„Siemens“ arena be krepšinio. Kaltų nėra
Linas Kvedaravičius, sostinės vicemeras, tikina, esą jam, kaip sirgaliui, apmaudu, kad Vilniuje, „Siemens“ arenoje, šį sezoną nežaidė „Lietuvos ryto“ ir Lietuvos rinktinės komandos. Kita vertus, sako jis, Lietuva nedidelė, sostinės sirgaliai gali nuvažiuoti į kitus didžiuosius Lietuvos miestus, taip pat - į Kėdainius ar Alytų, jei tai guodžia.
Neįkandama kaina
Lino Kunigėlio, Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) ryšių su visuomene ir rinkodaros direktoriaus, teigimu, šiemet draugiškos rungtynės prieš vyrų Europos krepšinio čempionatą UAB „Universali arena“ valdomoje „Siemens“ arenoje nevyksta dėl to, jog čia rengti varžybas kainuoja gerokai brangiau.
„Kituose miestuose rengti varžybas labiau apsimoka, ir bilietai ten kaipmat išparduodami. LKF yra atsakinga už krepšinio populiarinimą visoje Lietuvoje, ne tik Vilniuje ir „Siemens“ arenoje“, – sako p. Kunigėlis.
Anot jo, planuoti draugiškas krepšinio varžybas pradedama žiemos pradžioje, ir tai reikalauja kruopštaus derinimo. Ponas Kunigėlis tikina, kad prieš gerą pusmetį „Siemens“ arenos pasiūlytos sąlygos LKF netiko. Prašytos milžiniškos sumos jie negali mokėti, varžybas finansuoja patys.
Martynas Purlys, „Lietuvos ryto“ krepšinio komandos direktorius, pritaria, kad praėjusį sezoną rengti varžybas „Siemens“ arenoje buvo nepalanku finansiškai. Tarp įmonių vykusias derybas galiausiai vainikavo rugpjūčio 6 d. paskelbta 5 metų sutartis dėl bendradarbiavimo.
„Mano žiniomis, Vilniaus komandai dabar buvo pasiūlytos tokios geros sąlygos, kad atsisakyti jas priimti būtų buvę kvaila“, – tikina p. Kunigėlis.
„Siemens“ nesutinka
Pasak Juro Vėželio, „Siemens“ arenos generalinio direktoriaus, LKF jiems pateikė ne tokias pačias sąlygas, kaip kitoms arenoms. Jo teigimu, arenai buvo pasiūlyta nusipirkti rugpjūčio 8 d. vykusias varžybas tarp Lietuvos ir Suomijos, kai kituose miestuose vykusias varžybas LKF finansavo pati.
„Mes jiems pasiūlėme tikrai konkurencingą kainą, ji nebuvo daug didesnė nei siūlė kiti. Pritaikėme nemažą nuolaidą, atsižvelgdami į tai, jog rinktinei reikėjo ir vietos treniruotėms“, – dėsto p. Vėželis.
Nei „Siemens“ arenos vadovas, nei p. Kunigėlis nesutiko atskleisti, dėl kokių sumų buvo derėtasi Vilniuje ir kituose miestuose.
Pasak p. Kunigėlio, LKF pirkti renginį pasiūlo visų arenų operatoriams, o šie gali nuspręsti, ar patiems pasiūlyti nuomos kainą, neprisiimant jokios rizikos, ar visgi nusipirkti renginį, sumokant konkrečią sumą.
Jo teigimu, sąlygos, kuriomis 2014 m. vasarį „Siemens“ arena pasiūlė LKF nuomotis patalpas ir kitas reikalingas paslaugas, federacijai buvo nepriimtinos. Kaip ir tos sąlygos, kurios „Siemens“ arena iškėlė, jeigu ji pati pirktų renginį iš LKF.
Pasak Gintaro Radavičiaus, UAB „Šiaulių arena“ generalinio direktoriaus, jiems LKF nesiūlė nusipirkti draugiškų varžybų ir pati mokėjo salės nuomos kainą.
Ponas Kunigėlis paaiškina, kad kitų miestų arenose LKF yra pajėgi savo turimomis lėšomis ir žmogiškaisiais ištekliais surengti nenuostolingą renginį, todėl dažniausiai ten taiko būtent nuomos modelį. Jo teigimu, arenų valdytojai LKF pasiūlo tenkinančias kainas.
„Krepšinio federacija neturi jokių intencijų ignoruoti Vilniaus ir Panevėžio regionus, kurių arenas valdo tie patys šeimininkai – priešingai, mes mielai organizuotume rungtynes tose arenose, jeigu tik sąlygos, kurias mums buvo bandoma primesti, būtų bent jau analogiškos toms, kurias gauname kituose miestuose“, – sako jis.
