Kubos prekė turistams: iki ir po „El Triunfo”

Publikuota: 2019-06-01
 

Svajojau pamatyti Kubą gal dešimt metų. Perskaičiusi Jeanette Erazo Heufelder knygą „Havana feelings. Senosios Kubos magija“, skolinau ją visiems, kol galiausiai ji pas kažką užsiliko. Kai visi, perskaitę tą knygą, į Kubą nukeliavo ir grįžo, aš vis dar svajojau.

Nesvarbu, kad atsiliepimai dažnai buvo ne geriausi. Nemažai buvo tokių, kurie keiksnojo save už sprendimą nusipirkti brangų bilietą į praeitį. Per didelė kaina už kelionę, kurioje gali pasidžiaugti tuo, kaip mes gerai gyvename. Tam yra ne tokių tolimų vietų. Kiti grįžo salsos žingsneliu, nepaleisdami iš rankos stiklo „Cuba libre“. Treti gal net su ašara aky, nes griūvantis pasakų miestas Havana negali palikti abejingų. Kad ir kaip būtų, kelionė į Kubą nėra greitas sprendimas. Jai reikia pasiruošti. Perskaityti keletą knygų ar pažiūrėti keletą filmų, kol taps aišku, ko norėti ir ko tikėtis. Atsakę sau į klausimą, ko važiuojate, nesuklysite ir nenusivilsite. Arba jei jūs iš tų, kuriems naujiena visada yra sexy, kaip sako viena mano pažįstama, važiuokite. Vien todėl, kad tai vieta, kur dar nebuvote. Net jei ir nebenorėsite ten sugrįžti.

Planuojame kelionę

Kelionę planuojame patys, todėl kalbamės su buvusiais Kuboje ir naršome internete, susirašinėjame dėl viešbučių ir automobilio nuomos. Nuvykus į Kubą prasėdėti vien Varadero kurorte – beviltiškiausias variantas, tvirtina ir turistai, ir vietiniai. Nusprendžiame keliauti ir, kaip dažniausiai įprasta, poilsiui kurorte pasiliekame paskutines tris dienas.

Maršrutą susidėliojame taip: dvi dienos Havanoje, diena tabako plantacijose ir pas cigarų gamintojus Pinar del Rijaus(Pinar del Rio) regione. Čia bus laiko ir pasigėrėti gamta: Vinjaleso (Vinales) sėnis ir Indėno urvas su požemine upe.

Kitą dieną išvažiuojame į ilgą kelionę Kubos Santjago (Santiago de Cuba) link, kuris yra kitame salos gale. Taigi, pervažiuosime visą Kubą. Pakeliui aplankysime Sjenfuegoso (Cienfuegos) uostą, dėl savo architektūros įtrauktą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, Trinidadą, garsėjantį autentika, nuotaika ir vadinamą mylimiausiu Kubos miestu. Grįždami į Havaną sustosime pasilepinti saule ir smaragdiniu vandeniu Kajo Koko (Cayo Coco) saloje. Tokių paplūdimių niekur daugiau Kuboje nėra. Į salą veda 17 km kelias vandeniu. Bet apie tai galima pasiskaityti turizmo agentūrų tinklalapiuose ir brošiūrose. Visa kita – nuotykiai, kurie čia tiesiog neišvengiami. Jie gali erzinti, ypač jei esi jiems nepasiruošęs.

Su Vyčio ženklu

Havanoje gyvename nuostabioje viloje „Casa Celio“ Vedado rajone. Šiame rajone ekonominio bumo laikais statėsi namus turtingi amerikiečiai, todėl ir šiandien čia komforto ir grožio nepalyginamai daugiau nei kitur.

Gauname kolonijinio stiliaus namą su keturiais miegamaisiais, svetaine, valgomuoju, biblioteka ir terasa. Namą nuo gatvės dengia sodas, todėl galime mėgautis tyla ir gaiva. Prabangiai ir skoningai įrengtame name su antikvariniais baldais ir indais, daugybe paveikslų ir gėlių jaučiamės tarsi patekę į tą kitą, dar tolimesnę, Kubos praeitį.

Tačiau didžioji namo gėrybė – jo šeimininkė Birutė. Šilta, nuolat besišypsanti Birutė atsako į visus mūsų klausimus, sprendžia mūsų problemas ir dalija patarimus, kur nueiti ir ką pamatyti. Iš jos apie gyvenimo Kuboje ypatumus sužinome daugiau, nei galėtume kur nors perskaityti. Birutė gyvena gretimame name ir yra bet kada pasiekiama. Ji pasirūpina pasitikti mus oro uoste, išnuomoja mums automobilį, suranda lydintį gidą.

