Kauno soboro restauracija kainuos per 2 mln. Eur
Buvusi caro imperinės kariuomenės cerkvė, reprezentacinis Kauno karinės tvirtovės statinys, visais laikais buvo vienas populiariausių miesto objektų: ko gero, nerasi kauniečio, kuris (ar kuri) nebūtų skyręs pasimatymo „prie soboro“.
Neobizantinio stiliaus Kauno Įgulos soborą suprojektavo iš Ukrainos kilęs architektas, Lietuvos karo inžinierius Konstantinas Limarenko. 1886 m. jis buvo paskirtas Kauno tvirtovės inžinierių valdybos darbų vykdytoju, 1891–1895 m. parengė soboro projektą, vadovavo jo statybai, pritaikė techninių naujovių: pirmą kartą Lietuvoje buvo sumontuotas 16,3 m skersmens gelžbetoninis kupolas, panaudotos tuščiavidurės plytos, įrengta moderni šildymo sistema.
1896 m. K. Limarenko buvo išsiųstas į Novočerkaską, kur suprojektavo panašų į Kauno soborą. Tokių statinių, turėjusių palengvinti Rusijos imperijos okupuotuose kraštuose vykdomą rusifikacijos procesą, XIX a. baigiantis imperijoje iškilo nemažai.
Po Pirmojo pasaulinio karo soboras buvo peršventintas ir tapo katalikų bažnyčia.
Įdomi šiuos laikus atliepianti detalė: 1918-aisiais paskelbus Nepriklausomybę, ne sykį buvo svarstyta soborą nugriauti kaip imperinės epochos reliktą. Vis dėlto soboras tuomet išsilaikė, o sovietmetį išgyveno kaip paveikslų galerija.
Darbai – į pabaigą
Kauno savivaldybės pranešime vardijami jau atlikti ir atliekami bažnyčios restauravimo darbai: atnaujintas pagrindinis kupolas, tvarkomos ketverių kampinių kupolų-varpinių konstrukcijos, skliautinių stogelių danga. Keičiami susidėvėję metalo skardos žvynelių dangos lakštai.
Pasak Sauliaus Rimo, Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo, darbai buvo pradėti nuo pastato viršaus, nes stogas vietomis praleisdavo vandenį ir drėgmė galėjo pažeisti jo medines bei metalines konstrukcijas, o dėl galimo vandens sąlyčio su elektros instaliacija galėjo kilti gaisras.
„Dabar Soboro būklė yra stabili, o daugiausiai nerimo kėlusi restauravimo darbų dalis eina į pabaigą“, – sako S. Rimas.
Bažnyčios viduje sutvirtintos stogą ir kupolus laikančios konstrukcijos, įrengtas vėdinimas.
Pastato fasado restauracijos darbai palies sienas, kolonas ir reljefinius dekoro elementus. Be to, bus atnaujinti lauko laiptai bei keltuvas, leidžiantis į pagrindines Soboro erdves patekti neįgaliesiems.
Darbus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje numatyta užbaigti iki šių metų lapkričio. Tikimasi, kad ji taps atviresnė kultūrinėms, turistinėms bei socialinėms veikloms.
Finansinės injekcijos
Per paskutinį šios vasaros posėdį Kauno miesto taryba pritarė sprendimui rangos darbams Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje skirti papildomus 383.000 Eur, tokia suma padidintas VšĮ „Soboro projektai“ dalininko kapitalas.
VšĮ „Soboro projektai“ įgyvendina Europos Sąjungos ir Kauno miesto savivaldybės lėšomis finansuojamą projektą, kuriuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia restauruojama ir pritaikoma kultūrinei, turistinei, socialinei bei edukacinei veiklai, atveriamos erdvės plačiajai visuomenei.
Pastato fasado restauravimo darbų sutarties vertė siekia 1,97 mln. Eur. Daugiau kaip pusę šios sumos – per milijoną eurų – sudaro ES struktūrinių fondų lėšos, likusią dalį dengia Kauno miesto savivaldybė.
Dar daugiau kaip 300.000 Eur skyrė Kultūros paveldo departamentas, už šias lėšas atliekami Soborą dengiančių kupolų ir stogo restauravimo darbai.
