„Lean.lt“ įkūrėjas Vidas Petraitis: didžioji dalis verslų klumpa ties vertybėmis

Publikuota: 2018-09-28

Prieš susitikimą su Vidu Petraičiu, „Lean.lt“ įkūrėju, UAB „Baltijos Brasta Group“ generaliniu direktoriumi, vienu iš VŠĮ „Vaiko talentas“ įkūrėjų, „Verslo žinių“ konferencijų dalyviu, su juo bendravusių kolegų paprašiau išvardyti raktinius žodžius, apibūdinančius asmenybę.
Lean‘as, profesionalas, Japonija, puikus pašnekovas ir t. t., vardijo kolegos, o p. Vidas pasirodė kur kas labiau nestandartinis, nei buvo apibūdintas.

Pradėjome nuo mokslų. Prieš dvejus metus VŽ „Savaitgalio“ pašnekovas baigė Harvardo universiteto verslo mokyklą (Harvard Business School). Tarp jos ir „Saulės“ gimnazijos Kaune – mokslai Baltijos įmonių valdymo institute (Baltic Institute of Corporate Governance), BMI ir ISM.

„Man visada malonu pažinti tam tikras sritis, ypač tas, kurios man įdomios. Mokslas mane lydi visą gyvenimą“, – sako p. Vidas, pridūręs, jog aistrą mokytis tikriausiai paveldėjo iš tėvų.

Harvarde jis nėrė gilyn ne tik į profesines žinias, bet ir į „asmenybinę dalį“, mat ten kiekvienam studentui skirtas asmeninis treneris dvejus metus stebi stipriąsias jo savybes, diskutuodami jiedu dėlioja ir atnaujina asmeninius studento tobulėjimo planus. Todėl, anot p. Vido, mokslai Harvarde pirmiausia stipriai paliečia asmeniškai, „paliečia taip, kad nuima kibirėlį nuo galvos, kurį kitą kartą esi čia, Lietuvoje, užsidėjęs“.

Studijos JAV stipriai pakeitė jo požiūrį – ir į verslą, ir į pasvertiną drąsą versle.

Vertybių barjeras

Viena iš stipriausiai p. Vidui Harvarde įstrigusių tiesų buvo ta, kad didžioji dalis verslų klumpa ties vertybėmis.

„Per kiekvieną verslo etikos paskaitą garsus profesorius sakydavo: „Vertybių problema šiandien yra teisinė problema rytoj. Teisinė problema rytoj yra verslo problema poryt.“ Savo ištarmę profesorius sustiprindavo pavyzdžiais, kurie rodė, kad lyderiai ir vadovai paslysta ties vertybėmis ir darbo principais – kuriuo nors momentu pasielgus netinkamai, tik laiko klausimas, kada tai išvirs į nepageidautinas ekonomines pasekmes“, – dėsto p. Vidas. Anot jo, tokių pavyzdžių – šimtai. Grįžęs į Lietuvą jis vis pagalvodavo, kiek mes esame tvirti vertybėmis ir verslo principais.

Paklaustas, kokio gi tvirtumo esame, pašnekovas svarsto, kad esame jauni, todėl Laukinių Vakarų stadiją, ko gero, jau perėjome, bet faktas, kad vadovai savo pavyzdžiu turėtų labiau puoselėti kultūrą organizacijų viduje.

„Jei lyderiui atrodo, kad jis gali deleguoti vertybes, principus, arba kad visi turi būti atsakingi, išskyrus jį patį, tai neveiks“, – sako p. Vidas.

Čia ir ten

VŽ pašnekovas pasakoja svajojęs sužinoti, kaip BMI ar ISM žinios, Lietuvoje vertinamos kaip aukščiausio lygmens, atrodo Harvardo universitete, ir lygindamas jas sako, kad TEN pirmiausia visai kitaip mokomasi – kalbant ir apie krūvį, ir apie procesą: Harvarde nėra įprasta, kad lektorius skaitytų paskaitą, o studentai ją tiesiog konspektuotų. Ten keliamos ir nagrinėjamos verslo problemos, siekiant suprasti jų kilmę, priežastis, sprendimo būdus ir pan. Jo kurse mokėsi 160 žmonių. Grupėje su juo buvo aštuoni – kanadietis, amerikietis, brazilas, anglas, indas, japonas ir australas, o tai reiškia, kad kiekviena problema buvo sprendžiama vadovaujantis skirtingais požiūriais.

„Ten pirmiausia į klausimą giliniesi pats. Paskiau mokslo draugai praturtina savo įžvalgomis, kultūrine patirtimi, ir tik tada eini į auditoriją, kur profesorius nedėsto tiesų, bet kelia klausimus. Kitaip tariant, moko spręsti problemas, staigiai rasti argumentų, faktų, kurie pagrįstų tavo poziciją. Tai visai kitoks mokymosi procesas, jame dalyvauji 100% ir turi būti budrus“, – pasakoja p. Vidas. Ir nusijuokia: šis procesas vadinamas „cold calls“ (angl. šalti skambučiai) – jei profesorius pamato, kad prisnūdai, iškart sulauksi klausimo.

„Tai veža. Ir leidžia suprasti, koks siauras kitą kartą esi savo požiūriu. Todėl gera buvo mokytis iš tokių bendramokslių, kaip „Intele“ ir „Microsoft“ viceprezidentai ar vienas „Toyotos“ vadovų, jau nuėjusių dalį kelio ir turinčių neįkainojamos patirties“, – kalba p. Vidas.

Jo įsteigta įmonė „Lean.lt“ veikia nuo 2011-ųjų. Per tą laiką ji tapo didžiausia „Lean“ metodą diegiančia bendrove Lietuvoje ir vienintele „Lean“ principus diegiančios organizacijos „Honsha.org“ (ji vienija „Toyotos“ korporacijoje dirbusius vadovus ir ekspertus) partnere Vidurio ir Rytų Europoje. Taigi, prieš 2 metus baigęs Harvardą, p. Vidas irgi nebuvo pėsčias – turėjo kuo pasidalyti su partneriais.

„Lean“ pradžiamokslis – Gargžduose

Savo susidūrimą su „Lean“ p. Vidas vadina „labai įdomia istorija“. Maždaug prieš 15 metų, kai jis buvo 21-erių, jo tėtis Vidmantas iš tuometinės „Mars Lietuvos“ generalinės direktorės išgirdo, jog bendrovė taiko „kažkokį lean‘ą“, ir jam taip patiko, kad pasiūlė sūnui tuo pasidomėti.

„Nuvykau. Ta organizacija man padarė neįtikėtiną įspūdį. Vaikštinėdamas po gamyklą jaučiausi tarsi ne Lietuvoje: žmonės šypsosi, jų veidai šviesūs, jauti, kad čia kitaip“, – prisimena p. Vidas.

Po poros dienų jis padėkojo už vizitą ir nuoširdžiai parašė, kaip jautėsi, o po dviejų savaičių gavo vadovės kvietimą prisidėti prie komandos.

Darbo tuo metu jis neieškojo, bet susirinko savo daiktus, persikėlė iš Kauno į Gargždus ir užsibuvo ten 5 metus.

Anot p. Vido, jo tėtis, vadovavęs savo įkurtai bendrovei „Baltijos brasta“, tada pasakė: „Čia aš sukūriau savo dviratį, bet jis nėra geriausias. Kodėl tau nepabandžius padirbėti ten, kur dviratis sukurtas prieš 100 metų. Jeigu išmoksi važiuoti greičiausiai, tau bus lengva grįžti čia ir padaryti jį dar geresnį.“

Taigi, po 12 metų darbo „Mars Lietuvoje“ ir savo organizacijoje p. Vidas prisijungė prie bendrovės „Baltijos Brasta Group“ ir perėmė tėčio valdymo dalį.

„Ne, man labai įdomu, – sako jis, paklaustas, ar nejautė tradicinio tėvų spaudimo vaikams perimti šeimos verslą. – Tuo labiau kad čia yra trys skirtingos sritys, įdomi vadovų komanda, daug gerų iššūkių ir galimybių. Esu laimingas, kad galiu čia dalyvauti.“

„Ir diegti čia „Lean“ metodus?“, – klausiu.

„Žinoma“, – juokiasi pašnekovas.

Be kultūrinių skirtumų

Pirmąsias efektyvaus verslo valdymo metodikos „Lean“ užuomazgas savo automobilių gamykloje JAV pradėjo taikyti Henry Fordas, tačiau nuoseklią sistemą sukūrė japonas Eiji Toyoda. Taip radosi „Toyotos“ metodas, kurio pagrindų p. Vidas mokėsi „Mars Lietuvoje“ iš „Toyotos“ specialistų – trejus metus kas mėnesį jie savaitei vykdavo į bendrovę.

„Tai buvo mano didžiausia patirtis ir mokykla. Dabar „Lean.lt“ yra japonų partnerė, atstovaujame jiems Vidurio ir Rytų Europoje. Jie atvyksta čia kas antrą mėnesį po savaitę dvi, turime bendrų projektų, dirbame Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje, eksportuojame paslaugas iš Lietuvos į aplinkines šalis“, – pasakoja pašnekovas. Paklaustas apie kultūrinius skirtumus, jis sako, kad partneriai japonai yra aukščiausio lygio profesionalai ir dirba visame pasaulyje. Kalbant apie Rytų Europos bendroves, žinoma, skirtumų yra, bet jis labiau tiki organizacijos negu šalies kultūra. „Kitaip tariant, surikiavę į vieną gretą „Mars Lietuvą“, „Achemą“ ir „Maximą“ pamatytume, kad veikimo principais, kultūra ir vertybėmis tai labai skirtingos organizacijos, nors jose visose dirba lietuviai. Savo ruožtu, „Toyota“ vertybėmis ir principais skiriasi nuo tokių kompanijų kaip „Honda“ ar „Kawasaki“, – aiškina pašnekovas.

Tobulėjimas yra viskas

Ponas Vidas – nepataisomas „Lean“ propaguotojas. Net pasakodamas apie kasdienius dalykus, jis grakščiai nusuka kalbą apie metodą. Pavyzdžiui, tarsi nejučia išvardija tris principus, kuriuos „stipriai palaiko partneriai“.

Pirmiausia, anot jo, organizacijoje reikia skatinti drąsą, kad darbuotojai nebijotų kelti problemų, nes kiekviena išspręsta problema padaro žmogų tvirtesnį.

„Man atrodo, kad už kiekvienos problemos yra asmuo. Kai darbuotojui nesiseka, gali būti, kad jis tiesiog neturi tam tikrų gebėjimų arba niekas jo nemokė, kaip atlikti tam tikrą darbą. Jis pats išmoko plaukti, o mes tikimės, kad pagerins pasaulio rekordą“, – dėsto p. Vidas.

Antras principas – kuklumas. Anot pašnekovo, tai reiškia neužmigti ant laurų įsitikinus, kad esi geriausias, o nuolatos kelti klausimą, ką galima padaryti dar geriau.

Trečias principas – nuolatinis tobulėjimas. Pašnekovo įsitikinimu, kai žmonės slepia savo problemas ir mano esantys puikiausi, vien tokiu požiūriu užkerta kelią nuolat tobulėti. O besikeičiančiame mūsų dienų pasaulyje neturėti šito atributo yra didelis praradimas.

Pirmūnas su polėkiu

Peršokame į mokyklos metus. VŽ pašnekovas baigė Kauno „Saulės“ gimnaziją. Buvo pirmūnas ir erzino mokytojus klausimais, į kuriuos šie negalėdavo atsakyti.

„Baigiau su 9,9 balo, toks ir pasiekimas... Bet nebuvau tikras kalikas, greičiau tas, kuris organizuodavo vakarėlius, jungdavo žmones“, – juokiasi p. Vidas. Jam buvo ne vis vien, su kuo ir kaip leisti laiką, ir tai „persidavė dabartinei veiklai“: „Taip, man svarbu, kad mūsų verslas būtų sėkmingas ir augtų, bet daug svarbesnis procesas, kaip link to einame.“

„Link to“ p. Vidas ėjo nuo šeštos klasės, kai grįžęs po pamokų laikraščiuose perskaitydavo sau aktualius straipsnius, susijusius daugiausia su politika ir sportu. Su tėčiu trečiadieniais žiūrėdavo Audriaus Siaurusevičiaus laidą „Spaudos klubas“, diskusijų ir debatų laidą „Paskutinė kryžkelė“.

„Man tai labai patiko, o politologijos pamoka buvo mėgstamiausia. Bendraklasiai kartais prašydavo, kad paklausčiau mokytojo apie kokią nors savaitės aktualiją, tuomet jis leisdavosi į diskusijas ir nebekviesdavo kitų atsakinėti“, – juokiasi p. Vidas.

Aštuntoje ar devintoje klasėje, pasakoja p. Vidas, su draugais jis žaisdavo krepšinį arba futbolą, jei ne – diskutuodavo. Vienam buvo artimesnės socialistinės pažiūros, pačiam p. Vidui – konservatyvios arba liberalios, kitam – vėl kitokios, ir kartais jie vakaras iš vakaro diskutuodavo tomis pačiomis temomis. Įdomiausių diskusijų kildavo Klaipėdoje. Klaipėdiečiai tuomet Kauną vadino degaline tarp Vilniaus ir Klaipėdos, taigi p. Vidas išvykoms į uostamiestį ruošdavosi rimtai: pvz., pasidomėdavo, kokį indėlį į BVP įdeda Kaunas, o kokį – Klaipėda.

Anot pašnekovo, ir mokykloje, ir studijų metais jis atsirinkdavo, kas įdomu ir kas ne. Neįdomius dalykus „tiesiog praeidavo“.

„Dažniausiai sėkmingai, – juokiasi. – Kita vertus, už universiteto ribų dalyvavau visur, kur įmanoma. Dalyvauti man buvo labai svarbu, gal dėl to ir dabar taip susidėliojo, kad tenka dirbti su daug organizacijų, bendrauti su daugybe žmonių.“ Paklaustas apie šių dienų „užklasinę veiklą“, jis sako, kad tokia pavadintų su draugu įkurtą VšĮ „Vaiko talentas“.

Vaiko talentas

Kai gimė ir ūgtelėjo pirmoji dukra, p. Vidas pradėjo galvoti, kokius jos gabumus būtų verta lavinti, koks būrelis jai tiktų.

„Pats vaikystėje lankiau gal 15 būrelių ir džiaugiuosi, kad ėjau iš vieno į kitą, kol atradau save mokslo srityje. Taigi, ėmiau domėtis, ar yra metodų, kuriais remiantis galima būtų išsiaiškinti, kas vaikui gamtos duota“, – kalba p. Vidas. Taip jis atrado žydų sistemą, vadinamąjį Feuersteino metodą, sukurtą kognityvinės psichologijos profesoriaus Reuveno Feuersteino (1921–2014). Viena jo dalių leidžia laiku identifikuoti vaiko gabumus ir sudėliojus tinkamus ugdymo laiptus tinkamai vesti jį per gyvenimą.

Dabar „Vaiko talentas“ tvirtėja, įstaigą lanko 50 vaikų.

Apie paramą įvairiems projektams jis kalba puse lūpų: „Nesame įspūdingi mecenatai, bet yra sričių, kurios mums rūpi. Vienais metais parėmėme jaunuosius debatininkus važiuoti į pasaulio čempionatus, prisidedame prie gabių vaikų studijų pasaulyje. Prisidedame, jei kam nors nelaimė nutiko, arba prie Valdo Adamkaus bibliotekos...“

Paklaustas, ar jam svarbus įvertinimas, p. Vidas sako, kad, be tų žmonių „ačiū“, jokio kito nėra gavęs: „Jei būtų svarbus, ieškotume mecenavimo formų, kurios leistų užlipti ant scenos ir gauti medalį. Tai, ką darome, nėra medalio klausimas. Tai, ką gali gauti, kukliai prisidėjęs prie gabaus jaunuolio studijų geriausiame Prancūzijos politologijos universitete, yra tik to žmogaus dėkingumas. Kita vertus, gera tokiems vaikams padėti, nes šie žmonės, duok Dieve, ateityje spręs šios šalies likimą. Ir kuo daugiau bus šviesių žmonių – puoselėjančių tinkamas vertybes ir turinčių tinkamą supratimą, tuo greičiau ši šalis bus ne vien jauna, bet ir greita, ir protinga.“

„Tikite tuo?“ – klausiu.

„Tikiu. Manau, kad mums reikia įvairių pokyčių įvairiose srityse“, – sako p. Vidas. Viena tų sričių – sveikatos apsauga, prie kurios „Lean.lt“ prisideda Jaunųjų gydytojų asociacijai padėdama savo žiniomis.

Vieta svajonėms įgyvendinti

Rėmimo tema p. Vidui aiškiai nėra ta, kuria jam norisi šnekėti, tad jis grįžta prie labiau rūpimų dalykų ir sako būtinai norįs paminėti, kad „daugelis organizacijų stipriai orientuojasi į rezultatą, tačiau ne į procesą, kaip tą rezultatą pasiekti. Iš to randasi žmonių perspaudimas, problemų suasmeninimas, pagaliau – matai tik skaičius, bet nematai už jų dūšios“.

Jis pasakoja, kad „Lean.lt“ komandoje dabar dirba 18 žmonių, ji „turi didelius darbo krūvius, bet stengiasi palaikyti broliją“. Vienas iš būdų – vasarą ir sausį rengiami savaitės trukmės susibūrimai, kur jie „strateguoja veiklą“. Viename tokių susitikimų prieš ketverius metus komanda įjunko žiūrėti trilogiją „Žiedų valdovas“, vieną iš mėgstamiausių p. Vido filmų dėl jame propaguojamų vertybių: pasitikėjimo, tikslo turėjimo ir siekimo.

Vieną vakarą jis leptelėjo, kad smagu būtų visiems „nuvažiuoti ten, kur tas filmas buvo kuriamas“. Paaiškėjo, kad Naujojoje Zelandijoje. Tą patį vakarą vyrai atsivertė kompiuterius ir susidėliojo kelionės biudžetą. Suskaičiavę, kad per metus tokį bus sunku sukaupti, kaupė dvejus – prisidėjo ir organizacija, ir kiekvienas asmeniškai, į bendrą katilą dėjo už vadinamąsias „Kaizen“ idėjas gautus prizus. Sukaupė, ir visa komanda dviem savaitėms išskrido į Naująją Zelandiją, užsibrėžę kuo daugiau pakeliauti ir pamatyti. Dabar tokiu pačiu būdu jie kaupia kelionei į Tailandą.

„Manau, tokie dalykai kur kas labiau riša komandą nei konkurencingas atlygis. Viena, jie formuoja dūšią ir supratimą, kad mes galime būti daugiau nei kūneliai, susirenkantys į darbą. Antra, darbas tampa ne vien darbas, bet ir vieta, kurioje gali paliesti savo svajones“, – kalba p. Vidas. Čia jis paaiškina, kad „Lean.lt“ turi visų darbuotojų svajonių sąrašą ir... jas išpildo.

Antai vienam jų, buriuotojui, komanda organizavo plaukimą su „Ambersail“ jachta Viduržemio jūra. Dėl žvejybos Norvegijoje svaigstantį žvejį išsiuntė ten. Išpildė boulingo mėgėjo svajonę nuvažiuoti į tarptautinį čempionatą.

Paklaustas, kokia jo svajonė, p. Vidas nusijuokia: didžiausia jo svajonė buvo mokslai Harvarde. Dabar turi kitą.

Lietuvybės klausimu

„Nežinau, kaip skambės šiame kontekste, bet galiu pasakyti. Kitą kartą, kai žiūri į savo gyvenimo ratą, galvoji, kurie stipinai tvirčiausi. Matai, kad daug skirta mokslui, karjerai, bet aš noriu pažinti ir kitus dalykus. Tarkime, man labai įdomios lietuvių tradicijos ir papročiai – į Kalėdas noriu žvelgti ne vien kaip į paplotėlio laužymą, bet kur kas giliau, noriu tas tradicijas puoselėti šeimoje, perduoti vaikams“, – kalba p. Vidas.

Šią spragą jis pildo pašnekesiais su prof. Libertu Klimka – atvykęs į svečius profesorius pasakoja apie lietuviškas tradicijas, pasaulėjautą, šventes.

Pasak p. Vido, lietuvybės klausimas jam labai svarbus. Jis prisimena epizodą iš Harvardo, kai kartą su grupės draugais žiūrėjo humoro laidą.

Vienas komikų pradėjo vardyti, kokios šalys yra Lenkija, Čekija, Latvija. Apie Lietuvą jis teatrališkai paklausė, kur toji šalis yra, ir tai smarkiai pralinksmino bendramokslius.

Ponas Vidas į tai reagavo savaip. Išsiaiškinęs, koks kiekvieno moksladraugio mėgstamiausias skaičius, Lietuvoje nupirko mūsų krepšinio rinktinės marškinėlius, užsakė ant jų užrašyti draugų pavardes bei mėgstamus numerius ir grįžęs į mokyklą kiekvienam įteikė jo marškinėlius.

Vilkėdami jais susižavėję bendramoksliai nuėjo į bendrą kurso paskaitą. Profesorius paklausė, kas gi čia dabar, ir vienas jų atsakė: „Lietuva.“

„Ir štai 160 žmonių sužino, kas ir kur yra Lietuva. Manau, kiekvienas galime ją nunešti kitiems – per bendruomenes, per tuos ratus, kuriuose esame. Dabar dėliojamės kitą grupės susitikimą, ir spėkite, kur jis bus“, – klausia p. Vidas.

Atsakymas labiau nei aiškus: Lietuvoje.

Svajok, ir tau pasiseks

Grįždamas prie intelektualių, asmenybę turtinančių pašnekesių, p. Vidas pasakoja, kad su draugų šeimomis rengia „sesijas“, į kurias pasikviečia įdomių pašnekovų – Vladą Vitkauską, Paulių Kovą, Alfredą Bumblauską, taip pat mažiau žinomų, tačiau ne mažiau įdomių savo srities profesionalų. Diskutuodami praleidžia kelias dienas, tuose susitikimuose dalyvauja ir vaikai.

Pašnekovas sako esąs įsitikinęs, kad tokiu būdu „vaikai gali pažinti lietuvybę, kita vertus, taip formuojami jų gyvenimo siekiai“. Kaip ir mažais dalykais, o jie gali būti tokie: kiekvieną vakarą prieš einant miegoti, p. Vidas ir dukros vieni kitiems pasako linkėjimą: „Svajok, siek, galvok, dirbk daug ir tau visada pasiseks.“ Didžioji dukra, jai septyneri, palinki to paties, o mažoji, jai treji, sako: „Svajok, ir tau visada pasiseks.“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Turizmas: pasaulinei lyderei Prancūzijai pirštinę meta Kinija

Prancūzija jau daugiau kaip 20 metų yra daugiausiai turistų pritraukianti pasaulio valstybė. Prognozuojama,...

Su šimtmečiu, Latvija!

Šiandien Latvija švenčia Nepriklausomybės dieną, kaimyninė valstybė buvo sukurta lygiai prieš šimtą metų,...

Laisvalaikis
07:31
Italijos miestelis siūlo išsinuomoti pilį šventei už 100 Eur

Tuštėjančių Italijos miestelių merai ieško būdų, kaip pagyvinti  vietos ekonomiką. Roccascalegna siūlo...

Vadyba
2018.11.17
Iš tikinčiųjų aukso nukaldinta karūna papuoš Aušros Vartų Mariją 6

Šį sekmadienį, pagrindinę Aušros Vartų Gailestingumo Motinos atlaidų dieną, garsusis Gailestingumo Motinos...