Beje, sargas, sodininkas ir visas personalas vilki marškinėlius su Vyčio ženklu, juo paženklintas ir pastatas. Juokaujame, kad patekome į Lietuvos ambasadą Kuboje.

Viso namo nuoma kainuoja 300 Eur parai. Keliaujame šešiese, išeina po 100 Eur porai. Pusryčių kaina – 6 Eur, vakarienė su omarais – 14 Eur žmogui. Palyginkime – vėliau už pietus su omarais šešiems Sjenfuegoso restorane paliekame 150 Eur. Taigi Havanoje gyvename tiesiog karališkai.

Diena Havanoje

Iš karto paaiškėja, kad Havanai laiko skyrėme per mažai. Pirmiausia į akis krinta nuostabūs ispanų kolonijinio stiliaus, art deco, maurų architektūros pastatai. Kerinčio grožio ir beviltiškai yrantys. Pasak rašytojo Marko Kurlansky, Havana panaši į pamirštą gimtadienio tortą ar į nesiskutusį vyriškį nubrizgusiu smokingu.

Apsilaupę sienų dažai švyti saulėje, primindami buvusią prabangą. Jautiesi net kiek nejaukiai, tarsi mindžiotum kojomis dar vieną pasaulio stebuklą. Tiesa, pasaulis neužsimerkė ir ne viena pasaulinė organizacija skyrė lėšų miesto restauracijai. Tik socializmas ir karštis – pakankamas derinys, kad veiksmas vyktų vangiai.

Turistus gidai vedžioja po atstatytą senamiesčio dalį, tačiau verta pasukti į šalutines gatveles, kad pamatytum kitą gyvenimo pusę. Čia beveik nebelieka spalvų, o kvapai signalizuoja apie kitą realybę. Prakaito, atliekų ir trūnėsių kvapas kalba apie skurdžią buitį, o gatvėje besimėtančios gaidžių, žuvų ar net ožių galvos ar kojos primena, kad Kuboje vis dar gajūs iš Afrikos atkeliavę ritualiniai aukojimai.

Santerija – religija, patekusi į Karibus su afrikiečiais, atgabentais dirbti cukraus plantacijose. Ritualinių atliekų niekas neliečia (prisišauksi nelaimę), todėl jos pūva ten, kur paliktos, ir bus nuplautos su liūtimi.

Istorines Havanos įžymybes parodo gidas. Be suplanuotų ekskursijų, išgeriame po kokteilį garsiajame „Hotel Nacional“, kuriame prohibicijos laikais šėlo Amerikos ir vietos mafija, dainavo Sinatra ir apsistodavo pasaulio žvaigždės. Aplankome ir Havanos „Necropolis Cristobal Colon“, jos laikomos gražiausiomis pasaulyje po Paryžiaus Per Lašezo kapinių.

Apie automobilius ir vairuotojus

Labiausiai fotografuojamas objektas Kuboje yra seni automobiliai. Ko tik čia nepamatysi – kadilakai, biuikai, studebekeriai, ševiai... Išdažyti ryškiomis spalvomis, jie vilioja turistus trumpam persikelti į praeitį ir pasimėgauti vėjeliu. Taksi vairuotojų atlyginimai – vieni didžiausių šalyje. Nemažai kubiečių važinėja ladomis, nes vis dar gali skraidyti į Maskvą be vizos ir parsivežti joms dalių. Paklausūs ir arklių kinkiniai, nes automobilių trūksta. Vairuoja kubiečiai gana tvarkingai, policija griežta, baudos nemažos. Nors sako, kad „susitarti“ nėra sunku.

Dėl automobilių ir lėšų trūkumo ne visi vairuotojai yra patyrę. Mūsų gidas, jis kartu ir vairuotojas, sako, kad pastarąjį kartą vairavo pernai. Tai kelia siaubą, ne kartą esame priversti griebti iš jo vairą, kad išvengtume nelaimės.

Kitą dieną, matyt, suvokęs, kad iki Kubos Santjago (700 km) per dieną jis nenuvairuos, ir pamelavęs, kad susirgo mama, vyras atsisveikina. Padrąsindamas, kad jis mums nereikalingas, nes vairuojame ir patys gerai. Su palengvėjimu atsikvepiame. Ne tik sutaupome pinigų, bet ir jaučiamės saugiau.

