Dėl „Teatro arenos“ „mirties“ keičiama britų elektronikos titano koncerto vieta

Britų atlikėjo Squarepusherio pasirodymas Vilniuje žada technologinių stebuklų. Koncerto rengėjų nuotr.

Didelio elektroninės muzikos gerbėjų susidomėjimo sulaukęs kultinio britų atlikėjo Squarepusherio pasirodymas Vilniuje iš „Teatro arenos“ perkeliamas į Menų fabriką „Loftas“. Koncerto rengėjus, VšĮ „Vilniaus festivaliai“, pakeisti jo vietą paskatino žinia, jog „Teatro arena“ stabdo savo veiklą, o pastatas greičiausiai bus griaunamas.

„Vilniaus festivaliai“ praneša, jog anksčiau įsigyti bilietai į renginį galioja. Spalio 30 d. rengiamame koncerte Menų fabrike „Loftas“ publika gerokai iš arčiau galės pamatyti Squarepusherio pasirodymą, mat ši salė yra kompaktiškesnė ir mažesnė už „Teatro areną“, o didžioji dalis erdvės čia skirta stovinčiai publikai, kas yra įprasta tiek šio atlikėjo, tiek „Lofto“ renginiams.

Squarepusheris, arba po šiuo vardu kuriantis ir koncertuojantis Tomas Jenkinsonas (g. 1975) – novatoriškas elektroninės muzikos kūrėjas ir nepavargstantis eksperimentatorius. Išgarsėjęs paskutiniame XX a. dešimtmetyje, post-reivo kartos eksperimentinės muzikos aplinkoje, jis iki šiol nesiliauja tyrinėti neįtikėčiausias elektroninės muzikos teritorijas.

1995 m. tapęs vienu iš legendinės „Warp Records“ įrašų kompanijos globojamų kūrėjų, elektroninės muzikos avangarde muzikantas išlaiko stiprias pozicijas. Squarepusheris yra išleidęs16 albumų, paskutinis iš jų – „Damogen Furies“.

Spalio 30 d. koncertu Vilniuje jis užbaigs pusę metų trukusias gastroles, kurių metu grojo prestižiniuose festivaliuose „Sonar“ (Barselona), „Coachella“ (Kalifornija, JAV),„Barbican“ centre Londone.

Squarepusherio dar laukia pasirodymai festivaliuose „Dekmantel“ Amsterdame, „Lovebox“Londone, „Robot“Bolonijoje, „Ancienne Belgique“ klube Briuselyje, „Le Trianon“salėje Paryžiuje ir kt.

Akims ir ausims

Koncerto rengėjai žada, jog, kaip ir visi Squarepusherio gyvi pasirodymai, koncertas Vilniuje džiugins ir klausytojų ausis, ir akis, mat britų muzikantas „ištraukia“ vaizdus iš savo muzikinių kūrinių. Pasak jo paties, jam jau seniai atsibodo beprasmė pirotechnika, lydinti daugelį elektroninės muzikos koncertų, ir jis nusprendė tiesiogiai susieti vaizdo projekcijas su savo muzika ir koncerto vietos geografija.

„Daugelyje koncertų muzikantai laiko savo prievole transliuoti bet kokią vaizdinę medžiagą, ir 99 atvejais iš šimto tai tik blaško dėmesį, panašiai kaip muzika, grojanti, kai įjungtas televizorius“.

Būtent todėl garso ir vaizdo elementų tarpusavio ryšys per kiekvieną Jenkinsono pasirodymą tampa itin svarbus. Vizualizacijų pagrindą sudaro kodas, naudojantis kompiuterinių duomenų sekas ir reguliuojantis vaizdo pokyčius pagal tam tikrus muzikinius parametrus. Kaip aiškina pats menininkas, „kūrinio pradžioje tai gali būti žemo dažnio garsai, kurie lemia tam tikrus vizualinius elementus, tokius kaip ryškumas, ir generuoja baltos spalvos blyksnius.Vėliau nustatymai gali kisti ir blyksnius gali iššaukti aukšto dažnio elementai arba garso stiprumas“.

Atgal prie garso

Kurdamas vaizdus savo pasirodymams, muzikantas įvedė papildomą elementą – geografinius duomenis. Pasak Jenkinsono, „Tradiciškai video projekcija susideda iš raudonų, žalių ir mėlynų komponentų. Mes paimame, pavyzdžiui, vidutinį vietinį oro drėgmės lygį, temperatūrą bei vėjo greitį ir panaudojame juos kiekvienos spalvos komponentams kontroliuoti“. Tai reiškia, kad kiekvienas pasirodymas ir kūrinys, atliekamas skirtingame mieste, bus nuspalvintas vietinės aplinkos bruožais. Kas žino – galbūt Vilniuje prapliups raudonas lietus arba taškysis mėlynos audros blyksniai?

Visa tai daroma ne šiaip sau. Jenkinsonas pripažįsta, kad jis kuria tokius vaizdus turėdamas rimtesnį motyvą. „Mes gyvename kultūroje, kurioje dominuoja vaizdai. Aš noriu pasukti kita kryptimi ir sugrąžinti žmones prie garso“.

Komentarai