Laisvalaikis
2018.11.16
Į Valdovų rūmus atgabentas unikalus Aristotelio biustas 1

Sutapimas ar ne, kad lapkričio 15-ąją, Pasaulinę filosofijos dieną, LDK Valdovų rūmų muziejų pasiekė didžiojo...

Laisvalaikis
2018.11.15
Pagrindinis latvių kino apdovanojimas – A. Stonio filmui

Lapkričio 12 d. Rygos Nacionaliniuose latvių kino apdovanojimuose „Didysis Kristupas“ režisieriaus Audriaus...

Laisvalaikis
2018.11.13
Rudy Giuliani – nuo gerbiamo Niujorko mero iki Trumpo klouno 14

Donaldo Trumpo advokatas Rudy Giuliani pastaruoju metu nenustoja varstyti teismo salės durų. Jis ne tik...

Laisvalaikis
2018.11.12
Kolekcijos. Logiški Jolantos Kyzikaitės atsitiktinumai 2

„Lewben Art Foundation“ projekte „Savas kambarys“, atidžiau įsižiūrinčiame į moterų dailininkių kūrybą, –...

Laisvalaikis
2018.11.12
Skandalingoji sostinės reklama taikosi į Kanų „liūtą“: kampanijos sėkmė skaičiais Premium 13

Šios vasaros pabaigoje užsienio rinkose akį traukusi ir skirtingų vertinimų sulaukusi reklamos kampanija...

Rinkodara
2018.11.12
XXI amžiaus rykštė: bakterijos pergudrauja antibiotikus

Antibiotikams atsparios bakterijos kasmet pražudo 33.000 europiečių. Ligų prevencijos ekspertai skelbia, kad...

Laisvalaikis
2018.11.11
Tadas Ivanauskas – pasirinkęs dirbti Lietuvai 3

Legendiniu vadinamo akademiko Tado Ivanausko (1882–1970 m.) reikšmingų darbų Lietuvai sąrašas nepaprastai...

Laisvalaikis
2018.11.11
Vidurio ir Rytų Europos regione laurai – Slovėnijai ir Estijai 4

Lenkijos šalies prekės ženklas yra vertingiausias tarp Centrinės ir Rytų Europos valstybių, Slovėnijos –...

Rinkodara
2018.11.11
Kodėl mums nerūpi Pirmasis pasaulinis karas 4

Šiomis dienomis pasaulis mini 100 metų sukaktį nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Lietuva mini tyliai,...

Laisvalaikis
2018.11.11
Jūsų namai toli nuo namų (III) Premium

(Tęsinys. Pradžia – „Verslo klasė“ 2018 m. Nr. 9)

Verslo klasė
2018.11.10
Popiežius patvirtino M. Giedraitį palaimintuoju

XVI a. pradėtas baltųjų augustinų ordino pasauliečio Mykolo Giedraičio beatifikacijos procesas daugiau nei po...

Laisvalaikis
2018.11.09
Kristina Dryža – futurologė, kuriai ateitis neegzistuoja

Australijos lietuvę Kristiną Dryžą vadina viena įtakingiausių pasaulio futurologių, tačiau ji sako, kad...

Laisvalaikis
2018.11.09
Lietuvos šalies ženklo vertę augino ryškioji reklama ir popiežiaus vizitas Premium 1

Lietuvos šalies prekės ženklo vertė per 2018 m. fiksuoja nemenką šuolį – 25%. Vertingiausių pasaulio...

Rinkodara
2018.11.09
„Vilniaus lapai“ pristato Lietuvos ir pasaulio literatūros žvaigždes

Lapkričio 8 d. Vilniuje, geležinkelio stoties perone veikiančiame bare „Peronas“, „apšildomuoju“ renginiu...

Laisvalaikis
2018.11.08
Lietuvos kūrėjai džiaugiasi pergale prieš interneto vagis 5

Seimas priėmė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama numatyti naujas teisių...

Rinkodara
2018.11.08
Mirė aktorius Arūnas Storpirštis 4

Lapkričio 6 d., antradienį, po ligos mirė teatro ir kino aktorius Arūnas Storpirštis. Kaip praneša naujienų...

Laisvalaikis
2018.11.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau