Jonas Smilgevičius – kitoks signataras

Publikuota: 2018-04-28
 

Rašyti apie žemaitį Joną Smilgevičių, Vasario 16-osios Akto signatarą, agronomą ir ekonomistą, pramonininką ir bankininką, bajorą ir dvarininką, kurio gyvenimas nusidriekė per Latvijos gimnazijose eitus mokslus, Karaliaučiaus ir Berlyno universitetus, darbus Peterburge ir Varšuvoje, pirmos lietuviškos bendrovės „Vilija“ įkūrimą Vilniuje, nelengva. Jo būta realisto ir praktiko, veiksmo, o ne rašto žmogaus.

Pakaktų nurodyti, kad, peržvelgus Vilniaus bibliotekų rankraštynų fondus, terasti trys trumpoki laiškai, pora oficialių raštų ir virš dešimties Jonui Basanavičiui siųstų laiškelių, prašant apžiūrėti pasiligojusius „Vilijos“ darbininkus ir jų vaikus. Jo tekstų lietuviškoje spaudoje nėra ir dešimties, o pridėjus tris nedidukes brošiūras, būtų veik visas rašytinis palikimas. Tą pat galėtume pasakyti ir apie paminėjimų spaudoje retumą. Todėl jo gyvenimo tyrimas – kantrus faktų lasiojimas.

Faktų nedaug, jie klaidina

Pati pirmoji, enciklopedinė, pažintis perspektyvos neteikia. Bostono „Lietuvių enciklopedijoje“ Jonas Smilgevičius pristatytas kaip ekonomistas. Taip apibūdintas ir „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“, išleistoje Vilniuje. Tačiau šioje apmaudžiai supainiotas su inžinieriumi pusbroliu Jonu, gimusiu 1904 m., hidroelektrinių ant Nemuno statybų iniciatoriumi.

„Bibliografijos žiniose“ (1942, Nr. 7–8, p. 239) rastume agronomą ir visuomenininką, tą pat bibliografai kartoja pirmame „Lietuviškųjų slapyvardžių“ tome 2004 m., užtat „Lietuvos knygnešių ir daraktorių 1864–1904“ enciklopediniame žinyne jis – agronomas, visuomenės veikėjas, knygnešių rėmėjas, kuriam nuo 1935 m. lapkričio 1 d. kaip spaudos draudimo metu pasidarbavusiam asmeniui paskirta pensija.

Visose J. Smilgevičiaus biografijose nurodoma, kad gimė 1870 m. vasario 12 d. Šonių kaime, dabartiniame Plungės rajone, bajorų šeimoje, o mirė 1942 m. rugsėjo 27 d. Kaune, nes šeimai priklausiusiame Užvenčio dvare tuo metu šeimininkavo vokiečių kolonistai.

Dar visose sutartinai kartojama, kur mokėsi gimnazijose ir studijavo aukštąjį mokslą, kad rašė į nelegalią spaudą ir į „Vilniaus žinias“, paskelbė tris knygeles apie pienininkystę ir sviestininkystę, darbavosi Nobelių prekybos firmos filiale Varšuvoje, kūrė „Vilijos“ bendrovę Vilniuje, pasirašė Vasario 16-osios Aktą, steigė su bendražygiais Kredito banką ir penkias ar šešias akcines bendroves Kaune. Apsiribosime keliomis.

Pienininkystės mokslo pradininkas

Apie signataro mokymąsi gimnazijose težinoma tiek, kad lankė Mintaujos (dabar Jelgava), o 1893 m. baigė Liepojos gimnaziją. Nežinia, kodėl iš Karaliaučiaus universiteto persikėlė į Berlyną.

Akivaizdus studento aktyvumas lietuviškoje spaudoje truko tik porą metų, 1894–1895 m. Pasirašydavo Berlyniškiu, J. S., J. V., Jūsų sūnumi J. V., Kadaginiszkiu, Kadaginiškiu, Jonu Kadanagiškiu. Pirmoji publikacija skirta septintosioms tragiškų Kęstaičių bažnyčios 1886-ųjų lapkričio įvykiams atminti – carinės valdžios pasiųsti kazokai tuosyk susidorojo su jos gynėjais.

Vienintelis būsimo Vasario 16-osios Akto signataro tekstas, kiek parodantis jo pažiūras, paskelbtas „Varpe“. Jame jaunatviškai pradedama, kad latviai, kaip ir Amerikos lietuviai, pasidaliję į dvi priešingas stovyklas – konservatorių arba reakcionierių ir progresyvius jaunuosius, kurie reikalauja visiems latviams lygių teisių ir nori apšviesti darbininkiją. Pristatydamas jaunalatvių judėjimą ir jų lyderius, pabrėžia orientaciją į Europos literatūrą, geriausių vokiškų, prancūziškų, angliškų veikalų vertimus į latvių kalbą.

1895 m. Berlyniškio slapyvardžiu pasirodė brošiūra „Pienininkystė Lietuvos ūkininkams“, kurioje aprašė pieno savybes, jo produktų gaminimą, kainas. Remdamasis Karaliaučiaus, Berlyno ir Leipcigo universitetų profesoriais, žemės ūkio autoritetais, J. Smilgevičius argumentavo pienininkystės naudą lietuviams. Ji esą nereikalauja didelių lėšų, o pridedant „truputį truso ir mokslo“, gerina galvijų veislę, atsiranda daugiau gero mėšlo dirvai patręšti, skirtingai nei grūdai, pienas pajamų gali duoti kasdien. Be to, kasmet atsiveria naujų rinkų sviestui ir sūriams, kurių kainos pastovesnės nei grūdų.

Peterburge ir Varšuvoje

1899 m. baigęs Berlyno universitetą, J. Smilgevičius trejus metus praleido Peterburge, dirbo Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijoje inspektoriumi ir dėstė miesto žemės ūkio mokykloje. Spėtina, kad priklausė Rusijos imperatoriškajai laisvajai ekonominei draugijai, nes jos „Darbuose“ 1902 m. paskelbė straipsnį „Lietuvos ir Baltarusijos galvijai. Pievos, žolės auginimas, galvijai ir kiaulės“. Ar dalyvavo Peterburgo lietuvių viešajame gyvenime, žinių neturime. Matyt, tais metais brolių Nobelių turtų paveldėtojas Emanuelis Nobelis, pastebėjęs lietuvio žinias ir deramą kvalifikaciją, pakvietė vadovauti jį Nobelio pramonės ir prekybos įmonių „Alfa-Nobel“ filialui Varšuvoje. Įmonė prekiavo švediškais pieno separatoriais, o, ieškodama būdų padidinti pelną, Rusijoje skleidė žinias ir siūlė būdus, kaip geriausiai plėtoti našų pieno ir gyvulių ūkį.

1904 m. gruodį iš Peterburgo cenzūros buvo gautas leidimas spausdinti „Trumpą sviestininkystės vadovėlį“, kuriame smulkiai aprašė grietinės atskyrimą nuo pieno, sviesto rūšis ir gavybos būdus, populiarindamas tarp lietuvių ūkininkų separatorių „Alfa-Laval“. Penkiolikoje puslapių duodama praktiškų patarimų, jie vaizdingai papildomi suprantamais kaime piešiniais. Tiražas siekė 10.000 egzempliorių.

1909 m. kovo 15 d. 10.000 egzempliorių tiražu Varšuvoje išėjo „Trumpas pienininkystės vadovėlis“, kuriame iš penkiolikos puslapių daugiausia užima sviesto gavyba. Apie karvių laikymą ir melžimą – pusantro puslapio, pabrėžiamas švaros būtinumas. Beje, pienininkystės J. Smilgevičius nepamiršo ir būdamas akcinės bendrovės „Vilija“ direktoriumi.

Visuomeninė veikla

Nuo 1902 m. Varšuvos lietuviai, kurių čia gyveno apie du tūkstančius, iš carinės valdžios bandė gauti leidimą savai draugijai, bet sukliudė vietos administracija, tokį patriotinį sumanymą palaikiusi nepageidaujamu. Tik leidus steigti Vilniaus lietuvių savišalpos draugiją, nusižiūrėtų jos įstatų pagrindu 1905 m. spalio 29 d. buvo įkurta Varšuvos lietuvių savišalpos draugija (Lietuvių susišelpimo draugija), rengusi vaidinimus, paskaitas, organizavusi suaugusiųjų kursus. Prie jos gyvavo jaunimo choras, vedamas M. K. Čiurlionio, Stasio Šimkaus, Jono Bendoriaus, kitų chorvedžių. Draugijai būstą suteikė kunigaikštienė Marija Radvilienė. Jos dėka lietuviai turėjo ir savo bažnyčią. J. Smilgevičius buvo išrinktas į pirmosios valdybos sudėtį.

Užbėgant įvykiams už akių, – negalėdamas atvykti į steigiamąjį Lietuvių mokslo draugijos susirinkimą 1907 m. balandį, Jonas Smilgevičius atsiųstame laiške pageidavo tapti jos nariu ir sveikino taip reikalingos lietuviams institucijos gimimą.

1913 m. birželio 14 d. visuotinis susirinkimas jį išrinko į Komisiją Tautos namams statyti kartu su A. Vosyliumi, Andriumi Bulota, Pranu Jodele, Alfonsu Morauskiu, kunigais Jonu Žilinsku ir Konstantinu Olšausku.

Kuriant bendrovę „Vilija“

Dar Vincas Kudirka ragino lietuvius keltis į miestus ir užsiimti prekyba ar amatu. Petras Vileišis žengė toliau ir ėmėsi verslo Vilniuje, ragindamas įsitvirtinti ne tik krašto kultūroje.

Simboliška, kad pirmosios akcinės lietuvių bendrovės „Vilija“, kaip ir V. Kudirkos „Varpo“, sumanymas radosi Varšuvoje. 1910 m. rugsėjo 2 d. J. Smilgevičius kartu su Juozu Jesaičiu kreipėsi į J. Basanavičių:

„Gerbiamasai Didžiai Tamsta! Būrelis lietuvių ketina steigti Vilniuje ūkio mašinų ir įrankių išdirbimo ir prekybos įsitikėjimo bendrovę. Manome sutelkti keletą labiau pasiturinčiųjų lietuvių į pilnuosius bendrus su indėliais nuo 3–5.000 rublių ir neapribotą skaičių dalininkų su įnašomis nuo 100 rb., kad sutraukus kapitalo nors 50 tūkstančių.

Tokiam reikalui Lietuvoje dabar pats laikas, visiems imantis intensyvškosios ūkio kulturos. Butų geistina, kad bendrovė jau nuo pavasario galėtų pradėti veikti <...>

Bendrovės reikalams manome ingyti nuo p. Petro Vileišio dirbtuvę Vilniuje, ar perkant ją, arba priimant Petrą V. į bendrovę su dirbtuvės kaina. Šitasai užkvietimas tuom tarpu tik informacijiškas yra; susiradus reikalingam dalininkų skaičiui reikalas bus smulkmeniškai aptartas ir sudarytas sutarimas. Laukdamas greito atsakymo, jungiu tuo tarpu išreiškimą savo gilios pagarbos.“

Grupelė bendraminčių sumaniai numatė, kad žemės ūkio kraštui reikia padargų, mašinų, trąšų ir rinktinių sėklų, privalu ne tik patiems gaminti, bet ir turėti pardavimams savą tinklą ir apsieiti be tarpininkų. Tiems laikams tai buvo ambicingas lietuviškas planas žengiant į keleto kompanijų užimtą rinką. Aišku, tai siejasi su tautinio judėjimo augimu ir lietuvių ketinimu įsitvirtinti istorinėje sostinėje, tačiau gerai prasidėjusiai sėkmės istorijai koją pakišo Pirmasis pasaulinis karas.

Reikalą išjudino J. Smilgevičius

Nebuvo paprasta kurti bendrovę, kai trūko paprasčiausios patirties, bet su kaupu pakako lietuviškos baimės imtis verslo, turinčios ir istorinį šlėktiškos paniekos verslumui pėdsaką. O reikalą išjudino bajoriškos kilmės žmogus...

1911 m. rugpjūčio 24 d. J. Smilgevičius iš Varšuvos į Karlsbadą daktarui J. Basanavičiui parašė: „Brangus Pone Daktare! Širdingai ačiū už atvirutę. Aš manau, kad spalio mėnesyje reikia neatbutinai padariti susirinkimą ir nuo to laiko pradėti praktiškai variti, o nuo Naujų metų pradėti gamybą. Turim energiškai ir stipriai variti toliau pradėtą darbą ir turim tikrai tikėtis, kad viskas gerai klosis. Linkiu širdingai ponui Daktarui gerai atsiilsėti. Su širdingais padrasinimais <...>“

O štai A. Vosylius gruodžio 23 d. laiške klausia, ar pirkimo aktas su P. Vileišiu jau sudarytas, kad J. Smilgevičius galėtų pradėti darbą Vilniuje.

Pagal J. Basanavičiaus 1911 m. kalendorėlio įrašus, visą balandžio 27 d. buvo diskutuojama dėl bendrovės, o 29 d. sutarta dėl fabriko pirkimo sąlygų. Kitą dieną daktaras su J. Smilgevičiumi rengė pranešimą visuomenei apie būsimą bendrovę, tačiau pirkimo sutartis notariškai patvirtinta tik gruodžio 17 (30) d. Kokios aplinkybės užtęsė sandorį, nėra iki galo aišku, bet reikalas, matyt, buvo sprendžiamas Trečiųjų teisme (Steponas Kairys, A. Smetona, Konstantinas Šakenis) gruodžio 2-ąją, nes P. Vileišis po trijų dienų sutiko pasirašyti savo fabriko pardavimo sutartį.

Iki 1911 m. gruodžio pabaigoje iš Varšuvos persikėlė J. Smilgevičius, J. Basanavičius su inžinieriumi J. Mašiotu buvo vienas „Vilijos“ bendrovės organizatorių, o 1913 m. tapo vienu iš „Lietuvių ūkininkų B-vės“ steigėjų. Kartu su kitais lietuviais 1911 m. balandžio 16 d. jie įsteigė bendrovę, kuri nupirko bankrutavusią P. Vileišio geležies dirbinių gamyklą, įkurtą 1900-aisiais. Iš pradžių bendrovėje buvo 36 dalininkai, įnešę 62.000 rublių, ir 13-a, pasižadėjusių įstoti su 17.000 rublių, bet dar neįmokėjusių.

Pilnieji bendrovės nariai buvo inžinierius P. Vileišis, įnešęs 25.000 rublių, po 5.000 rublių – dr. Jonas Basanavičius, agronomas J. Smilgevičius, spaustuvininkas Jurgis Pesys ir kolegijos asesorius Andrius Dubinskas. Nariais tapo mechanikas monteris Andrius Vosylius ir daktaras Jurgis Delininkaitis, įnešę po 1.000 rublių, po 500 rublių – buhalteris Vincas Palukaitis, daktaras Kazys Pautienius, pirklys Ignas Budzeika, pramonininkas Antanas Andriušis, inžinierius elektrotechnikas Kazys Šnapštis. Šie asmenys įrašyti Vilniaus ūkio mašinų fabriko bendrovės „Vilija“ prospekte, datuotame 1912 m. kovo 10 d.

Vasarį pradėjęs dirbti, J. Smilgevičiaus vadovaujamas fabrikas tapo pirmąja lietuviška akcine bendrove. Pasikeitus savininkams, pakito ir produkcija – pradėta gaminti įrankius, žemės ūkio padargus ir juos pardavinėti. Netrukus įmonė išplėtė savo veiklą – įkūrė filialus Kaune, Panevėžyje, Telšiuose, Utenoje, Joniškyje ir kitur. Aukštos kokybės „Vilijos“ produkcija 1912 m. žemės ūkio parodoje Rostove buvo apdovanota trimis sidabro medaliais, o lietuviški gaminiai paplito po visą Rusiją.

Reiktų priminti ir lietuvių emigrantų indėlį į „Vilijos“ gerovę. Tiek Martynas Yčas, tiek J. Basanavičius, viešėdami Amerikoje Tautos namų lėšų reikalu, ragino išeivius dėtis prie „Vilijos“, nes ši gamina labai reikalingus padargus ir nepriklauso vienam savininkui. 1913 m. J. Basanavičius Amerikoje ne tik rinko aukas Tautos namams, bet ir platino „Vilijos“ akcijas. Pasiekta gerų rezultatų: vien Čikagoje surinkta pajų suma viršijo 3.000 dolerių.

Pradžia ir pabaiga

Sunki pradžia jau praeityje, paskelbė „Vilijos“ direktorius J. Smilgevičius, 1913 m. gegužę pristatydamas 1912 m. įmonės balansą.

1913 m. sausio 1 d. bendrovėje buvo 102 nariai su 100.401 rublių kapitalu, 1912 m. gauta 4.791 rublis pelno.

Dalį produkcijos pardavė Varšuvos, Gardino ir Minsko gubernijų firmoms. 1915 m. pradžioje bendrovė turėjo 141 narį, kurių pajai sudarė 122.775 rublių sumą. Per pusantrų metų, iki 1914 m. liepos 1 d., buvo gautas 6.684 rublių pelnas, produkcijos apimtis išaugo keturis kartus. Apyvarta siekė 389.365 rublius, o prekyba savais gaminiais – beveik 100.000.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, kai geležinkeliai naudoti tik karo reikalams, teko persiorientuoti ir dėl mažėjančios rinkos vykdyti karinius užsakymus. Išgelbėjo Rusijos Raudonojo Kryžiaus užsakytos 11.000 lovų.

1915 m. vasarą frontui artėjant prie Vilniaus, buvo evakuotos įstaigos ir įmonės. Pagrindinė „Vilijos“ gamyklos dalis atsidūrė Smolenske, kur tęsė veiklą vadovaujama A. Vosyliaus, bet 1918 m. rudenį sovietinės valdžios buvo nusavinta.

Švietė ūkininkus, gydė ligonius

Neskelbtame straipsnyje „Vilijos“ bendrovės skeptikai“ (rankraštis ne J. Basanavičiaus) rašyta, kad iki pasitraukdama iš Lietuvos bendrovė lietuvių ūkininkų švietimui išleido 19.000 rublių, išlaikė du veterinarus, po du laukininkystės ir pienininkystės instruktorius, kurie perskaitė 59 paskaitas 6.500 klausytojų, surengė devynis kursus 819 dalyvių. Be abejo, visa tai vyko ne be J. Smilgevičiaus iniciatyvos.

Bendrovė savo lėšomis rūpinosi darbininkų ir jų šeimų narių sveikata, prašė J. Basanavičiaus apžiūrėti ligonius.

Antai J. Smilgevičius 1912 m. gegužę rašo: „Nuoširdžiai prašome Gerb. Tamstos apžiūrėti sužeistąją šio darbininko Orlavičiaus koją.“ Rugpjūtį jis prašo apžiūrėti Andriejaus Brodskio dukterį ir priduria, kad „prideramąjį honorarą savo laiku atliginsime.“ J. Smilgevičiaus pasirašyti devyni kreipimaisi, tokių prašymų pateikdavo ir A. Vosylius.

Apie Jono Smilgevičiaus veiklą Kaune ir Užventyje – kitose publikacijose.

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Klimato išdaigos Lietuvoje prieš 100 metų Premium

Mes jau pratę, kad vasarop pasipila žemdirbių ar palangiškių dejonės apie ypač prastą sezoną. O kraštą...

Verslo klasė
2018.08.15
Miestai, kuriuose geriausia gyventi

Paskelbtame geriausiųjų gyventi miestų reitinge pirmą kartą Europos didmiestis pateko į sąrašo viršų.

Vadyba
2018.08.15
Miškų miestas Kinijoje valys orą ir gamins deguonį

Kalnuotoje Liudžou vietovėje Kinija 2020 m. pradės statyti miestą-mišką, kuris ne tik apgyvendins 30.000...

Laisvalaikis
2018.08.15
Lokarno kino festivalyje – lietuviško „Rūgštaus miško“ sėkmė

71-ajame Lokarno (Šveicarija) kino festivalyje režisierės Rugilės Barzdžiukaitės debiutinis ilgametražis...

Laisvalaikis
2018.08.13
Sigita Šimkutė: stalčiukas vyrams Premium

Kai ji eina, net pietryčių vėjas atsisuka pažiūrėti į jos žemę šluojančius, tyliai šiugždančius sijonus.

Verslo klasė
2018.08.12
Kas išgelbės pasaulio vandenynus

Kiekvieną minutę į pasaulio vandenynus išpilama po sunkvežimį šiukšlių. Nyderlanduose įkurta nepelno...

Laisvalaikis
2018.08.12
Mirė Nobelio literatūros premijos laureatas Naipaulas

Mirė Nobelio literatūros premijos laureatas, britų rašytojas, iš Trinidado kilęs indas V.S. Naipaulas.

Laisvalaikis
2018.08.12
Išmanieji prietaisai vaikams: už ir prieš

„Microsoft“ įkūrėjo Billo Gateso vaikai išmaniuosius telefonus gavo sulaukę keturiolikos, tačiau statistinės...

Laisvalaikis
2018.08.12
Knygos: kaip tapti puikiu vadovu Premium 4

2018 m. kovo pradžioje pasirodė Elenos L. Botelho ir Kim Powellsu bendraautoriumi Tahliu Razu parašyta knyga...

Verslo klasė
2018.08.11
Žydrieji deimantai saugo daugiau paslapčių, negu manyta 5

Mokslininkai išsiaiškino, kur ir kaip susiformuoja vieni rečiausių pasaulio brangakmenių – žydrieji deimantai.

Laisvalaikis
2018.08.11
Amerika pirtyje, arba Diasporos verslumo pamokos 2

Prie kapitalizmo žaizdro: pirmosios lietuvių biznierių pamokos. Reemigracija ir amerikietiško gyvenimo...

Laisvalaikis
2018.08.11
Skelbs naują konkursą Kultūros paveldo departamento vadovo vietai 2

Kultūros miniserija pranešė, jog atšauktas konkursas Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus...

Laisvalaikis
2018.08.10
Skvernelis suskaičiuos kiekvieną popiežiaus vizitui skirtą eurą 3

Artėjant popiežiaus Pranciškaus susitikimui su Lietuvos žmonėmis, griežtėja valdžios pareiškimai dėl...

Laisvalaikis
2018.08.10
Ko bijo Markas Zuckerbergas

„Facebook“ sunkiai sekasi apsaugoti klientų duomenis, bet tik ne savo vadovą. Marko Zuckerbergo apsaugai...

Laisvalaikis
2018.08.08
Popiežiaus vizitas: išlaidos scenoms, apsaugai ir raginimas Bažnyčiai atskleisti sąmatas 5

Lietuvos institucijos ir Katalikų bažnyčia pradėjo derinti pinigų poreikį artėjančiam popiežiaus Pranciškaus...

Laisvalaikis
2018.08.07
Mokslininkai ieško būdų, kaip išsaugoti IX forto paminklą

Vieni stengiasi pastatyti bet ką bet kur, kiti ieško galimybių nuversti, o treti – išsaugoti, – taip galima...

Laisvalaikis
2018.08.06
Hipnotizuotoja – Mirga Gražinytė-Tyla 3

Dirigentų profesija ypatinga: jie dvi valandas stovi į tave atsukę nugarą, bet akių atitraukti negali. It...

Verslo klasė
2018.08.05
Iliustruotoji istorija: keisčiausi pasaulyje sindromai

Moteris manė esanti vaikščiojantis lavonas. Prancūzų kareivis negalėjo suvaldyti potraukio eiti. Rašytojas...

Laisvalaikis
2018.08.05
Jurga Vilpišauskaitė: Katsushikos gatvėje dieną tuščia

Vyriausybiniame pastate netoli Kosugės metro stoties Tokijuje gyvena Japonijos valstybės tarnautojai. Už...

Verslo klasė
2018.08.04
Įtakingoji Anna Wintour nepalieka „Vogue“ vairo

JAV leidybos kompanija „Conde Nast“ patvirtino, jog Anna Wintour, ilgametė „Vogue“ redaktorė, lieka vadovauti...

Laisvalaikis
2018.08.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau