„Linavos“ viceprezidentas: Baltarusijoje įstrigo apie 2.000 vilkikų, pasieniečiai jiems neleidžia sugrįžti į Lietuvą
Atnaujinta informacija apie Baltarusijos pareigūnų atsakomuosius veiksmus.
„Rankiniu būdu paskaičiavau, kad šiuo metu yra įstrigę 1.500–2.000 vilkikų“, – BNS penktadienį sakė Olegas Tarasovas, „Linavos“ viceprezidentas.
Anot jo, kol kas dar nėra tiksliai aišku, kiek dėl to bus patirta nuostolių, nes oficialių sprendimų šiuo klausimu iš Baltarusijos dar nėra.
„Dabar viskas labai neaišku, nes mes kol kas nežinom, kokios bus atsakomosios priemonės iš Baltarusijos pusės (...). Oficialių jų kol kas nėra“, – teigė O. Tarasovas.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinio sekretoriaus Povilo Drižo teigimu, situacija reikalauja greitų sprendimų.
„Dabar situacija kaista, nes realiai praktinių būdų, kaip iš ten išvažiuoti, net per Lenkijos ar Latvijos pasienius, nebelieka. Tikimės sprendimų greitu metu“, – BNS sakė P. Drižas.
„Linavos“ viceprezidento teigimu, viena para prastovos vilkikui kainuoja apie 200 Eur, o 10–15 dienų pasienyje praleidusio vilkiko – 3.000 Eur.
Tokiu atveju iš viso yra patiriama 6 mln. Eur finansinė žala, o Baltarusijai ėmusis papildomų veiksmų, ji gali dar augti, teigė vežėjų atstovas.
„Jeigu skaičiuotume, kad 2.000 šiuo metu įstrigusių vilkikų 10–15 dienų pasienyje praleisti kainuoja po 3.000 Eur, tai bendras nuotolis išeina 6 mln. Eur. Jeigu bus atsakomosios priemonės iš Baltarusijos, tai bus daug daugiau“, – sakė O. Tarasovas.
Jis teigė, kad Lenkijai uždarius sienas su Baltarusija, joje strigusiems vilkikams buvo leista grįžti į Lenkiją tik per savo pasienio punktus, o laukti vežėjai turėjo apmokestintose stovėjimo aikštelėse.
„Pastatė visas mašinas į mokamas stovėjimo aikšteles ir tai kainavo nuo 40–100 Eur per parą (...), tai tokiu atveju ir mums papildomai reikėtų mokėti už stovėjimą aikštelėje“, – komentavo O. Tarasovas.
Pasak jo, eksportas šiuo metu daugiausiai vyksta per Lenkiją, tačiau jį neramina galimas kaimyninės šalies sprendimas atidaryti pasienio punktus su Baltarusija.
„Jeigu Lenkija atidarytų punktus, ką jie ir žadėjo, tai greičiausiai apskritai tada visas srautas eis per Lenkiją. Tai reikštų, kad mes prarasime logistikos sektorių visiškai, o tai apima logistiką, transportą, sandėlius, ekspeditorius – labai daug darbo vietų“, – sakė „Linavos“ atstovas.
„Visas transportavimo sektorius sudaro iki 15% Lietuvos BVP, tai manau, kad mes galim prarasti 7–8%“, – pridūrė O. Tarasovas.
Baltarusija griebėsi atsakomųjų priemonių
Ignas Dobrovolskas, premjerės Ingos Ruginienės patarėjas sako, jog vilkikams turėtų būti taikoma numatyta išimtis ir leista grįžti į Lietuvą. Tačiau „Linavos“ atstovas sako, jog Baltarusija ėmėsi atsakomųjų priemonių ir nebeišleidžia tuščių bei ne jos krovinius vežančių vilkikų.
„Baltarusijos muitinė dabar išrašinėja prašymus, kuriais yra pratęsiamas reikalavimas per 30 dienų išvykti iš Baltarusijos (...), tačiau nei vairuotojai, nei vilkikai, nei puspriekabės nėra išleidžiami iš Baltarusijos. Išleidžiami tik tie, kas pasikrauna baltarusiškus krovinius, o tušti automobiliai ir vežantys kitų valstybių krovinius neišleidžiami, – sakė O. Tarasovas. – Taip turbūt pratęsinės tol, kol Lietuva neatidarys sienų su Baltarusija“.
„Šis klausimas buvo paliestas, nes yra ne vienas šimtas vilkikų, kurie yra užstrigę ir lyg ir išimtys turėtų leisti nemažai daliai grįžti, tačiau techniniame lygmenyje yra sužiūrima, ar tikrai viskas įstatymiškai yra taip, kad lietuvių vilkikai galėtų grįžti į Lietuvą“, – po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio penktadienį žurnalistams sakė I. Dobrovolskas.
Vėliau jis BNS patikslino, kad Vyriausybės trečiadienį priimtu nutarimu dėl sienos uždarymo numatytos išimtys į Lietuvą grįžtantiems jos piliečiams bei užsieniečiams, turintiems leidimą gyventi Lietuvoje. Pasak I. Dobrovolsko, ši tvarka turėtų veikti ir vilkikų vairuotojai turėtų būti įleidžiami į Lietuvą, tačiau jei ji neveikia, Vidaus ir Užsienio reikalų ministerijoms pavesta patobulinti tvarką ir išspręsti problemą.
Anot „Linavos“ viceprezidento, visi Baltarusijoje įstrigę vilkikų vairuotojai yra Lietuvos piliečiai arba turi leidimą gyventi šalyje.
Lenkija sieną su Baltarusija uždarė rugsėjo 12 dieną, tačiau šalies premjeras Donaldas Tuskas antradienį pranešė apie planus vėl atverti du pasienio punktus. Vėliau jis pažadėjo sprendimą suderinti su Lietuva.
„Linava“ ketvirtadienį paragino Vyriausybę kartu su verslo atstovais skubiai ieškoti sprendimo, nes dalis vežėjų priversti vykti per Latviją ar Lenkiją, tačiau ir šių šalių pasienio punktuose susidarė milžiniškos eilės, todėl dalis vilkikų negali grįžti ir per juos.
Savo ruožtu premjerė Inga Ruginienė ragino verslą suprasti tokio Lietuvos sprendimo būtinybę bei žadėjo su palaikyti ryšį su šio verslo atstovais.
Pasak O. Tarasovo, šiuo metu asociacija nėra sulaukusi atsakymo iš Vyriausybės.
„Kol kas ne, (nesulaukėme kvietimo pokalbiui – BNS), neturime jokių žinių“, – teigė „Linavos“ viceprezidentas.
VERSLO TRIBŪNA
Savo skaitmeninės transformacijos kelionę pradėjusi 2020 m., grupė siekia turėti centralizuotą, duomenimis grįstą, efektyvų verslo valdymą. Martyno Sarapino, „Girteka Group“ transformacijos direktoriaus, teigimu, procesų skaitmenizacija šioje organizacijoje nėra tik informacinių technologijų (IT) diegimas, bet visos įmonės maratonas: nusiteikti ilgam „bėgimui“ įveikiant įvairius iššūkius ir turėti aiškius tikslus turi beveik visi įmonės darbuotojai – nuo vairuotojų iki vadovų.
LTG grupės bendrovė „LTG Cargo“ teikia ne tik krovinių gabenimo geležinkeliais paslaugą, bet ir technikos – įvairių tipų lokomotyvų, priežiūros ir remonto paslaugas. Pasak Audriaus Puko, „LTG Cargo“ technologinio turto valdymo vadovo, bendrovės veikla Europoje išsiskiria visapusiškumu – klientams belieka galvoti tik apie savo verslą, o su geležinkelio pervežimais ir technikos priežiūra bei remontu susijusius klausimus sprendžia „LTG Cargo“.
Per daugiau nei tris dešimtmečius po nepriklausomybės atkūrimo Klaipėdos uostas virto vienu moderniausių ir labiausiai diversifikuotų jūrų uostų Baltijos regione. Tai – ne tik Lietuvos jūros vartai į pasaulio prekybos kelius, bet ir technologinių, energetinių bei logistikos inovacijų centras.
Europos kelių transporto sektorius susiduria su struktūrine krize – šiandien Europoje trūksta daugiau nei 426.000 vilkikų vairuotojų. Iki 2028 m. šis skaičius gali išaugti iki daugiau nei 745.000 Tokia prognozė jau šiandien kelia grėsmę Europos tiekimo grandinių stabilumui.
BNS rašė, kad Vyriausybė trečiadienį nusprendė mėnesiui – iki lapkričio 30-osios – uždaryti sieną su Baltarusija.
Visiškai uždaromas pasienio punktas Šalčininkai–Benekainys, o eismas per punktą Medininkai–Kamenyj Log yra apribotas – per jį gali vykti tik diplomatai, žmonės su supaprastinto tranzito dokumentu, į Lietuvą grįžtantys Lietuvos piliečiai ir jų šeimos nariai, ES ir NATO valstybių piliečiai ir jų šeimų nariai, užsieniečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje ar humanitarines vizas.