Vairuoti, pasirodo, ne taip baisu, kaip gąsdina turizmo vadovai internete. Keliai labai apleisti, duobėti, bet judame visai neblogai. Greitkeliu sekmadienio rytą važiuojame vieni. Šešios juostos ir jokio kito automobilio. Jaučiamės tarsi ant lėktuvo kilimo tako. Darbo dieną automobilių daugiau, valstybinis transportas išvažiuoja į darbus. Dėl automobilių trūkumo „balsavimas“ kelyje įprastas: žmonės būriuojasi po viadukais, šešėlyje ir laukia, kol kelių policininkas sustabdys kokį autobusą ar sunkvežimį ir susodins į jį žmones. Neturint automobilio čia keliauti sudėtinga.

Iki Trinidado nusigauname beveik be nuotykių, neskaitant kondicionieriaus gedimo. Mintimis dėkojame Birutei, kuri išnuomojo automobilį patikimiausioje, vietinių vertinimu, bendrovėje REX. Paskambinę nurodytu telefonu, pakeliui pakeičiame automobilį. Kondicionierius veikia, tik automobilis labai nešvarus. Tiek to, jau išmokome nekreipti dėmesio į tokias bėdas, kitaip susigadintume atostogas. Pasivalome sėdynes ir važiuojame toliau.

Iš Trinidado – prie jūros

Trinidadą norisi paminėti atskirai. Jei važiuosiu į Kubą dar kartą ir turėsiu nedaug laiko, skirsiu jį tik Havanai ir Trinidadui. Bandau rasti raktinius žodžius jam nupasakoti: gyvas, spalvingas, tikras, muzikalus, nemiegantis... Slankiojame, žioplinėjame, fotografuojame. Čia norisi pabūti ilgiau – panaktinėti, pasiklausyti muzikos, pašokti. Tačiau rytoj laukia ilga kelionė į Kubos Santjagą.

Kitą rytą netikėtai pasibaigus greitkeliui prieiname liūdną išvadą – Kubos Santjago per dieną nepasieksime. Ribotas greitis, prastas kelias, naktį vairuoti beveik neįmanoma, nes kelias blogai apšviestas, tamsoje jį kerta arklių kinkiniai, o įsimylėjėliai mėgsta vaikščioti kelio viduriu.

Taigi, balsuojame ir sukame į Kajo Koko kurortą. Kubos Santjagas lieka kitam kartui.

Atvykstame į viešbutį dviem dienomis anksčiau, nei buvo planuota. Vietų, aišku, nėra. Šioje saloje vietiniai negyvena, todėl nakvynės galime tikėtis tik kuriame nors viešbučių. Prašome administratorės paskambinti į gretimą to paties tinklo viešbutį. Negalima. Negalima tai negalima, sėdame ir važiuojame. Gretimame viešbutyje kambarius gauname. Po dviejų dienų grįžtame į savo užsakytąjį 5 žvaigždžių. Mus pasitinka su puošniais kokteiliais, nors vos prieš dvi dienas elgėsi nelabai gražiai. Šypsomės, nieko čia nepadarysi. Kaip ir nieko nepadarysi, pamatęs viešbučio restorane tarakoną ar vietoj papildomos antklodės gavęs papildomą lovą. Lieka nusijuokti ir mėgautis saule. O ji šiuo metų laiku – maloni. Vasaris labai tinka kelionei į Kubą. Šaltas oro frontas užmeta trumpo lietaus, todėl nekankina karštis. Nors sako, kad Kubos be karščio nesuprasi.

Pirkiniai

Kelionė eina į pabaigą ir laikas pagalvoti apie lauktuves. Tradiciškai visi perka romą ir cigarus. Amerikiečiai ir kanadiečiai perka meno kūrinius. Čia nebrangiai galima įsigyti kokybiškų darbų. Jei yra laiko, verta pasivaikščioti po blusturgius. Antikvarinių baldų neparsigabensite, tačiau nedidelė nuostabaus darbo krištolo cukrinė, raudonmedžio skrynelė papuošalams ar prabangus kibirėlis ledui ilgam primins kelionę. Liūdna tik tai, kad žmonės atsisveikina su brangiais daiktais ne todėl, kad jiems jų nebereikia, o todėl, kad sunkiai beišsiverčia.

Kuboje atsiskaityti galima pesais ir kukais. Kukai yra tarsi valiuta turistams, vienas kukas prilyginamas 1 eurui. Kubiečiai atlyginimus gauna pesais, išvertus į kukus, vidutinis mėnesio atlyginimas yra apie 30 kukų.

Iki šiol Kuboje veikia kortelių sistema, leidžianti kartą per mėnesį už pesus pigiai įsigyti būtiniausių maisto produktų ir higienos priemonių. Kiekiai juokingi – viena višta, 7 kiaušiniai, 100 gramų kavos... Visa kita reikia pirkti daug brangiau. Tačiau net jei gerai uždirbi, maisto produktų įsigyti ne taip paprasta. Reikia rasti, kur jų gauti. Todėl pažintys ir santykių palaikymas yra kasdienio išgyvenimo sąlyga. Ir, sako mūsų šeimininkė Birutė, – depresijai laiko nėra, tiesiog esi priverstas daug bendrauti.

Klimatas irgi palankus optimizmui palaikyti. Kai nuolat šviečia saulė, niūrios mintys retai apima. Kaip nuoširdžiai džiūgauja jaunimas, sužinojęs, kad vakarėlyje bus užkandos. Na ir kas, kad tai tik batonas su majonezu.

Užtat elektra, dujos ir vanduo beveik nekainuoja. Nemokamas mokslas ir medicinos paslaugos. M. Kurlansky savo knygoje cituoja populiarų sąmojį: „Trys revoliucijos laimėjimai – sveikatos apsauga, švietimas ir sportas. O trys dideli pralaimėjimai – pusryčiai, pietūs ir vakarienė.“

Prieš ir po

Visas gyvenimas čia skirstomas į iki ir po „el triunfo“. Generolo Batistos valdymo laikų spindesys ir revoliucijos romantika yra tai, ką šiandien Kuba parduoda turistams. Sala vis dar yra socializmo citadelė, nors laisvėjimas juntamas. Kubiečiai vengia kalbėti apie politiką, o jei ir kalba, tai labai atsargiai ir apgalvodami, ką sako.

Che Guevara čia vis dar populiarus ir mylimas, o saugumo komiteto padalinių vien Havanoje yra per 15.000. Skundžia visi ir visus. Skundai tiek įprasti, kad į juos jautriai nebereaguojama, tereikia paruošti lauknešėlį tiems, kas ateis tikrinti. Jei rimtų pažeidimų nėra, paprastai susitariama.

O turistams rekomenduojama tiesiog mėgautis kokteiliais, džiazu bei saule ir nesikišti į svetimus reikalus. Į nemalonius klausimus apie ekonomiką, politiką ar socialinę atskirtį kubiečiai turi vieną atsakymą – užtat mes laisvi.

Beje, jei skrisite verslo klase, tai visai nereiškia, kad į oro uostą galite atvykti vėliau. Pasiruoškite laukti ilgose eilėse ir prie registracijos, ir prie patikros, ir prie įsodinimo vartų. Čia – visi lygūs, paaiškins jums oro uosto tarnautojai. Jūsų verslo klasės džiaugsmai prasidės tik patekus į lėktuvą.

Tai važiuoti ar nevažiuoti?

Jei planuojate tiesiog ilsėtis – tikrai ne. Yra arčiau, pigiau ir komfortiškiau. Jei domitės istorija – bus labai įdomu. Jei traukia nuosmukio poezija – pirmyn. Tik prieš keliaudami pasidomėkite Kuba giliau. Ir pasiimkite knygą apie Kubą į kelionę. Laiko skaityti bus, o skaitydami ją daug aštriau pajusite vietos atmosferą, geriau suprasite žmones ir mažiau dėmesio kreipsite į nepatogumus.

Mūsų namų darbai:

Jeanette Erazo Heufelder „Havana feelings. Senosios Kubos magija“, 2002.

Torgrimo Eggeno „Hermanas“, 2007.

Marko Kurlansky „Aistrų miestas Havana“, 2018.

„The Cuba Libre Story“, dokumentinis „Netflix“ serialas.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Saudo Arabijos restoranuose nebeliks atskirų įėjimų vyrams ir moterims

Saudo Arabijos restoranams ir kavinėms nebebus privaloma įrenginėti atskirus įėjimus skirtingos lyties...

Paslaugos
2019.12.09
Meno aukcionai rodo sveikos rinkos požymius Premium

Gruodžio 5 ir 6 d. Vilniuje vyko du meno kūrinių aukcionai, leidę pasitikrinti, kur link krypsta antrinė meno...

Laisvalaikis
2019.12.09
Meliuzinų šėlsmas Laisvydės Šalčiūtės parodoje Premium

Laisvydės Šalčiūtės paroda yra ne tai, ko jūs tikitės. Įėję į Vilniaus grafikos meno centro galeriją...

Laisvalaikis
2019.12.08
Vasaros g. 5: Anamnezė Premium

Anamnezė [gr. anamnesis – pri(si)minimas]: ligonio ir jo artimųjų gydytojui suteiktos žinios apie ligonį ir...

Verslo klasė
2019.12.08
Iliustruotoji istorija: 1983 m. savižudžio išpuolis Beirute  Premium 1

1983 m. spalį išsišiepęs vyras sunkvežimiu įvažiuoja į JAV jūrų pėstininkų korpuso pastatą Beirute, Libane.

Laisvalaikis
2019.12.07
S. Šimkutė: pabėgimas  Premium

Kartais norėdavosi pabėgti. Nuo šios minties paslėpsniais nusiridendavo kutenantis jaudulys, tačiau Tadui vis...

Verslo klasė
2019.12.07
Profesorė S. Jarmalaitė: vėžys nebėra mirtina liga Premium

Genetikos profesorė, biologijos mokslų daktarė Sonata Jarmalaitė, Nacionalinio vėžio instituto (VNI)...

Laisvalaikis
2019.12.07
Paskelbtas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų trumpasis sąrašas 1

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2019 metų...

Laisvalaikis
2019.12.06
Lietuvos urbanistai įvertinti globalios Europos konkurse Premium

Lietuvos urbanistų komanda PUPA (Public Urbanism Personal Architecture) tarptautiniame urbanistiniame...

Laisvalaikis
2019.12.05
MO nominuotas Europos metų muziejaus‘2020 apdovanojimui 2

Europos muziejų forumas (EMF) paskelbė geriausio Europos metų muziejaus 2020 (European Museum of the Year...

Laisvalaikis
2019.12.05
Interviu su pagrindiniu „Light Conversion“ akcininku: įmonė įkurta siekiant išlaikyti protus per pirmąją emigracijos bangą Premium 3

Lietuvišku Billu Gatesu kartais vadinamas dr. Romualdas Danielius – geidžiamiausio darbdavio Lietuvoje UAB...

Technologijos
2019.12.05
T. Karosas: versle kiekvieną dieną turi didesnę ar mažesnę krizę Premium 11

Versle praleistus 30 metų Tadas Karosas, holdingo „LTk Capital“ savininkas, vadina kosmosu, tebėra nusiteikęs...

Rinkos
2019.12.05
Vėl tęsiamas 2 mln. Eur vertės Reformatų sodo atkūrimo projektas Premium

Nuo gruodžio 4 d. bus tęsiami Vilniaus centre, Pylimo gatvėje, esančio Reformatų sodo atkūrimo ir sutvarkymo...

Laisvalaikis
2019.12.03
Kaip nugalėti baimę kalbėti viešai Premium

„Aš – ne aktorius“, – šis pasiteisinimas jus ramino ir saugojo nuo kalbėjimo viešai. Tačiau kartą atėjo...

Verslo klasė
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: karalius, kuris mėgo aukštus vyrus Premium

Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I (1688–1740) buvo klasikinis prūsiškos tvarkos ir nuosaikumo...

Laisvalaikis
2019.12.01
„De Luxe“: kas yra madinga Premium

Praeitame amžiuje mados tendencijos buvo apibrėžiamos kas dešimtmetį ar bent penkmetį, o peržengusi šio...

Laisvalaikis
2019.12.01
Iliustruotoji istorija: pavojingiausias darbas Romoje – imperatoriaus

Įtakingiausiu Romos imperijos asmeniu svajojo tapti kiekvienas didikas. Tačiau tik kelioms dešimtims iš tų,...

Laisvalaikis
2019.11.30
J. Vilpišauskaitė: ilgas kelias, sustojęs laikas Tušetijoje Premium

„Nereikia laukti mirties, kad pamatytum rojų, tereikia nuvažiuoti į Tušetiją“, – sako kartvelai apie tolimą...

Verslo klasė
2019.11.29
Radvilos – arogantiški turtuoliai, dirbę Lietuvai Premium

„Radvilų giminės istorija yra tiesiog pavydėtina sėkmės istorija. Gudrūs politikai, protingi turto...

Laisvalaikis
2019.11.29
Lietuvos paviljono Venecijoje statistika: „Saulė ir jūra (Marina)“ skambėjo 398 valandas

Lietuvos paviljono 58-ojoje Venecijos meno bienalėje organizatoriai pasibaigus bienalei papasakojo apie...

Laisvalaikis
2019.11.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau