Gatvės menas – į stoties rajoną

Festivalio pradžią paskelbs Vilniaus geležinkelio stotyje, pirmajame perone, specialiai šiam renginiui sukurta penkių fotomenininkų paroda „Stoties utopija“, jos kuratorė – fotografė Neringa Rekašiūtė.
Parodai pasirinkta netikėta erdvė – viena labiausiai stoties rajono tranzitiškumą atspindinčių vietų, meno darbai čia tampa netikėta ir neįtikėtina nuolatinio judėjimo dalimi. Netikėtas stoties rajono pajutimas, galbūt net šiek tiek utopinis, atsiskleidžia ir parodos autorių – Andrejaus Vasilenkos, Simo Linkevičiaus, Teodoro Malinausko, Astos Ostrovskajos ir Agnės Matulevičiūtės – darbuose.
„Per penkių miesto fotografų darbus mes susipažįstame su skirtingomis perspektyvomis, kurios tampa atspirties tašku realybės įsivertinimui: koks šiandien yra Vilniaus stoties rajonas? Juk iš tiesų administracinių jo ribų nėra, tad parodoje keliamas klausimas, ar nėra taip, kad mūsų suvokimas apie stoties rajono ribas ir patį rajoną egzistuoja tik mūsų galvose ir kyla iš asociacijų su socialinėmis atskirtimis bei tam tikrų žmonių portretais? Fotografijose išvysite nuo šių aspektų išvaduotą, beveik utopinį rajono paveikslą“, – sako parodos kuratorė p. Rekašiūtė.
Rugpjūčio 26 d. Fotomenininkų sąjungos galerijoje festivalis pristatys dar vieną parodą – Liudo Parulskio fotomanipuliacijas „Barokas ir betonas“.
„Liudo Parulskio fotomanipuliacijas galima pavadinti vizualiniu miesto metatyrimu. Architektūros studijas baigęs menininkas kuria „pastatus-kentaurus“, į barokinių statinių formą įmontuodamas daugiaaukščių fragmentus, arba, atvirkščiai – standartinę stambiaplokštę architektūrą pagražindamas barokiniu dekoru. Tokios konceptualios miesto dėlionės išryškina skirtingus laiko modalumus, architektūros ir ideologijos sąveiką“, – teigia šios parodos kuratorė, menotyrininkė Laima Kreivytė.
Abi parodos veiks iki rugsėjo 19 d.
Gatvės menas ir grafičiai
Trečiajame festivalyje „Vilnius Street Art“ neabejotinai bus kalbama apie gatvės meno ir grafičių skirtumus, per didelį dėmesį skulptūroms kaip vienintelei viešojo meno formai ir net nekilnojamojo turto bei verslo vystymą probleminiuose rajonuose. Festivalio rengėjai tikisi, kad pokalbių programa kels iki šiol tik tarp eilučių viešojoje erdvėje aptariamus klausimus.
„Gatvės meno festivalis neapsiriboja meniniais darbais – mūsų siekis yra tapti platforma susipažinti, diskutuoti ir vertinti svarbius klausimus, susijusius su viešuoju menu (pradedant tuo, kuris kategorizuojamas kaip gatvės menas, ir baigiant bet kokiais viešosiose erdvėse esančiais ar siūlomais meno darbais). Iki šiol tarp eilučių išsakydavę savo nuomonę, šiais metais pasiryžome išgryninti Lietuvai aktualiausias viešojo meno temas ir išklausyti įvairias nuomones. Tikimės, kad savo pokalbių programa sukelsime daugiau peno diskusijoms tarp ekspertų, menininkų ir meno „vartotojų“, – teigia menotyrininkė, festivalio kuratorė Aušra Traškelytė.
Namai – „Kablyje“
Visiems atviros festivalio diskusijos vyks kultūros bare „Kablys“, kuris, šiais metais festivaliui įžengus į stoties rajoną, tapo festivalio namais, juose vyks ir susitikimai su festivalyje dalyvaujančiais menininkais.
Rugpjūčio 20 d. per pirmąjį pokalbį Aušra Traškelytė kviečia aptarti gatvės meno ir grafičių sampratų skirtumų ir panašumų, taip pat šių dviejų judėjimų ir jų atstovų santykio su miestu, miesto gyventojais ir valdžios atstovais.
Pokalbyje dalyvaus Gabrielius Liaudanskas-Svaras iš grupės „G&G Sindikatas“, festivalio „Vilnius Street Art“ ir meno centro „Hin Bus Depot“ Malaizijoje kuratorė Gabija Grušaitė.
„Tiek gatvės menas, tiek grafičiai šių judėjimų atsiradimo laikotarpiu buvo suvokiami kaip protesto forma prieš tradicinę socialinę santvarką, kartu tai buvo ir bandymas atkariauti viešąją erdvę iš reklamos, politinio korektiškumo ir informacinio triukšmo gniaužtų. Prabėgus keliems dešimtmečiams, gatvės meno festivalius pradėjo remti įvairios valstybinės institucijos (pavyzdžiui, valstybiniai turizmo departamentai), gatvės meną įtraukdami į turistų pritraukimo strategijas“, – pasakoja p. Traškelytė.
Daugiau informacijos apie diskusijų ir pokalbių laiką galima rasti festivalio interneto puslapyje ir socialiniame tinkle „Facebook“.