„Siemens“ arenos valdyboje žiemą įvyko pokyčių. Pirmininko pareigose Rimantą Bukauską pakeitė Remigijus Lapinskas. Pono Lapinsko teigimu, su derybomis dėl krepšinio tai visai nesusiję ir tai nei pirmas, nei, jokiu būdu, paskutinis pasikeitimas.
Savivaldybė neprisidėjo
Krepšinio, kaip ir visų kitų sporto šakų varžybos, planuojamos gerokai iš anksto.
Pasak p. Kunigėlio, 2013 m. gruodį LKF kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, tikėdamiesi jai padedant gauti areną palankesnėmis sąlygomis.
Iš tuometinės Vilniaus valdžios LKF gavo atsakymą, kad savivaldybė jau yra išnaudojusi turimą nemokamų renginių skaičių, ir buvo pasiūlyta tartis tiesiogiai su „Siemens“ arena.
Ponas Kvedaravičius teigia, esą į Vilniaus miesto savivaldybę dėl šių rungtynių kreiptasi nebuvo.
„Derybos tarp „Siemens“ arenos ir LKF buvo tiesioginės. Į savivaldybę kokios nors pagalbos niekas nesikreipė, tarpininkauti neprašė. Su federacija nutarėmė rudenį susėsti, ir bandyti padaryti viską, kad kitais metais vilniečiai galėtų Lietuvos rinktinę išvysti Vilniuje. Taip neturėtų būti, kad sostinę krepšininkai aplenktų“, – sako jis.
Remia miesto renginius
Anot p. Kvedaravičiaus, savivaldybė su „Siemens“ arena yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį: miesto valdžia apmoka 10 jiems svarbių ir pridėtinės vertės suteikiančių renginių per metus. Tiesioginio finansavimo, pasak vicemero, nėra. „Siemens“ arena, kaip ir dauguma kitų arenų, atleista nuo NT mokesčio, tačiau p. Kvedaravičius tikina, kad bendrovės įsipareigoja ne mažesnes kaip NT mokesčio sumas investuoti į objektų infrastruktūros gerinimą.
VERSLO TRIBŪNA
Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos organizacijos padarė didelį šuolį, stiprindamos savo atsparumą. Pandemija, karas Ukrainoje ir augančios kibernetinės grėsmės privertė suprasti: pavojai nėra teoriniai, jie gali ištikti bet kurią dieną. Todėl būtina pasiruošti įvairioms netikėtoms situacijoms ir stiprinti organizacijų atsparumą. Tačiau ką šiandien reiškia atsparumas: ar tai technologijų, ar organizacinės kultūros klausimas? Kokios technologijos tampa kritiškai svarbios? Ar Lietuvos organizacijos pasirengusios kelioms krizėms vienu metu? Kas gali tapti didžiausiais atsparumo testais artimiausiu metu?
Dėl augančių įrenginių kainų vis daugiau vartotojų renkasi taisyti, o ne keisti įrenginius naujais. Šią tendenciją anksti pastebėjo „Tele2“, dar 2015 m. įkūrusi telefonų serviso centrą „Smart Master“, kuris leido plėstis už tradicinės telekomunikacijų veiklos ribų.
Rugsėjo 25 d. Vilniuje vyksianti tarptautinė konferencija ES+U kviečia verslo lyderius, politikos formuotojus ir viešojo sektoriaus atstovus diskutuoti apie Europos Sąjungos investicijų poveikį ir Lietuvos strateginę vertę Europai. Pagrindinis konferencijos pranešėjas – Klismanas Murati, geopolitikos ekspertas ir „Pareto Economics“ įkūrėjas, pristatys pasaulinį galios indeksą, aptars mažų valstybių strateginį potencialą ir Lietuvos vietą kintančiame geopolitiniame kontekste.
Švedų tyrimų bendrovė paskelbė kasmetinio teisinio paslaugų rinkos tyrimo Baltijos šalyse rezultatus. Stambiųjų verslų savininkų, valdybos narių, vadovų ir tų įmonių teisininkų vertinimu, kurių tyrimo metu apklausiama net keli šimtai – advokatų kontora „Ellex“ ženkliai pranoksta kitus ir rinkoje yra pirmi.
Tarp 10 Vilniaus miestui svarbių renginių, tarp kurių – bušido turnyrai, tarptautinis šokių festivalis, ledo ritulio čempionatas, vietos krepšinio rungtynėms neatsirado.
Pono Kvedaravičiaus teigimu, sprendimai padaryti dar žiemą, todėl dabartinė miesto valdžia niekaip negalėjo prisidėti ir inicijuoti, jog varžybos vyktų ir sostinėje.
„Lietuvos ryto“ komandai savivaldybė 2011 m. skyrė 1.345.500 Lt, 2012 m. – 3.250.000 Lt, 2012 m. pabaigoje tarybos sprendimu pasirašyta trimetė sutartis, kurioje numatyta 4 mln. Lt metinė dotacija, galiojanti iki šių metų pabaigos.
