Singapūro įkvėpimai – ir Lietuvai, arba Apie nuspėjamą tobulumą

Gausi ir nepriekaištinga miesto žaluma, disciplina ir tvarka, dideli pinigai, o kartu ir bent triskart iki nusileidžiant lėktuvui paminėta mirties bausmė – Singapūras tam tikrais epizodais gali priminti įtempto siužeto serialą „Squid Game“. Nors skurdžioje pelkėje per pusę amžiaus sukurtą ekonominį ir urbanistinį stebuklą vargiai pavyktų atkartoti kitur, ši unikali Pietryčių Azijos mikrovalstybė mažų mažiausiai siūlo begalę įkvėpimų, idėjų bei pamokų net ir Lietuvai.

Mirties bausmės tema nėra nei pigus triukas efektingai pradėti pasakojimą, nei Singapūro esmė. Juo labiau kad mano kartos žmonėms šios valstybės įvaizdį, suformuotą kramtomosios gumos draudimo, rykščių ir baudų, pastaraisiais dešimtmečiais spėjo pakeisti „Formulės-1“ varžybos, bene didžiausias pasaulio BVP vienam gyventojui, aviacija, architektūra ar miesto sodai.

Šiandien Singapūro mirties bausmę, apie kurią net kelis kartus raštu primenama pildant ar gaunant imigracijos kortelę bei žodiniu pranešimu, keleiviams leidžiantis oro uoste, laikyčiau pirmiausia gerai apgalvotu signalu investuotojams ir visuomenei: čia yra tvarka, kurios būtina laikytis. O tvarka ir teisės viršenybė lemia saugumą, kuris traukia turistus ir pinigus.