Jubiliejinis sugrįžimas: A. Smitho mintis ir dvasia šiandien

Nežinomo autoriaus portretas. Škotijos nacionalinė galerija.

Birželį sukako 300 metų, kai gimė vienas žymiausių škotų, liberaliosios ekonomikos pradininku vadinamas filosofas Adamas Smithas. Kardinaliai pasaulį pakeitusiu modernybės mąstytoju dažnai laikomo A. Smitho dvasia pastaraisiais metais rodo netikėtą gyvybingumą ir vaisingumą. Ilgą laiką ekonomikos vadovėliuose nusėdęs kaip aiškintojas, kada ir kam verta gaminti vyną arba kirpti vilną, garsusis škotas dabar tampa ir rinkos bei jos veikėjų moralės kompasu.

Pasakoti apie A. Smithą dera pradėti nuo trumpos apžvalgos, kur ir kokiomis aplinkybėmis jis intelektualiai augo ir brendo. Pirmiausia jis buvo vadinamosios Škotijos apšvietos vaikas. Kol žemyninėje Lamanšo sąsiaurio pusėje prancūzakalbiai mąstytojai daugiausia dėmesio skyrė lygybės idėjai, iš kurios vėliau iškils socializmo ideologiniai pamatai, škotai ėmė dažniau svarstyti apie žmogaus laisvę ir jos teikiamas naudas.

Žinoma, šis laisvės supratimas nebuvo identiškas šiandieniam – XVIII a. protestantiškoje visuomenėje elgesio ir mąstymo normos turėjo konkrečias ribas, kurių peržengimas sulaukdavo vietos bažnyčios ir jai prijaučiančių kritikos ne tik religinėje, bet ir viešojoje bei akademinėje erdvėse. Šiomis aplinkybėmis kiek ironiška tampa Dievą tikėjusio A. Smitho ir pagarsėjusio skeptiko Davido Hume’o draugystė.