daugiau įmonių prisijungia prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuoto bendradarbiavimo susitarimo...

Agroverslas
2018.12.03
Lietuvos įmonės šiemet perdirbo mažiau pieno 1

Pieno perdirbimas Lietuvoje šiek tiek susitraukė – įtakos tam turėjo sumažėję lietuviškų pieno gaminių...

Agroverslas
2018.12.03
Maisto pramonės ateitis: mažas yra naujas didelis Premium

Inovacijos, skaidrumas, sugebėjimas būti arčiau pirkėjo – tai dalykai, be kurių ateities maisto pramonė...

Agroverslas
2018.12.03
Mažėjo „Gubernijos“ pardavimai 12

„Gubernijos“ pardavimai be akcizo per 2018 m. rugsėjo 30 d. pasibaigusį devynių mėnesių laikotarpį mažėjo...

Agroverslas
2018.11.30
„Vilkyškių pieninės“ pajamos mažėjo 3

„Vilkyškių pieninės“ pajamos per 9 šių metų mėnesius siekė 76,17 mln. Eur ir buvo 13% mažesnės nei pernai tuo...

Agroverslas
2018.11.30
„Vilniaus degtinė“ dirbo nuostolingai 2

Per 2018 m. rugsėjo 30 d. pasibaigusį devynių mėnesių laikotarpį „Vilniaus degtinės“ pardavimo pajamos be...

Agroverslas
2018.11.30
„Vičiūnų“ grupei leista perimti vienvaldę „Baltic Fish Export“ kontrolę

Konkurencijos taryba suteikė leidimą „Vičiūnų“ grupės bendrovei „RREI Logistics“ įsigyti 99,9% bendrovės...

Agroverslas
2018.11.30
„Pepsi“ ir „Coca Cola“ Pakistane investuos 1,4 mlrd. USD

Per keletą ateinančių metų dvi gėrimų gamintojos Pakistane ruošiasi investuoti 1,4 mlrd. USD, pranešė šios...

Agroverslas
2018.11.28
Stiprinama maisto kontrolė: slapti pirkėjai ir didesnės baudos

Vyriausybė trečiadienį pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymams vykdyti slaptus kontrolinius maisto...

Agroverslas
2018.11.28
Tyrimas: ko iš maisto pramonės lietuviai tikisi 2025?

Maisto pramonėje artėja pertekliaus amžius. Vartotojai, turėdami kaip niekad daug galimybių rinktis, maistui...

Agroverslas
2018.11.27
„Pieno žvaigždės“ pajamas augino 2,2% 1

Preliminariais neaudituotais duomenimis, AB „Pieno žvaigždės“ per 9 šių metų mėnesius gavo 130,8 mln. Eur...

Agroverslas
2018.11.27
Pareigūnai išaiškino šešėlinės prekybos mėsa grupę – įtarimai pareikšti 37 asmenims

Pareigūnai išaiškino gerai organizuotą asmenų grupę, vykdžiusią didelio kiekio mėsos ir jos produkcijos...

Agroverslas
2018.11.27
Gėrimų gamintojams ir importuotojams pinga užstato sistemos išlaikymas 1

Ne pelno organizacija VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) skelbia nuo 2019 m. sausio 1 d.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau