Kaip pasiekti, kad darbuotojai įmonių šventėse nedalyvautų tik iš pareigos

Giedrė Simanauskaitė, „Partners in Comms“ bendraįkūrėja, vidinės komunikacijos specialistė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Žiemos šventės įmonėse gali būti daug daugiau nei tik linksmas metų uždarymas. Jos – puiki proga sustoti, pasidžiaugti pasiekimais, stiprinti komandos ryšius. Tačiau tik tuomet, kai organizacijos aiškiai žino, kodėl ir dėl ko jas rengia. Kaip pasiekti, kad į žiemos švente besirūpinančią darbo grupę darbuotojai prašytųsi patys, kad išeitume šventės su pakilia nuotaika ir degdami noru dalintis šventės akimirkomis su aplinkiniais, tinklalaidėje pasakoja Giedrė Simanauskaitė, vidinės komunikacijos ekspertė.

Šventės – tiek gyvenime, tiek darbe – padeda sustabdyti kasdienį bėgimą ir pažvelgti į tai, ką nuveikėme. Tai metas pasidžiaugti pasiekimais, pastebėti vieni kitus ir stiprinti bendrystės jausmą. Vis dėlto vidinės komunikacijos audituose neretai paaiškėja, kad darbuotojai įmonių šventėse dalyvauja tik iš pareigos – be noro ar motyvacijos. Tokių renginių vertė mažėja, o įmonės investicijos – tiek finansinės, tiek emocinės – nueina perniek. Todėl pirmas klausimas, kurį verta kelti planuojant žiemos šventę, yra paprastas: „Kodėl mes tai darome?“, sako G. Simanauskaitė, „VŽ akademijos“ lektorė, vedanti mokymus „Vidinė komunikacija – kaip užtikrinti dialogą organizacijos viduje“.

Kai organizacija aiškiai įvardija šventės tikslą – ar tai padėka už sunkų darbą, ar bendruomeniškumo stiprinimas – ji gali sukurti renginį, kuris palieka ilgalaikį įspūdį. Jei šventė organizuojama tik dėl tradicijos ar „paukščiuko“, ji tampa pramoginiu renginiu be gilesnės prasmės. Tokiu atveju verta pagalvoti, ar nebūtų prasmingiau palikti darbuotojus tiesiog pailsėti su šeima. Prasmė atsiranda ten, kur šventė padeda žmonėms pasijusti matomiems, išgirstiems ir vertinamiems – kai ji tampa istorijų, o ne žinomumo šou dalimi.

Komentarai