2025-10-31 12:00

Visi Šventieji, Vėlinės, Helovinas – kada ir ką švenčiame

Sedlecės (Čekija) kaulų koplyčia Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Sedlecės (Čekija) kaulų koplyčia Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Dvi pirmosios lapkričio dienos – Visų Šventųjų ir Vėlinės – ilgainiui susiniveliavo ir tapo mirusiųjų pagerbimo bei žvakučių kapuose deginimo dienomis, Lietuvoje nuo 2019-ųjų – ir dviem laisvadieniais, dėl kurių būtinybės vis dar nesutaria nei Vyriausybė, nei Seimas. Pridėjus Heloviną (arba Helovyną), klaidingai kildinamą iš amerikietiškų šaknų, kartais tampa nebeaišku, ką ir kada švenčiame, ir kaip tos šventės susijusios viena su kita.

Visų šventųjų diena

Lapkričio 1-oji, Visų Šventųjų diena, priklauso krikščioniškajai liturgijai ir Romos katalikų bažnyčios skelbiama tikintiesiems kaip privaloma minėti. Ši šventė pagerbia mirusiuosius, po mirties paskelbtus šventaisiais.

Visų Šventųjų diena kildinama iš Visų kankinių dienos, kurią 609 m. paskelbė popiežius Bonifacas IV: tų metų gegužės 13 d. Romos Panteone popiežius aukojo mišias visiems kankiniams, ilgainiui ši diena imta minėti kasmet.

Registruokitės ir skaitykite šį straipsnį nemokamai

KURTI PASKYRĄ
Jau turite paskyrą?PRISIJUNGTI

Nemokama registracija suteikia galimybę:

  • skaityti registruotiems klientams skirtus straipsnius
  • komentuoti
  • gauti el. paštu esminių naujienų santrauką

Jokių kortelės duomenų palikti nereikia.

52795
130817
52791